Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2011-03-23 · Civilinė byla Nr. 2A-36-159/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
2A-36-159/2011
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01673-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė
Atsakovas
R. K., A. K.
Ieškovas
UAB „Audimpeksas“
Trečiasis asmuo
R. K.
Advokatai
Jurijus Martinaitis, Jurijus Stepanovas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-36-159/2011

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01673-2009-9)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.6.1; 41; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Antanui Leikui ir Monikai Pociūtei, dalyvaujant atsakovo R. K. atstovams advokatui Jurijui Stepanovui, advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-729/2010 pagal ieškovės UAB „Audimpeksas“ ieškinį atsakovams R. K. ir A. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. K. įmonė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Audimpeksas“ 2009-10-19 ieškiniu prašė teismą pripažinti negaliojančiomis: 1) 2009-08-25 dovanojimo sutartį Nr. MV7-12293, kuria atsakovas R. K. padovanojo atsakovui A. K. 0,06 ha ploto 40 700 Lt vidutinės rinkos vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2009-08-25 dovanojimo sutartį Nr. MV7-12295, kuria atsakovas R. K. padovanojo atsakovui A. K. 0,06 ha ploto 19 700 Lt vidutinės rinkos vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2009-08-25 dovanojimo sutartį Nr. MV7-12297, kuria atsakovas R. K. padovanojo atsakovui A. K. 0,06 ha ploto, 19 700 Lt vidutinės rinkos vertės, žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) taikyti restituciją – nukreipti ieškovės išieškojimą į tuos žemės sklypus, iš atsakovų ieškovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo – neribotos atsakomybės juridinis asmuo R. K. individuali įmonė įsiskolino ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2009-07-01 preliminariu sprendimu ieškovei iš trečiojo asmens R. K. įmonės ieškovei priteisė 100 797,30 Lt neapmokėtų prekių kainą, 6 255,19 Lt palūkanų, 1 571 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų, 1 482,74 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 15,21 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2009-08-20 išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti 2009-08-28. Iš trečiojo asmens ieškovei išieškota nedidelė skolos dalis. Vykdymo procese paaiškėjo, kad skolininko nekilnojamasis turtas yra įkeistas banko ir kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, kilnojamojo turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, išieškoti tiesiogiai iš R. K. įmonės skolininkų galimybės ribotos, kadangi dalis jų bankrutavę, dalis atsiskaito su trečiuoju asmeniu paslaugomis ir ieškovei iškilo rimtų abejonių, ar išieškojimo procesas bus sėkmingas. Ieškovė sužinojo, kad 2009-08-25 dovanojimo sutartimis R. K. įmonės savininkas R. K. savo sūnui A. K. padovanojo tris 80 100 Lt bendros rinkos vertės žemės sklypus. Tokie atsakovų veiksmai dėl žemės sklypų padovanojimo yra nesąžiningi, jais siekiama nuslėpti šį turtą nuo kreditoriaus, atsakovas perleido šį brangų turtą neatlygintinai ir artimam savo šeimos nariui – sūnui (t. 1, b. l. 3–6).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-04-13 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pripažino negaliojančiomis 2009-08-25 dovanojimo sutartis Nr. MV7-12293, Nr. MV7-12295 ir Nr. MV7-12297, kuriomis atsakovas R. K. padovanojo atsakovui A. K. tris žemės ūkio paskirties žemės sklypus: 1) 0,06 ha ploto 40 700 Lt vidutinės rinkos vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 0,06 ha ploto 19 700 Lt vidutinės rinkos vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,06 ha ploto 19 700 Lt vidutinės rinkos vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją – nukreipė ieškovės išieškojimą į šiuos žemės sklypus. Iš atsakovų R. K. ir A. K. solidariai priteisė ieškovei UAB „Audimpeksas“ 2 610 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2 600 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų, iš viso 5 210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų R. K. ir A. K. solidariai priteisė 35,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nurodė, kad atsakovas R. K., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 preliminariam sprendimui, bet neprasidėjus išieškojimo procesui per vieną dieną trimis dovanojimo sutartimis neatlygintinai perleido gan brangų jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – tris žemės sklypus sodininkų bendrijoje – savo sūnui. Teismas, vadovaudamasis CK 6.67 str. 1 d. 1 p. ir 66 str. 2 d., sprendime konstatavo, kad ginčijamo vienašalio sandorio šalių artima giminystė sudaro pagrindą preziumuoti jų nesąžiningumą, neatlygintinis sandorio pobūdis sudaro pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu nesvarstant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Remdamasis vykdomosios bylos duomenimis teismas sprendime konstatavo, kad visas R. K. įmonės turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui 317 581,42 Lt kreditiniam įsiskolinimui užtikrinti; nors įmonė vykdo veiklą, per 2009 metus gavo 15 594 Lt pelną, nuo jo sumokėjo 119 Lt mokesčių, antstoliui nurodė, kad lėšų bankuose neturi, sprendime pripažino, kad kreditoriaus (ieškovės) būgštavimai, jog išieškojimas gali užsitęsti labai ilgai ar net išvis pasidaryti neįmanomas, yra pakankamai pagrįsti, todėl actio Pauliana institutu kreditoriaus interesai yra ginami ir nuo tokių apsunkinimų. Ieškovės reikalavimų teisėtumą patvirtina, kad antstolis išieškojo tik 23 623,53 Lt. R. K. įmonės debitoriai atsiskaityti vengia, kai kurie yra bankrutavę, didžiausią įsiskolinimą turinti UAB „Promodus“, apeidama antstolio reikalavimą sustabdyti atsiskaitymą su R. K. įmone, periodiškai atsiskaitinėja su atsakove paslaugomis, tokiu būdu taip pat ne be R. K. įmonės žinios sąmoningai mažindama galimybes nukreipti vykdomą išieškojimą į konkrečias pinigines lėšas.

