Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-29 · Civilinė byla Nr. 2A-352/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-29
Bylos Nr.
2A-352/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Atsakovas
V. A., D. A.
Advokatai
Tomas Narkus, Paulius Čerka
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tomui Narkui, atsakovui V. A., atsakovų atstovui advokatui Pauliui Čerkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Administralė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-526-425/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Administralė“ ieškinį atsakovams V. A. ir D. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2009 m. kovo 10 d. tarp UAB „Administralė“ ir V. A. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. A. iš UAB „Administralė“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. A. už 15 000 Lt įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Administralė“ iškelta bankroto byla, o BUAB „Administralė“ administratorius, gindamas BUAB „Administralė“ kreditorių interesus, kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti minėtą 2009 m. kovo 10 d. tarp UAB „Administralė“ ir V. A. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) negaliojančia ab initio actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kad turtas buvo perleistas UAB „Administralė“ savininko ir vienintelio akcininko V. A. sprendimu Nr. 31 už žymiai mažesnę kainą nei turtas tuo metu buvo vertas, t. y. už 15 000 Lt, nors VĮ „Registrų centras“ duomenimis šio turto kaina perleidimo metu sudarė 30 500 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš V. A. ir D. A. solidariai 5 000,00 Lt parduoto turto vertės ir perleidimo kainos skirtumą BUAB „Administralė“ naudai. Teismas nustatė, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygos, todėl sprendė, kad galėtų būti pripažinta negaliojančia 2009 m. kovo 10 d. tarp UAB „Administralė“ ir V. A. sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis. Tačiau spręsdamas dėl restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pritaikius restituciją natūrą ir įpareigojus atsakovus grąžinti įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovą BUAB „Administralė“ grąžinti gautą 15 000 Lt sumą, būtų nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginta atsakovų padėtis, nes jie, tikėtina, nurodytos sumokėtos sumos iš bankrutuojančios įmonės neatgautų. Todėl siekiant išlaikyti visų šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendė, jog iš atsakovų ieškovo naudai priteistinas minėtos tikrosios turto vertės (20 000 Lt) ir jo perleidimo kainos (15 000 Lt) skirtumas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Administralė“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kodėl turėtų būti pakeistas restitucijos būdas (CK 6.145 str. 2 d.), o teismo motyvacija, kad atsakovai iš bankrutuojančios įmonės neatgaus pagal Sutartį sumokėtų pinigų, yra neteisėta ir nepagrįsta.

2. Pagal susiformavusią teismų praktiką bankroto bylose taikoma išimtinai restitucija natūra, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, kodėl butas, kaip turtinis vienetas, negalėtų būti natūra grąžintas bankrutuojančiam ieškovui.

3. Kai pirkėjas yra nesąžiningas, o restitucijos taikymas natūra yra galimas, tai restitucijos taikymas tokiu būdu yra teisiškai pagrįstas, nes būdamas nesąžiningas kreditorius turėjo numatyti sudaromo sandorio nuginčijimo padarinius ir prisiėmė jų atsiradimo riziką, o nesąžiningų atsakovų interesų teisė negali ginti ir iškelti jų aukščiau už kitų kreditorių interesus.

4. Sprendimas dėl restitucijos pakeitimo būdo prieštarauja konstituciniam teisės principui, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, o taip pat neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes minėti principai negali būti naudojami neteisei pagrįsti. Atitinkamai restitucijos natūra netaikymas blogina ne nesąžiningų atsakovų padėtį, o sąžiningų bankrutuojančio apelianto kreditorių interesus, kurių gynimas pripažįstamas viešojo intereso gynimu.

5. Teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kad atsakovas V. A. ginčo butą įsigijo už visiškai nevertingo automobilio vertę, kadangi 15 000 Lt V. A. gavo pagal 2009 m. sausio 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria jis ieškovui pardavė 1986 metų laidos vien tik metalo laužui tinkamą automobilį Mercedes Benz 207 (vertė – ne daugiau kaip 500 Lt) ir už jį pagal 2009 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 19 gautais pinigais tą pačią dieną atsiskaitė už butą pagal Sutartį.

