- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 1-3569-870/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro B. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, 10 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-01 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d - 650 Lt bauda. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-25 nutartimi bauda pakeista į 2 paras arešto;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-14 nutartimi 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 60 parų arešto bausmę, 2009-12-14 bausmę atliko, teistumas išnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2013-02-06, apie 19.00 val., iš viešbučio „Grothause“, kambario, esančio Ligoninės g. 7, Vilniuje, pagrobė svetimą turtą - F. S. K. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Apple iPad 3“, 1725 Lt vertės, ir fotoaparatą „Nokia“, kurio vertė 1035 Lt, šiais savo veiksmais ji nukentėjusiajam F. S. K. padarė 2760 Lt dydžio turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Taip V. R. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Be to, ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ji, 2013-02-29, apie 19.00 val., būdama ties parduotuvės „Maxima“ pastatu, esančiu Dariaus ir Girėno g. 8, Vilniuje, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir iš anksto žinodama, kad savo pažado netesės, paėmė iš F. S. K. 500 Lt grynųjų pinigų, nurodydama, kad už minėtą pinigų sumą jam grąžins nešiojamąjį kompiuterį „Apple iPad 3“, tačiau kompiuterio negrąžino, o 500 Lt grynųjų pinigų pasisavino, tokiais veiksmais ji savo naudai įgijo 500 Lt ir padarė nukentėjusiajam F. S. K. 500 Lt dydžio turtinę žalą.
Taip V. R. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
V. R. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji V. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-06 jai paskambino vaikinas, vardu V. ir pasiūlė klientą, kuriam reikia sekso paslaugų, važiuodama ji turėjo atsivežti dar vieną šviesiaplaukę merginą. Ji paskambino savo draugei D. S. ir jos abi taksi nuvažiavo į viešbutį, esantį Vilniaus senamiestyje. Kartu buvo ir D. mama, vardu L.. Viešbutyje jos susitiko su V., kuris pasakė joms kambario numerį. L. laukė jų viešbutyje. Viešbučio kambaryje jų jau laukė užsienietis klientas, jie trise truputį išgėrė ir pradėjo užsiiminėti seksu. Savo daiktus ir rūbus jos buvo palikę prieškambaryje. Jai pradėjo skambėti mobilus telefonas, užsienietis paprašė jos atsiliepti, tada ji nuėjo į prieškambarį. Kol ji kalbėjo telefonu, ji pastebėjo vyrišką rankinę, apžiūrėjusi jos turinį pamatė planšetinį kompiuterį su dėklu ir fotoaparatą, kuriuos nusprendė pavogti. Šiuos daiktus ji pasiėmė ir įsidėjo į savo rankinę bei sugrįžo pas D. ir klientą. Vėliau ji su D. apsirengė ir išėjo, sėdo į taksi, važiavo į taborą. Kelionės taksi metu ji parodė pavogtą kompiuterį D. ir jos motinai L.. D. suprato tai, kad ji minėtą daiktą pavogė iš užsieniečio, bet nei klausė nei ji pati pasakojo kaip tai padarė. Fotoaparato ji niekam nerodė, jį norėjo pasilikti sau. Kompiuterį siūlė taksistui, bet šis už jį pasiūlė labai nedidelę pinigų sumą, todėl ir kompiuterį ji pasiliko sau. Namuose ji apžiūrėjo pavogtus daiktus ir po dviejų dienų ji kompiuterį ir fotoaparatą pridavė į lombardą, esantį Stoties rajone. Kurį tiksliai – ji neprisimena ir nurodyti negali. Pinigus išleido savo reikmėms, kiek tiksliai jų gavo – nepamena. Dar po poros dienų jai paskambino V. iš viešbučio ir paklausė jos, ar ji pavogė kompiuterį iš užsieniečio. Ji pažadėjo atgauti pavogtus daiktus, nors žinojo, kad jo jau nebėra. Po poros savaičių ji paskambino V. ir pasakė, kad rado pavogtą kompiuterį. Tokiu būdu ji norėjo apgauti ir dar išvilioti pinigų. Jie susitarė susitikti prie parduotuvės „Maxima“ Naujininkų rajone. 2013-02-29 apie 19.00 val. prie parduotuvė „Maxima“ ji susitiko su V. ir užsieniečiu ir pasakė jiems, kad jie duotų 500 Lt, nes ji turi išpirkti kompiuterį, nors žinojo, kad kompiuterio nėra. Jie padavė pinigus, o ji paėmė pinigus ir nuėjo į namo laiptinę, o pro kitą namo laiptinę išėjo ir pas juos nebegrįžo. Gailisi dėl to, ką padarė (b. l. 89-91).