Teismas, įvertinęs R. K. įmonės finansinę padėtį dovanojimo sutarčių sudarymo metu ir po to, konstatavo, kad yra akivaizdu, jog likusios 76 132,76 Lt skolos ieškovei ši įmonė artimiausiu metu padengti neturi iš ko. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovo argumentai, kad ieškovė priteistais delspinigiais pakankamai apsaugota nuo pernelyg ilgos išieškojimo trukmės, nėra teisiškai pagrįsti, nes nelikus jokio turto, iš kurio galima būtų išieškoti, neliks galimybės išieškoti ir delspinigių, be to, ieškovė taip pat yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir neprivalo laukti teismo sprendimu priteistos skolos sumokėjimo neribotą terminą. Skolininkė R. K. įmonė grįsdama savo atsikirtimus, kad dovanojimo sutarčių sudarymo metu turėjo pakankamai turto atsiskaityti su ieškove, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (t. 2, b. l. 23–28).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčijamais sandoriais R. K. įmonės mokumas nebuvo pažeistas, turto vertė sumažinta nebuvo. Ginčijamais sandoriais nesudaryta reali grėsmė, kad atsakovo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Atsakovas savo įsipareigojimus tinkamai vykdė, nebuvo pagrindo abejoti, kad atsiskaitymai su kreditoriumi užtruks gerokai ilgiau. Teismui pateikti mokėjimai patvirtina, kad 2010-02-12 ir 2010-03-16 R. K. įmonė grąžino UAB „Audimpeksas“ po 5 000 Lt skolos; pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo laikotarpiu ieškovei sugrąžino dar 34 000 Lt skolos ir trečdaliu sumažino prievolę be priverstinio išieškojimo. Teismas tokių aplinkybių neįvertino. R. K. įmonė turi pakankamai lėšų ir turto, kad pati galėtų anksčiau ar vėliau atsiskaityti už savo skolas, į fizinio asmens turtą išieškojimas turėtų būti nukreipiamas tik vykdymo procese nustačius, kad įmonės turto nepakanka. R. K. įmonė per nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti 13 900 Lt sumažino ieškovės kreditinį reikalavimą (t. 2, b. l. 29–31).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Audimpeksas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-04-13 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendime padarė teisingą ir motyvuotą išvadą, kad individualios įmonės savininkas, savo rizika pasirinkęs tokią ūkinės komercinės veiklos formą, negali būti laikomas sąžiningai disponuojančiu savo asmeniniu turtu, jeigu individualios įmonės, kurios kreditorių reikalavimai gali būti nukreipti ir į jo asmeninį turtą, mokumas yra sumažėjęs tiek, kad nebeįmanoma greitai padengti susidariusios skolos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo metu trečiasis asmuo turėjo pakankamai turto atsiskaityti su ieškove. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog be priverstinio išieškojimo sumažino prievolę trečdaliu, kadangi dalį nurodytos sumos – 23 623,53 Lt – išieškojo antstolis, vykdęs ieškovės pateiktą vykdomąjį dokumentą (t. 2, b. l. 40–43).