6. Teismas privalėjo tinkamai išspręsti ir Sutarties galiojimo klausimą, nes restitucijos taikymui natūra yra būtinas Sutarties pripažinimas negaliojančia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. A., D. A. prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikant restituciją natūra šalys negalėtų būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį, nes teismo posėdyje apelianto atstovė patvirtino, kad realių galimybių patenkinti reikalavimą ir atsakovams grąžinti už butą sumokėtus 15 000 Lt nėra. Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad turtas buvo iš esmės pagerintas, todėl jį grąžinant ieškovui, būtų pažeistos atsakovų teisės bei interesai. Visgi kainų skirtumas nėra toks didelis, kad būtų galima teigti, jog turtas buvo perleistas už žymiai mažesnę nei tikroji rinkos kaina, o atsakovų veiksmuose nėra tyčios ir suklydimas dėl kainos negali reikšti ieškovo nurodomos rizikos dėl galimos restitucijos prisiėmimo. Be to, net ir esant prisiimtai rizikai dėl galimos restitucijos, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsakovams priklausantys 15 000 litų privalo būti grąžinti be eilės (iškart pardavus turtą ar pan.). Tuo tarpu apelianto argumentai dėl automobilio pirkimo nėra šio bylos ginčo dalykas, todėl atmestini kaip nesusiję su byla, o pirmosios instancijos teismas šių įrodymų pagrįstai netyrė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas actio Pauliana taikymo sąlygas, įskaitant atsakovo nesąžiningumą (6.67 str. 1 d. 6 p.), kas šiuo metu nėra ginčijama ir kas yra pagrindu restitucijai taikyti (CK 6.145 str.), todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo restitucijos taikymo būdo (CPK 320 str. 2 d.), naikinti viso skundžiamo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pakeisdamas restitucijos taikymo būdą, visgi ją taikė, laikytina, jog teismas pripažino 2009 m. kovo 10 d. tarp UAB „Administralė“ ir V. A. sudarytą nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio (CK 6.145 str. 1 d.), kas iš esmės pažymėta ir skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (113 b. l.). Taigi šiuo atžvilgiu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimas tikslintinas.

Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nagrinėjamu atveju nepagrįstai pritaikė CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatas, leidžiančias pakeisti restitucijos taikymo būdą. Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, konstatavo, jog taikant restituciją natūra, būtų nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginta atsakovų padėtis, nes pastarieji už ginčo turtą sumokėtos 15 000 Lt sumos realiai iš bankrutuojančios įmonės neatgautų, o tai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaip konstatavo jau pirmosios instancijos teismas, konkrečiu atveju pirkėjas V. A. buvo nesąžiningas, todėl, esant galimam restitucijos taikymui natūra, jos taikymas tokiu būdu yra teisiškai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Atitinkamai vien tik atsakovų turtinės padėties pablogėjimas dėl restitucijos taikymo, neteikia pagrindo konstatuoti, kad taikant restituciją atsakovų padėtis pablogėtų nesąžiningai ir nepagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009). Būdamas nesąžiningas, atsakovas turėjo numatyti sudaromo sandorio nuginčijimo padarinius ir prisiėmė jų atsiradimo riziką, o aplinkybė, kad atsakovas, dalyvaudamas bankroto procedūrose, sumokėtos sumos gali neatgauti, nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, netaikyti restitucijos natūra, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, o vykdant teismo sprendimą dėl restitucijos taikymo, iš atsakovų gautas turtas realizuotinas, už jį gautos lėšos perskirstytinos ir atsakovų, kaip ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, reikalavimai tenkintini Įmonių bankroto įstatymo (26, 33, 35 str.) nustatyta tvarka.

Tuo tarpu aplinkybės, susiję su 2009 m. sausio 30 d. transporto priemonės (automobilio Mercedes Benz 207) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad ginčas dėl minėtos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties šiuo metu yra išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį.

Atitinkamai bylos nagrinėjimo dalyku nėra ir pagal ginčijamą 2009 m. kovo 10 d. sutartį parduoto buto pagerinimo išlaidų atlyginimas, o tokių esant, atsakovai turi teisę, visų pirma, kreiptis į BUAB „Administralė“ administratorių dėl teikimo teismui tvirtinti kreditorinį reikalavimą, pateikiant jį pagrindžiančius dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. 10 p., 26 str.).

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant iš atsakovų 131 Lt (po 65,50 Lt iš kiekvieno) žyminio mokesčio išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str., 96 str. 1 d.) ir 50 Lt (po 25 Lt iš kiekvieno) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ieškovas pateikė išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti pagrindžiančius dokumentus 4053,50 Lt sumai (152 – 153 b. l.), tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 str. 2 d.), iš atsakovų priteistina suma ieškovo teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti mažintina iki 1500 Lt (po 750 Lt iš kiekvieno). Tuo tarpu žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nuo jų mokėjimo atsakovai atleisti (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Administralė“ (į. k. 254329930) ir V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. kovo 10 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio.

Taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus V. A. ir D. A. (duomenys neskelbtini) grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Administralė“, o ieškovą bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Administralė“ – grąžinti 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) atsakovams V. A. ir D. A..

Priteisti iš atsakovų V. A. ir D. A. po 65,50 Lt žyminio mokesčio išlaidoms ir po 25 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei“.

Priteisti iš atsakovų V. A. ir D. A. po 750 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Administralė“.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasDanutė Milašienė