- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- TS-18-932/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- R. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato J. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. priimto nutarimo Nr. 59-291 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-01 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-22 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu, 347 straipsniu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė pagal 2012-09-26, 2011-06-10, 2013-12-09 ir 2012-05-10 nuosprendžius.
Bausmės vykdymo pradžia - 2010-10-04, bausmės vykdymo pabaiga - 2018-10-03. ½ laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2014-10-03. Neatliktos bausmės dalis 2014-11-06 – 3 metai 10 mėnesių 3 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 59-291 nutarė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, jog R. K. svarstomas pakartotinai. Pirmą kartą Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo. Komisijos rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo nuteistasis įvykdė pilnai: lankėsi Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Pozityvaus mąstymo ir neigiamų emocijų įveikos“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose, geranoriškai ir sąžiningai atliko jam paskirtus būrio gerbūvio darbus, tęsia mokslą Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro 12 klasėje. R. K. anksčiau teistas 12 kartų, 1 kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos, 2 kartus buvo paleistas lygtinai, 1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų. Būdingas nusikaltimų modelis. Dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau iš dalies mažina ir teisina savo vaidmenį. Praeityje nuteistasis buvo veikiamas bendrininkų, tačiau labai stengėsi tuos ryšius nutraukti. Šiuo metu atsparus įtakai iš šalies. Anksčiau greitas ir nepagalvotas veikimas, nepakankamas pasekmių įvertinimas privesdavo prie nusikalstamos veikos. Kartais praranda savitvardą, tačiau stengiasi valdytis. Gali atpažinti ir įvardinti problemines sritis ir susieti jas su nusikalstamumu. R. K. turi suformavęs pasiekiamus ir realius ateities planus. Šiuo metu nefiksuojama diskriminacinių ar kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Reiškia norą tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Anksčiau yra buvę sunkumų laikantis apribojimų laisvėje, pataisos namuose yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau šiuo metu priežiūros atžvilgiu yra nusiteikęs pozityviai, nori bendradarbiauti su prižiūrinčiais pareigūnais. Nuteistasis neturi priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo įstaigoje nedirba, motyvuotas prasmingam užimtumui: žiūri TV laidas, skaito. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų pažeidė 21 kartą, baustas 16 kartų, šiuo metu turi 14 galiojančių nuobaudų (paskutinė nuobauda skirta vieną dieną prieš svarstymą komisijos posėdyje, apie tai būrio viršininkas informavo posėdžio metu). Skatintas 3 kartus. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programose. Nuteistasis mokosi bendro lavinimo mokykloje 12 klasėje. Suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiama darbo naudą, teigia, kad turi siuvėjo kvalifikaciją. Įstaiga nuteistojo R. K. vykdomųjų raštų neturi. Palaiko glaudžius ryšius su šeima, turi vaiką, pasimatymų metu lankomas. Po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas žmoną, į nuolatinę gyvenamą vietą Panevėžyje. Yra gautas raštas patvirtinantis, kad bus priimtas į numatytą gyvenamąją vietą. R. K. sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Gautas 2014-10-24 raštas Nr. 8-10778, kuriame nurodoma, kad nuteistojo pasirinktu adresu jam gali būti taikoma intensyvi priežiūra. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei - 57 balai.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. K. atstovas advokatas J. K. 2015 m. sausio 15 d. pateikė teismui skundą dėl Komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-291 netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad su Komisijos nutarimu nuteistasis nesutinka, nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, argumentacija nepakankama. R. K. iki 2014 m. lapkričio 12 d. įvykdė visas nurodytas rekomendacijas, teigiamai charakterizuojamas, įvykdė visas programas. Savo laiške nuteistasis nurodė, jog reikalingas šeimai, sūnus auga be tėvo, o tai yra didelė trauma vaikui, sukelianti jam psichologines kančias, vaikas negauna tėviškos meilės. R. K., kaip tėvas, nori ir yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 ir 3.192 straipsniais įpareigotas rūpintis vaiko sveikata, dalyvauti jo auklėjime ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, tačiau nuteistasis R. K. tokios galimybės šiuo metu neturi. Nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai reintegruotis į visuomenę. Nuteistojo atstovo įsitikinimu, R. K. turimos galiojančios nuobaudos negali būti priežastimi netaikyti jam lygtinio paleidimo. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą, t. y. taisant jį neizoliavus nuo visuomenės. Prašo panaikinti Komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 59-291.
Kartu su skundu nuteistojo atstovas pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme nurodoma, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi nuteistasis po skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo, 2014 m. lapkričio 25 d. pateikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau ir – Vilniaus VGTPT) prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2014 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas sprendimas suteikti jam teisinę pagalbą. Gavus šį sprendimą, R. K. neturėjo galimybės nedelsiant susisiekti su advokatu, nes jo galimybės yra apribotos. Atstovui nuvykus į Vilniaus pataisos namus, buvo pranešta, jog nuteistasis yra etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių – kalėjimą, todėl atstovas negalėjo susitikti su nuteistuoju ir aptarti skundo surašymą. Apie tai buvo pranešta Vilniaus VGTPT, tačiau Tarnyba nesutiko persiųsti sprendimą vykdyti Šiaulių VGTPT. Telefonu buvo kalbėta su R. K. sutuoktine ir paprašyta, jog nuteistasis surašytų laišką advokatui.
