Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės Ritos Kunickienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2012 m. vasario 9 d. 01.00 val. automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą raštu deklaravo, kad transporto priemonės kuro bake gabena 70 litrų dyzelinio kuro. Atlikus patikrinimą mobilia kuro kiekio matavimo įranga nustatyta, kad R. K. automobilio bake gabeno 96 litrus dyzelinio kuro (kuro kiekio kontrolės rodmenys 430 mm). Vairuotojai deklaravus ne visą gabenamą kuro kiekį bei gabenant kuro kiekį, kuris viršija šios transporto priemonės standartinio bako talpos parametrus, lengvata gabenamam kurui netaikoma. Vairuotoja už gabenamą kurą sumokėti mokesčius – 178 Lt – atsisakė, todėl kuras – 96 litrai, kurio vertė 211,20 Lt, buvo sulaikytas. Patikrinimas atliktas siekiant užtikrinti 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr.1186/2009 XXVIII skyriaus 107-110 straipsniuose numatytų sąlygų vykdymą bei vykdant per valstybės sieną vykstančių lengvųjų automobilių gabenamo kuro kiekio kontrolę. Šie R. K. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 209³ straipsnio 4 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas 2012 m. kovo 6 d. nutarimu R. K. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą – bei konfiskavo sulaikytus 96 litrus dyzelinio kuro valstybės naudai.

Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nustatė faktines bylos aplinkybes, kad R. K. iš Rusijos Federacijos į Lietuvą įvežė 96 litrus dyzelino.

R. K. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1992 m., tai patvirtina transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. D (duomenys neskelbtini). Oficialus „Volkswagen AG“ ir „Audi AG“ atstovas 212-01-26 savo pranešime nurodė, kad automobilio „Volkswagen Passat“ visų tipų kėbulų nuo 1988 iki 1993 m. gamybos kuro bako talpa – apie 70 litrų.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 2LMC800503, kuris yra ne tik procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla, bet ir dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, t. y. kad gabentas kuro kiekis viršijo šios transporto priemonės standartinio bako talpos parametrus, bei fiksuojami nustatyti įrodymai, tiek muitinės nutarime Nr. 2LMC800503/RŽ51-223 yra užfiksuotos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės, kad R. K. įvežė į Lietuvą kuro didesnėje nei standartinė kuro talpa, t. y. viršijant standartinę visų to paties tipo motorinių transporto priemonių kuro bako talpą, ir už šį kurą mokėti mokesčius atsisakė.