2013 m. spalio 4 d. akistatos tarp V. R. ir D. S. metu V. R. pakeitė savo 2013-03-04 įtariamojo apklausos metu duotus parodymus, kad matė kaip kompiuterį iš viešbučio pagrobė D. S. ir pripažino, kad D. S. nematant ji pati pagrobė viešbučio kambaryje buvusius fotoaparatą ir kompiuterį (b. l. 82-84).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis F. S. K. parodė, kad 2013-02-05 atvyko į Vilnių su darbo reikalais, 2013-02-06 jis apsistojo viešbutyje „Grotthaus“, esančiame Ligoninės g. 7, Vilniuje, tada jis sumanė išsikviesti merginą į viešbutį. Viešbučio administratorius V. Š. sutiko jam padėti ir jam pasakė, kad mergina atvyks pas jį apie 23.00 val. Apie 23.00 val. į jo viešbučio kambarį atvyko dvi merginos, jų vardų jis nežinojo, viena buvo šviesiaplaukė, neaukšta, kita tamsiaplaukė, aukšta. Jis kartu su merginomis kambaryje užtruko apie 40 minučių. Minėtas viešbučio numeris yra dviejų kambarių. Kol jis buvo miegamajame su tamsiaplauke, šviesiaplaukė buvo kitame kambaryje. Po to jis nuėjo į dušą, o abi merginos liko kambaryje. Tame kambaryje buvo ir merginų rūbai, taip pat ten buvo jo portfelis, kuriame buvo kompiuteris ir fotoaparatas. Jam išėjus iš dušo, merginos skubiai apsirengė ir išėjo. Viešbučio administratorius pasiteiravo jo, kodėl merginos taip išskubėjo ir pasiūlė apžiūrėti visus daiktus ar nieko nedingo. Jis apžiūrėjęs pamatė, kad jo piniginė bei čekių knygelė yra švarke, portfelis neatsegtas, todėl niekas jam nesukėlė įtarimo. Kad dingęs kompiuteris „Apple Ipad3“ ir fotoaparatas „Nokia“ jis pastebėjo tik kitą dieną. Apie tai jis pasakė viešbučio administratoriui ir paprašė jo susisiekti su tamsiaplauke mergina, kad ši jam grąžintų kompiuterį. Jis tą pačią dieną išskrido į Vokietiją. Būnant Vokietijoje jis gavo ir viešbučio administratoriaus ir tamsiaplaukės merginos SMS žinutes. Mergina rašė, kad kompiuteris yra paskolintas jos draugei, o grąžins daiktą jam tuomet, kai jis atvyks į Lietuvą. 2013-02-26 jis atskirdo į Lietuvą. Susitiko su viešbučio administratorium ir tamsiaplauke mergina. Buvo sutarta, kad jis duos dar 500 Lt, o mergina atneš kompiuterį. Jie visi susitiko prie parduotuvės „Maxima“. Mergina pasakė, kad jis duotų 500 Lt, o tada ji atneš kompiuterį. 500 Lt jis buvo davęs viešbučio administratoriui V., kuris tuos pinigus jo sutikimu ir padavė minėtai merginai. Mergina kaip užstatą paliko savo rankinę ir nuo jų nuėjo, įėjo į namą bei nebegrįžo. Jis apžiūrėjęs rankinę pamatė, kad merginos paliktoje rankinėje nėra nieko vertingo. Tuomet jie iškvietė policiją. Tamsiaplaukę merginą jis galėtų atpažinti. Kompiuterio „Apple Ipad3“ vertė yra 500 eurų, t. y. 1725 Lt, kompiuterio dėklas vertės neturi. Fotoaparato „NOKIA“ vertė yra 300 eurų, t. y. 1035 Lt. Iš viso jam buvo padaryta 3260 Lt dydžio turtinė žala, tačiau civilinio ieškinio jis nereiškia (b. l. 11-12, 14-15).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad F. S. K. atpažino V. R. kaip merginą, kuri buvo jo viešbučio kambaryje ir vėliau derėjosi su juos dėl kompiuterio sugrąžinimo. Merginą jis atpažino pagal veido bruožus, plaukus ir akis (b. l. 18-19, 20-21).