Be to, 2015 m. sausio 7 d. buvo gautas nuteistojo R. K. raštas, kuriame pastarasis nurodo nebegalintis ilgiau kęsti pataisos namų administracijos terorizavimo, grasinimų, kad jis bus pervežtas į kitus pataisos namus, užkrėstas ŽIV, išsiųstas ten, kur neturės ilgalaikių pasimatymų. Bendraujant su administracijos pareigūnais asmeniškai, jie įžūliai, neetiškai bendrauja, o jų veidų mimikos rodo esant pasiruošusius jį sunaikinti. Taip pat nurodo, jog įkalinimo laikotarpiu buvo ne kartą sužalotas, daužomas, spardomas į galvos sritį, kartu prie laiško pridėdamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadas su užfiksuotais sužalojimais.
Teisme buvo gautas ir nuteistojo sutuoktinės I. K. prašymas taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, akcentuojant tai, jog pastarasis turi asmeninį būstą, darbą, automobilį bei, svarbiausia, mažametį vaiką, kuriam itin reikia tėvo, be to, jai vienai sunku ir dirbti, ir rūpintis vaiku bei namais.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė D. M. atsiliepimu į nuteistojo R. K. skundą prašo teismo atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-291, kuriuo buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad R. K. praeityje teistas 12 kartų, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo teigiamai nepaveikė. Jam ne kartą buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, 2 kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau vieno lygtinio paleidimo metu pažeidė sąlygas. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, darė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių, tame tarpe sunkaus, nusikaltimų padarymą. Tai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 57 balai. Net būdamas laivės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, bausmės atlikimo metu 21 kartą pažeidė režimo reikalavimus, 16 kartų baustas, šiuo metu turi 14 galiojančių nuobaudų.
Nuteistojo atstovo skundas dėl Komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-291 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą atmestinas
Svarstant nuteistojo atstovo skundo dėl Komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-291 priėmimo klausimą, įvertintinos prašyme dėl termino atnaujinimo skundui pateikti nurodytos aplinkybės ir laikytina, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl siekiant nepažeisti nuteistojo teisių, buvo atnaujintas terminas skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą. Tad svarstant, ar yra pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kiekvienu atveju būtina visapusiškai įvertinti ir tokias aplinkybes, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, pasireiškiantis nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri nuteistąjį paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, jog būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą, nustatyta, kad R. K. anksčiau teistas 12 kartų, 1 kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos, 2 kartus buvo paleistas lygtinai, tačiau 1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kas rodo, jog nuteistasis nedaro teigiamų išvadų ir nenori taisytis. Pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę pagal kelis teismų nuosprendžius. Amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų. Būdingas nusikaltimų modelis. Vertindamas R. K. elgesį bausmės atlikimo metu, teismas pažymi, kad nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, tačiau bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė net 21 kartą, baustas 16 kartų ir šiuo metu turi 14 galiojančių nuobaudų, iš kurių paskutinė nuobauda buvo paskirta vieną dieną prieš svarstymą Komisijos posėdyje, skatintas 3 kartus. Šios aplinkybės rodo, kad, net būdamas laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms elgesio taisyklėms, todėl nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai jau pilnai pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta, priima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau iš dalies mažina ir teisina savo vaidmenį. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 57 balai.
Ta aplinkybė, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, neabejotinai yra svarbi, tačiau jokiu būdu nėra besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Šiuo metu nenustatyti pagrindai, kuriais remiantis būtų suteikta galimybė R. K. savo tėvo pareigas realizuoti jį paleidus iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teismui pateiktame rašte akcentavo tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu buvo ne kartą sužalotas, ką patvirtina pateiktos specialisto išvados. Šiuo atveju pažymėtina, jog minėtos aplinkybės, esant nusikalstamų veikų požymiams, turi, o ir privalo būti ištirtos. Nuteistasis pats nurodė, kad dėl tokių faktų buvo pradėti atitinkami ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jis pripažintas nukentėjusiuoju, kas reiškia, jog prieš jį padaryti galimai nusikalstami veiksmai turi būti įvertinti atitinkamų tyrimų metu. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinamos įstatymo numatytos sąlygos, kurias būtina nustatyti taikant lygtinį paleidimą. Teigiamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo yra priimamas tik tuomet, kai nekyla jokių abejonių, jog asmuo, kurio tiek nusikalstamo elgesio rizika, tiek elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nevertina nuteistojo nurodytų aplinkybių dėl netinkamo pataisos namų administracijos elgesio, tačiau atkreipia nuteistojo R. K. dėmesį, kad pastarasis turi teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, o ši savo ruožtu turi pareigą imtis atitinkamų veiksmų ir užtikrinti nuteistajam tinkamas bausmės atlikimo sąlygas. Tuo pačiu išaiškinama, kad bausmių vykdymo institucijų, įstaigų, pareigūnų veiksmų ir sprendimai skundžiami BVK 183 straipsnyje numatyta tvarka.
Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturi objektyvaus pagrindo nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisija siūlo pakartotinį svarstymą 2015 m. balandžio mėn. Pastarasis laikotarpis suteikia galimybę nuteistajam savo tolimesniu elgesiu įrodyti, kad yra pagrįsta galimybė jam taisytis esant neizoliuotam nuo visuomenės.
Taip pat pabrėžtina, kad net jei nuteistasis ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai tėra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Teismo manymu, šiai dienai nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 364 straipsniu,
nutarė:
atmesti nuteistojo R. K. atstovo advokato J. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-291, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.