2011-03-07 Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės UAB „Audimpeksas“ pareiškimas dėl sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nagrinėjant atsakovų apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, paaiškėjo, jog L. K. taip pat yra visų ieškiniu ginčijamų nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčių šalis. Atsakovai šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neatskleidė, dėl to L. K. nebuvo įtraukta dalyvauti byloje. CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu numato atvejį, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Dėl to sprendimas turi būti panaikintas. Taip pat L. K. paskutiniojo teismo posėdžio metu tikino iki 2011-03-01 visiškai sumokėsianti ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistas sumas, jos 2010-12-31 buvo lygios 44 814,48 Lt, tačiau 2011-03-03 ji sumokėjo ieškovei 7 884,70 Lt ir sumažino įsiskolinimą už prekes 12 000 Lt (t. 2, b. l. 68–69).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiu, kad yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes L. K. nebuvo įtraukta į bylą, kadangi ji byloje neteikė jokių prašymų, nepareiškė jokių reikalavimų, neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana).

Pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina įrodyti, kad trečiasis asmuo, nagrinėjamos bylos atveju atsakovai R. K. ir A. K. buvo nesąžiningi, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia R. K. įmonės kreditorių teises. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., byla Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., byla Nr. 3K-3-424/2003). Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti AB „Rimeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., byla Nr. 3K-3-17/2006).

Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“, UAB „Bendida“, byla Nr. 3K-3-587/2008).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 preliminariuoju sprendimu ieškovei UAB „Audimpeksas“ iš R. K. įmonės priteista 100 797, 30 Lt skolos, 6 255,19 Lt palūkanų, 1 571 Lt žyminio mokesčio, 1 482,74 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 15,21 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 14–15). 2009-08-20 pagal šį sprendimą išduotas vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 16–17). Iš 2009-08-25 dovanojimo sutarčių Nr. MV7-12293, Nr. MV7-12295, Nr. MV7-12297 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad šių dovanojimo sutarčių pagrindu žemės sklypų (duomenys neskelbtini), unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai R. K. ir L. K. perleido juos A. K. (t.1, b. l. 8–13, 96–107).

Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo būdu įtvirtinamas įstatymų leidėjo siekis išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo – interesų pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje byloje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 4.26 straipsnio 3 dalis), kuris reiškia, kad kiekvienas įgijėjas laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti nesąžiningumo, jeigu įstatyme nepreziumuojamas konkretaus subjekto nesąžiningumas. Tokia nesąžiningumo prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje jie nenustatyti. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai yra nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. su J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Byloje nėra duomenų, kad R. K. įmonė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki. Pareiga nuginčyti atsakovų sąžiningumą tenka ieškovei, bet ji šios prezumpcijos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu nepaneigė.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0091-09-01261 esančio 2009-10-26 sąskaitos išrašo matyti, kad į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervestas UAB „Vikva“ 23 623,53 Lt avansinis mokėjimas už gaminius (vykdomoji byla Nr. 0091-09-01261, b. l. 76, 81). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2010-02-12 R. K. įmonė pervedė UAB „Audimpeksas“ 5 000 Lt; 2010-03-16 – 5 000 Lt; 2010-05-06 – 10 000 Lt; 2010-12-01 – 7 000 Lt; 2010-10-13 – 5 000 Lt; 2010-09-30 – 10 000 Lt; 2010-09-06 – 3 915,50 Lt skolos (t. 2, b. l. 7–8, 32, 56–59). UAB „Catus“ pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą R. K. įmonei skirtas lėšas: 2010-05-07 – 400 Lt, 2010-05-10 – 1 000 Lt, 2010-05-11 – 2 500 Lt, iš viso 5 900 Lt (t. 2, b. l. 33–61). L. K. pervedė UAB „Audimpeksas“: 2011-03-03 – 7 884,70 Lt, 2011-03-07 – 12 000 Lt (t. 2, b. l. 75–76). Iš viso vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 preliminarųjį sprendimą sumokėta 93 323,73 Lt, nesumokėta skola sudaro 7 473,57 Lt (100 797, 30 Lt – 93 323,73 Lt).

Atsakovams į bylą pateikus anksčiau paminėtus rašytinius įrodymus teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai visais įmanomais būdais dengė ieškovei įsiskolinimą ir padaryti išvadas, kad atsakovai įrodė, jog R. K. įmonė yra moki ir kad nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos taikyti Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo būdą. Atsižvelgus į nurodytus motyvus pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., CPK 330 str.).

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovės priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 403 Lt apeliacinio skundo padavimo išlaidos (t. 2, b. l. 36) ir 900 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 12, 55; CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 0,06 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštas panaikintinas (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 67–68) (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Audimpeksas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 403 Lt apeliacinio skundo padavimo išlaidų ir 900 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso 1 303 Lt.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 0,06 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėAlbina Pupeikienė