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad dirba administratoriumi viešbutyje „Grothause“, kuris randasi Ligoninės g. 7, Vilniuje. Į viešbutį nuolat atvykdavo Vokietijos pilietis F. S. K., todėl jis spėjo su klientu susibendrauti. 2013 m. vasario mėnesį užsienietis paprašė jo surasti jam merginą, su kuria jis galėtų praleisti laiką. Interneto portale „skelbiu.lt“ jis užsieniečiui surado merginą. Tada apie 23.00 val. į viešbutį atvyko trys merginos, iš kurių dvi nuėjo pas užsienietį, viena liko laukti apačioje. Po valandos merginos skubiai išėjo, dėl to jis patarė F. S. K. apsižiūrėti, ar niekas nedingo. F. S. K. jam pasakė, kad viskas vietoje. Kitą dieną jis iš savo bendradarbės sužinojo, kad iš F. S. K. po merginų apsilankymo buvo pagrobti jo kambaryje buvę planšetinis kompiuteris „Apple Ipad“ ir fotoaparatas „Nokia“. Iš pradžius F. S. K. manė, kad šiuo daiktus jis paliko biure, tačiau vėliau išsiaiškino, kad daiktai dingo po merginų apsilankymo. F. S. K. jo paprašė pamėginti už atlygį susitarti su merginomis, kad šios grąžintų jam kompiuterį. Jis ėmė bendrauti su mergina telefonu, ši iš pradžių apsimetė, kad nieko nežino, vėliau pasakė, kad kompiuteris jau yra parduotas. Ji davė telefoną asmens pas kurį galimai buvo pavogtasis kompiuteris, tačiau su juo sutarti dėl kompiuterio grąžinimo nepavyko. Po poros savaičių į Lietuvą vėl atvyko F. S. K.. Jis pasakė, kad ir pats bendravo telefonu su mergina ir jie susitarė dėl kompiuterio grąžinimo. Jie kartu susitiko su tamsiaplauke mergina prie Naujininkų rajone esančios „Maxima“ parduotuvės, tam kad ji grąžintų kompiuterį. Mergina nuėjo į šalia parduotuvės esantį namą ir sugrįžusi pasakė, kad kompiuterį turintis asmuo negali jo grąžinti nes bijo policijos. Mergina delsė, vaikščiojo pirmyn-atgal, kažkam vis skambino, kol paliko jiems savo rankinę, F. S. K. padavė merginai 500 Lt. ji nuėjo į namą kad parneštų kompiuterį. Mergina nebegrįžo, o jos rankinėje nebuvo jokių vertingų daiktų. Po šio įvykio F. S. K. kreipėsi į policiją (b. l. 22-23).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. parodė, kad 2013 m. vasario mėnesį jos dukrai D. S. paskambino pažįstama Veronika ir pranešė, kad turi D. S. klientą. Jos visos susitiko ir apie 23.00 val. visos trys nuėjo į viešbutį, esanti senamiestyje. Ji liko vestibiulyje, o jos dukra D. S. ir V. R. nuėjo į viršų. Maždaug po pusvalandžio merginos sugrįžo, jos labai skubėjo. Jai V. R. liepė skubiai eiti iš viešbučio ir jos visos trys išėjo. Jos išsikvietė taksi ir nuvažiavo į taborą. Kelionės metu V. R. išsitraukė iš rankinės kompiuterį ir paklausė taksisto kiek gali kainuoti toks kompiuteris. Kompiuteris buvo dėkle, ant jo buvo nupieštas prakastas obuolys. Grįždamos iš taboro jo išlipo iš taksi Konduktorių gatvėje, Vera nuvažiavo toliau. Kai išlipo iš taksi, ji paklausė savo dukros D. S., kad jei jos abidvi pavogė komopiuterį, tai V. R. turi su ja pasidalinti. D. S. atsakė, kad jai tokių pinigų nereikia, ir kad kai V. R. buvo kitam kambaryje, tada ir galėjo pavogti kompiuterį. Daugiau šio kompiuterio ji nematė, apie tai su niekuo daugiau nekalbėjo (b. l. 26-27).
