- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-459-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00022-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-459-498/2015
Teisėja Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00022-2013-9
2015 m. liepos 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam A. V. ir jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Marytės Vietaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo
A. V. pripažinta kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti :
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį -laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos taikant bausmių apėmimo principą ir paskiriant subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi su 2014-02-05 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrintos 2011-10-12 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, 2011-02-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo, 2011-03-17 Šakių rajono apylinkės teismo; 2011-05-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo, 2011-05-17 Tauragės rajono apylinkės teismo, 2011-09-29 Klaipėdos apygardos teismo, 2011-07-20 Jurbarko rajono apylinkės teismo, 2011-10-17 Tauragės rajono apylinkės teismo, 2011-10-19 Jurbarko rajono apylinkės teismo, 2011-10-21 Jurbarko rajono apylinkės teismo, 2012-05-08 Klaipėdos apygardos teismo, 2012-02-22 Tauragės rajono apylinkės teismo,2012-02-24 Tauragės rajono apylinkės teismo, 2012-04-23 Tauragės rajono apylinkės teismo, 2012-08-22 Jurbarko rajono apylinkės teismo, 2012-10-03 Jurbarko rajono apylinkės teismo, 2013-02-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo, 2013-03-19 Tauragės rajono apylinkės teismo, 2013-05-02 Tauragės rajono apylinkės teismo, 2013-10-01 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 4 (keturių) MGL (520 Lt), t.y. 150,60 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 60 euro centų) bauda ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal 2013-10-01 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį bei 2014-02-05 Jurbarko raj. apylinkės teismo nutartį.
Civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš E. G., R. M. ir A. V. solidariai 784,25 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 25 euro centus) UAB „(duomenys neskelbtini “ naudai.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. G. ir R. M., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad 2012-10-08, būdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato areštinės kameroje, veikdamas kartu su R. M. bei E. G., R. M. paskambinus telefonu E. G. ir paprašius pasinaudoti jo turima AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei kad pastarasis po to nuimtų pervestus pinigus, laikotarpiu nuo 19.56 val. iki 23.30 val., bendraudamas internetine programa „skype“ su M. K. bei pasivadinęs M. B., apgaule išviliojo jo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį bei kodus ir 2012-10-08 laikotarpiu nuo 19.58 val. iki 20.00 val., pasinaudojęs iš M. K. apgaule išviliotais prisijungimo kodais bei slaptažodžiu, neteisėtai prisijungė prie M. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė dvi paskolas po 1000 Lt, po to iš M. K. sąskaitos pervedė pinigus į E. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. G. 2012-10-10 laikotarpiu nuo 09.01 val. iki 12.01 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo sąskaitos nuėmus pinigus - 2000 Lt, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 2000 Lt, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 2000 Lt žalą, t.y. padarė nusikaltimus numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėja advokatė Marytė Vietaitė (toliau – ir gynėja) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendį ir A. V. išteisinti.
Apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas, priimtas ir pagrįstas prielaidomis, nepašalinus prieštaravimų tarp bylos dalyvių parodymų, t.y. nesant objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog būtent jis kaltinime nurodytu laiku, kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė tas nusikalstamas veikas už kurias yra teisiamas. Gynėja skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1, 3.1.8 punktus, kuriuose suformuota nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo koncepcija bei išaiškinta, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį bei Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).
Advokatė Marytė Vietaitė skunde teigia, kad teismas pripažino A. V. kaltu remdamasis kito kaltinamojo R. M. parodymais, kad neva jis R. M. paprašė gauti kokio nors asmens banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Tą aplinkybę, kad neva jis bendravau internetu su nukentėjusiuoju M. K., teismo nuomone patvirtina tai, kad jis būdamas areštinėje, turėjo nuosavą nešiojamąjį kompiuterį. Kaip įrodymą teismas vertino liudytojo M. G. parodymus, kad jam būnant vienoje kameroje su liudytoju T. A., šis neva jam pasakojęs, kad A. V. naudodamasis kompiuteriu prigavo kažkokį „balvoną“ ir teismo nuomone, yra tai, kad A. V. už analogiškus nusikaltimus buvo teistas 26 kartus.
