Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria N. H. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus nutarimas, kuriuo N. H. pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. H. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. kovo 23 d., 16.05 val., Vilniaus m., Lukiškių skg., vairuodamas automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvipusio eismo kelyje iš trijų eismo juostų įvažiavo į kraštinę važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi, kirto siaurą ištisinę liniją, lenkė automobilius pėsčiųjų perėjoje ir savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 124 ir 145.4 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu N. H. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Nesutikdamas su nutarimu N. H. padavė skundą prašydamas panaikinti ar pakeisti nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

N. H. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str. 1 d.). Vieni iš ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

N. H. buvo nubaustas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 124 ir 145.4 punktų reikalavimus sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 3 priedo 1.1. punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. KET 124 punkte įtvirtintas draudimas dvipusio eismo keliuose iš trijų eismo juostų įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi, tuo tarpu KET 145.4 punktas draudžia lenkti pėsčiųjų perėjose.

Apeliaciniame skunde pažeidėjas neigia pažeidęs nurodytų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus. Jis nurodo, kad į kitą eismo juostą įvažiavo per punktyrinę liniją, kurią kirsti nėra draudžiama, be to, stovėjusias mašinas jis apvažiavo, o nelenkė, taip pat nurodo, kad buvo priverstas išvažiuoti į kitą eismo juostą norėdamas atlaisvinti kelią kitiems automobiliams. Iš esmės tapačias aplinkybes pažeidėjas nurodė ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui paduotame skunde, tačiau teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga, skundo netenkino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginti liudytojų parodymams ir jų nepakeičia, todėl esant neaiškumų dėl įvykio aplinkybių, būtina apklausti asmenis tiesiogiai mačiusius patį įvykį, ypač tai svarbu dėl to, kad pažeidėjas neigia padaręs pažeidimą, o vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas pažeidimas, neišliko dėl techninių gedimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas teismo posėdyje neapklausė pažeidimą užfiksavusio, tarnybinį pranešimą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio patrulio D. Č., todėl pripažintina, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kad nustatytų pažeidimo padarymo aplinkybes, įvertintų pažeidėjo iškeltą versiją ir pašalintų visas iškilusias abejones dėl padaryto pažeidimo, taip pat neapklausus įvykio liudytojų iš pažeidėjo buvo atimta galimybė užduoti klausimus, kas savo ruožtu sąlygojo teisės į gynybą suvaržymą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

N. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.