Apklausta įtariamąja D. S. (2013-11-07 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas) parodė, kad 2013 metų vasario mėnesį jai paskambino draugė Veronika ir pasakė, kad turi klientą, kuris nori praleisti laiką su blondine. Į viešbutį nuėjo ji, jos Veronika ir jos mama L. S.. Jos mama liko laukti, o ji su Vera nuėjo pas klientą. Ji buvo minėtame viešbučio kambaryje kartu su savo drauge V. R., kur jos abidvi kartu su užsienio piliečiu užsiiminėjo seksu. Staiga pradėjo skambėti V. R. mobilus telefonas, paliktas rankinėje, kuri buvo palikta prieškambaryje. Užsienietis paprašė V. R. nueiti atsiliepti, nes tai jam trukdė. V. R. nuėjo į prieškambarį, kur ji užtruko apie 10 minučių. Po visko, V. R. pradėjo skubinti ją, jos abi apsirengė ir išskubėjo iš viešbučio. Jos visos trys įsėdo į taksi ir nuvažiavo. Taksi automobilyje V. R. išsitraukė planšetinį kompiuterį ir pradėjo jį apžiūrinėti, klausė taksisto kiek kainuoja toks kompiuteris. Tada ji suprato, kad V. R. pavogė minėtą kompiuterį iš užsieniečio, kol būdama prieškambaryje kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Ji pati kompiuterio nevogė, tai padarė Veronika. Jokio fotoaparato ji nematė (b. l. 37-38).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-02-26, 19.20 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad pavogtas kompiuteris. Į policijos patrulius kreipėsi V. Š. kartu su užsieniečiu, kurie pareiškė, kad prieš mėnesį buvo pavogtas minėtas kompiuteris, o dabar jie buvo susitarę su vagimi, kad šis už atlygį grąžins minėtą daiktą, tačiau pasiėmė 500 Lt ir pasišalino, pagrobtojo daikto negrąžino. Asmenys pristatyti į Vilniaus miesto 2 PK tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi, prie tarnybinio pranešimo pridėta moteriška rankinė, kurioje yra kosmetikos priemonės, mobiliojo ryšio telefonas, piniginė, servetėlės, šukos (b. l. 8). 2013-03-19 pakvitavimu minėti daiktai buvo grąžinti įtariamajai V. R. (b. l. 77).
Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino.
Kaltinamoji V. R. 2013-02-06, apie 19.00 val., iš viešbučio „Grothause“, kambario, esančio Ligoninės g. 7, Vilniuje, pagrobė svetimą - nukentėjusiajam F. S. K. priklausantį 2760 Lt vertės turtą, kuriuo ji turėjo galimybę disponuoti. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Veika yra baigta. Kaltinamosios veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Taip pat kaltinamoji V. R. 2013-02-29, apie 19.00 val., būdama ties parduotuvės „Maxima“ pastatu, esančiu Dariaus ir Girėno g. 8, Vilniuje, apgaule, pažadėdama už 500 Lt F. S. K. grąžinti jo nešiojamąjį kompiuterį „Apple iPad 3“ ir iš anksto žinodama, kad savo pažado netesės, savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajam F. S. K. priklausantį 500 Lt vertės turtą. V. R. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Veika yra baigta. Nustatyta veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu taip pat kvalifikuota teisingai.
Kaltinamosios V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. V. R. ankščiau teista (b. l. 101-104), tačiau teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, daugiausia už vertimąsi prostitucija, nuobaudos galiojančios (b. l. 96-100), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 116), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 118), įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 117), specialisto išvadoje Nr. 91TKP-PL-365 nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 119-120).
V. R. prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamus nusikaltimus ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiais (b. l. 125-126).
Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), į kaltinamosios V. R. asmenybę - anksčiau teista, tačiau šių nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo išnykęs, bausta administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, tačiau niekada nėra bausta už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, nuobaudos galiojančios, Vilniaus psichikos sveikatos centre ir Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, niekur nedirba (b. l. 112), Darbo biržoje neregistruota (b. l. 113), taip pat į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – laisvės apribojimus. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad prokuroro už kiekvieną nusikalstamą veiką siūlomi bausmių dydžiai - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, įpareigojant V. R. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, šiuo konkrečiu atveju yra optimalūs, todėl mažinti ar didinti laisvės apribojimo bausmių trukmes nėra pagrindo. Kadangi nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, skirtos laisvės apribojimo bausmės, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, V. R. skirtina galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 72) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Iš 2013-08-21 F. S. K. pareiškimo matyti, kad jis civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 17).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
V. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti V. R. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. R. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant ją per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.