Gynėja skunde teigia, kad kaltinamojo R. M. visi parodymai nepatikimi įrodo ir kito kaltinamojo E. G., kuris buvo R. M. draugas, kartu su juo mokėsi, parodymai. Skunde dėstoma, kad E. G. parodė, kad jam visą laiką skambino R. M., kuris paprašė jo banko sąskaitos numerio, vėliau jam paskambino ir nurodė, kad jau yra pravesti pinigai į jo sąskaitą, nurodė, kad paskambins moteris, kuriai E. G. turės atiduoti pinigus. Kaltinamasis E. G. taip pat teismui paaiškino, kad su R. M. santykiai buvo normalūs, jo balsą puikiai atpažino, R. M. jam skambino keturis kartus. Skunde pabrėžiama, kad kaltinamasis R. M. teisme parodė, kad E. G. skambino tik vieną kartą ir paklausė ar gali pasinaudoti jo banko sąskaita, ant lapelio užrašė sąskaitos numerį ir neva atidavė tą lapelį A. V. bei jam davė E. G. numerį, kad A. V. susitartų su juo. Šiuos R. M. parodymus paneigia kito kaltinamojo E. G. parodymai, kuris buvo jo pažįstamas ir draugas, kuriam nėra tikslo apkalbėti R. M., nes A. V. jis nepažįsta, juolab, kad ar R. M., ar A. V. jam skambino ir davė nurodymus dėl sukčiavimo pasinaudojant jo banko sąskaita, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi, o tai turi įtakos kaltinamojo R. M. veikos kvalifikacijai, nes tai įrodo, kad jis yra šio nusikaltimo, už kurį buvo teisiamas, organizatorius, t.y. savo aktyviais veiksmais duodamas nurodymus kitam kaltinamajam E. G., organizavo ir įvykdė nusikaltimą, už kurį jie visi trys buvo teisiami. Todėl skunde teigiama, kad visi R. M. paaiškinimai, kurie iš esmės nesutampa nei su A. V., nei su kito kaltinamojo E. G. parodymais yra nepatikimi, t.y. siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, teisme kaltinamasis R. M. pats prisipažino, kad jau buvo teistas už melagingų parodymų davimą.
Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas laikė patikimu įrodymu, kad tai, kad būtent A. V. iš keturių areštinės kameroje buvusių suimtųjų bendravo su nukentėjusiuoju M. K. įrodo tas faktas, kad A. V. areštinėje turėjo nuosavą kompiuterį. Tiek kaltinamasis R. M., tiek liudytojai T. A., I. S. teisme parodė, kad kameroje buvo du kompiuteriai: I. S. ir A. V.. A. V. kompiuteris buvo neveikiantis. Nurodo, kad visi kameroje buvę suimtieji naudojosi I. S. kompiuteriu: žiūrėjo filmus, klausėsi muzikos, bet niekas nematė, kad kas nors būtų bendravęs per „Skype" programą. Taigi, ši teismo išvada, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra tik prielaida, nes kompiuteriu naudojosi visi kameroje tuo metu buvusieji asmenys, be to nėra jokių įrodymų, kad I. S. kompiuteryje buvo „Skype" programa.
Šalies argumentai
Skunde keliamas klausimas dėl liudytojo M. G. parodymų patikimumo. Gynėja skunde nurodo, kad liudytojas M. G. teisme parodė, kad jam kaltinamasis R. M. papasakojo, kad neva A. V. apgavo kažkokį tai žmogų, kad apie tai jam pasakojo ir liudytojas T. A.. Skunde teigiama, kad kaltinamasis R. M. galėjo šiam liudytojui pasakoti bet ką, nebūtinai tiesą, siekdamas pasiteisinti prieš jį dėl kaltinamojo jo brolio E. G. įtraukimo į nusikalstamą veiką pasinaudojant pastarojo pasitikėjimu kaip draugu, nes tai jis domėjosi ar jo brolis Evaldas turi sąskaitą banke, prašė Evaldo telefono. Liudytojas T. A. teisme nurodė, kad šia tema (apie sąskaitas ir pan.) su M. G. iš viso nebendravo. Skunde teigiama, kad visi liudytojo M. G. parodymai dėl neva A. V. dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme yra išvestiniai t.y. iš kaltinamojo R. M. pasakojimų, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
A. V. gynėja skunde rašo, kad visose bylose A. V. pripažindavo savo kaltę ir nurodo, kad negalima jo nuteisti už nepadarytą nusikaltimą vien tik dėl to, kad jis jau yra teistas už tokius pat nusikaltimus. Už šiuos nusikaltimus A. V. atliko ir šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad tiek kaltinamajam R. M., tiek liudytojui M. G. yra iškeltų analogiškų baudžiamųjų bylų, kurios yra Šakių rajono apylinkės teisme. Gynėjos nuomone visi teismo nuosprendyje pateikti A. V. kaltės įrodymai negali būti vertinami kaip patikimi, neginčijamai patvirtinantys A. V. kaltę padarius jam inkriminuojamas veikas, todėl šis teismo nuosprendis yra naikintinas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį A. V. ir jo atstovę advokatę Marytę Vietaitę, kurie prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, kuris prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Marytės Vietaitės apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir priėmė teisingą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Nors A. V. gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindama, jog A. V. jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų visuma įrodo A. V. kaltę dėl nusikaltimų numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepašalino prieštaravimų esančių tarp liudytojų parodymų. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyro metu ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, pažymi, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino liudytojų parodymus ir padarė teisingą išvadą, kad A. V. organizavo nusikaltimo padarymą, kurio metu veikdamas kartu su R. M. bei E. G., iš nukentėjusiojo M. K. apgaule išviliojo jo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį bei kodus pasinaudojęs iš M. K. apgaule išviliotais prisijungimo kodais bei slaptažodžiu, neteisėtai prisijungė prie M. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė dvi paskolas po 1000 Lt, po to iš M. K. sąskaitos pervedė pinigus į E. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. G. 2012-10-10 laikotarpiu nuo 09.01 val. iki 12.01 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate, esančiame V.Kudirkos g. 61, Šakiuose, nuo sąskaitos nuėmus pinigus - 2000 Lt, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 2000 Lt, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybes, kad A. V. paprašytas R. M. skambino E. G. tikslu gauti jo sąskaitos numerį, į kurią vėliau pervedė apgaulės būdu gautus pinigus, patvirtina R. M., M. G., E. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. M. G. parodė, kad Šakių areštinėje su juo susiekė gretimoje kameroje esantis R. M. ir paprašė jo brolio E. G. telefono numerio, kurį jis nurodė. Taip pat parodė, kad M. G. ir R. M. bendraujant per kamerų langus, ant lango buvo užlipęs ir A. V. (t. 1, b.l. 98,99). Paskambinęs E. G. R. M. sužinojo jo sąskaitos numerį. R. M. parodė, kad E. G. sąskaitos numerį perdavė A. V. (t.4,b.l. 146). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. su E. G. iki įvykio draugavo, dažnai susiskambindavo. Apeliaciniame skunde A. V. gynėja įrodinėdama R. M. parodymų nepatikimumą, dėmesį atkreipia į aplinkybę, kad E. G. nurodė, kad R. M. jam skambino 4 kartus, o R. M. parodė, kad E. G. skambino tik kartą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta aplinkybė neturi jokios reikšmės A. V. veikos kvalifikacijai, kaip ir nurodo pats apeliantas savo skunde. Nors atitinkamus R. M. parodymus pirmos instancijos teismas vertino kritiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas visus šioje byloje duotus R. M. parodymus vertinti kritiškai neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi A. V. atžvilgiu duoti parodymai iš esmės sutampa su kitų liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo netikėti M. G. parodymais. Nors šioje byloje kaltinamasis jo brolis E. G., tačiau M. G. atžvilgiu kaltinimai šioje byloje nepareikšti, todėl apeliacinės instancijos teismas M. G. parodymus laiko patikimais. M. G. parodė, kad jo broliui E. skambino A. V. ir R. M. (t.4, b.l. 149). Taip pat jis parodė, kad tiek T. A., tiek R. M., su kuriuo jie susitiko Kybartų pataisos namuose, jam pasakojo, kad A. V. asmens iš Kauno vardu paėmė greituosius kreditus (t. 1, b.l. 98,99). Be to liudytojo teigimu, pats A. V. jam sakė, kad pinigus iš E. G. buvo atėjusi pasiimti A. V. žmona.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, A. V. kaltės nepaneigia ir tai, kad jo kameroje turimas kompiuteris neva buvo neveikiantis, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Iš bylos medžiagos matyti, kad kameroje kompiuterius turėjo du asmenys: A. V. ir I. S.. Visi apklausti liudytojai, kurie nusikaltimo padarymo metu buvo vienoje kameroje patvirtino, kad jie naudojosi I. S. kompiuteriu. Apelianto gynėja skunde ginčija aplinkybę, kad I. S. kompiuteryje buvo instaliuota Skype programa. Skype programos buvimo faktą kompiuteryje, patvirtino pats kompiuterio turėtojas I. S., kas ir kada instaliavo programą jis pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad per Skype bendravo su savo sugyventine (t. 1, b.l. 91,92; t. 4, b.l. 148). Kad kompiuteryje buvo prieinamas internetas ir areštinėje buvę asmenys juo naudojosi patvirtino visi apklausti liudytojai. Liudytojas T. A. nurodė, kad kompiuteriu daugiausiai naudojosi A. V.. A. V. neneigė, kad Skype programoje jis buvo susikūręs paskyrą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde A. V. gynėja savaip interpretuoja pirmos instancijos teismo nuosprendyje paminėtą aplinkybę, kad A. V. už analogiškus nusikaltimus anksčiau teistas 26 kartus. Iš nuosprendžio turtinio matyti, kad pirmos instancijos teismas atkreipia dėmesį į A. V. teistumus ir priešingai nei gynėja teigia skunde, šios aplinkybės nelaiko įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teistumai yra svarbi asmenį charakterizuojanti aplinkybė ir turi reikšmės sprendžiant bausmės skyrimo klausimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai A. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Taip pat pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas nagrinėjamu atveju vyko tinkamai išnaudojant visas galimas ir būtinas įrodinėjimo priemones, vertinant visus surinktus duomenis.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. V. kaltės, ar konstatuoti, jog svarbios bylos aplinkybės, galinčios turėti įtakos jo kaltės klausimui išspręsti, liko neišaiškintos. Pagal bylos duomenis, nėra priežasties pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas išsamiai ir nešališkai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie patikrinti teisiamojo posėdžio metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuteistajam paskirta bausmė teisinga ir proporcinga, jos dydis nustatytas nepažeidžiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio naikinti remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu
nutaria:
Nuteistojo A. V. gynėjos Marytės Vietaitės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.