Teismas skundžiamame nutarime nurodė: „Klaipėdos teritorinėje muitinėje patikros metu neginčijamais ir objektyviais įrodymais nebuvo nustatyta, jog bakas nėra standartinis, jog jis yra pažeistas, padidintas, tačiau nutarime nepagrįstai konstatuota, kad kuras buvo gabentas didesnėje nei standartinė kuro talpoje. ...Nors R. K. vairuojamo automobilio bake rasti 96 litrai ir patvirtina, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją nedeklaravus šis kiekis ir buvo įvežtas, tačiau atsakomybei pagal administracinio teisės pažeidimo kodekso 209 str. 4 d. yra svarbu tai, jog ji šį kuro kiekį vežė standartinėje talpoje, į kurią, niekaip jos nekeičiant, o tik naudojant kitas priemones, galima įpilti daugiau degalų. Minėti aktai naudoti tokių priemonių neuždraudžia. Aukščiau aptartose teisės aktų nuostatuose nėra numatyta, jog fizinis asmuo negali gabenti kuro tiek, kiek telpa jo automobilio kuro talpoje, minėti teisės aktai kalba apie kuro bako pažeidimus, kurie nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti. R. K. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog tokių pažeidimų nebuvo.“ Nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis apeliantė pažymi, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nei 2012-02-09 protokole Nr. 2LMC800503, nei 2012-03-06 nutarime Nr. 2LMC800503/RŽ51-223 nevartojo sąvokos „nestandartinis bakas“. Protokole suformuluotas kaltinimas, kad gabentas kuro kiekis viršijo visų to paties tipo transporto priemonių standartinio bako talpos parametrus, t. y. nutarime nurodyta, jog kuras gabentas didesnėje nei standartinė kuro talpykloje, taigi kalba eina apie talpyklą. Automobilio „Volkswagen Passat“ talpykla yra apie 70 litrų. 2009-11-16 Tarybos Reglamento Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemos 107 straipsnio 2 dalies c) punkte nurodyta, kad: „standartiniai bakai“: tai bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir prireikus šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu.“ Šio Reglamento prasme „standartinis“ bakas, tai bakas nuolatinai pritvirtintas (stacionarus) gamintojo prie tokio paties tipo transporto priemonės (gamyklinis). Tačiau, apeliantės teigimu, „standartinis“ bakas turi atitikti ir talpos parametrus, gamintojo nustatytus šio tipo transporto priemonės techninėje dokumentacijoje. Ši nuostata įtvirtinta 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 10¹.1. punkte, kuriame nurodyta, kad importo PVM ir akcizais neapmokestinamas kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose, iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas. Remiantis šiuo punktu, minėtais mokesčiais neapmokestinamas tik tas kuras, kuris įvežamas kuro talpyklose, kurios atitinka gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimus (įskaitant tūrį). Jeigu muitinio tikrinimo metu nustatoma, kad kuro talpykla neatitinka gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimų (įskaitant tūrio), tokioje kuro talpykloje įvežamas kuras apmokestinamas nustatytais mokesčiais. Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 75 straipsnio 1 dalies a punkto trečiosios ir ketvirtosios įtraukos nuostatomis, muitinė turi taikyti visas būtinas priemones, įskaitant prekių konfiskavimą ir pardavimą, jeigu prekės negali būti išleistos dėl to, kad per nustatytą laikotarpį nebuvo sumokėti atitinkami importo arba eksporto muitai arba nepateikta garantija, nors tai turėjo būti padaryta; arba joms taikomi draudimai, arba apribojimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 5 ir 6.2 punktų nuostatomis, šiuo atveju mokesčių mokėtojas apskaičiuotus mokesčius turi sumokėti muitinio įforminimo metu. Kadangi prekė (dyzelinas) negalėjo būti išleistas į laisvą apyvartą, nes nebuvo sumokėti nustatyti mokesčiai, gabentas kuras buvo sulaikytas 2012-02-09 Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2LMC800503.

Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė duomenis, kad oficialius „Volkswagen AG“ ir „Audi AG“ atstovas savo pranešime Nr. 2012/34 (212-01-26) nurodė, jog automobilio „Volkswagen Passat“ visų tipų kėbulų nuo 1988 m. iki 1993 m. gamybos kuro bako talpa – apie 70 litrų. Minėtame rašte yra pastaba, kad sąvoka „skelbiama kuro bako talpa“ reiškia kuro kiekį, kurį iš standartinės degalinės kuro pilstymo įrangos galima pripilti į stovinčio horizontalioje plokštumoje automobilio kuro baką. R. K. neigė, kad pilant kurą automobilis buvo pakreiptas, pakeltas ar buvo panaudoti kiti būdai, bei pateikė teismui UAB „Arenijaus servisas“ automobilio patikros aktą, kuriame nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), degalų bakas nepažeistas, pritvirtintas gamykliškai, išoriškai nesimato perdarymo žymių. Tačiau Klaipėdos teritorinės muitinės apeliaciniame skunde pažymima, jog minėtame UAB „Arenijaus servisas“ patikros akte nėra jokios informacijos apie kuro bako talpą, nes jeigu kuro bakas yra nepažeistas, pritvirtintas gamykliškai, išoriškai nesimato perdarymo žymių, tai reiškia, kad jo talpa turi būti apie 70 litrų, nes, kaip minėta, standartinis bakas turi atitikti ir talpos parametrus, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 2LMC800503 nustatytas gabentas kuro kiekis – 96 litrai. Teismas nutarime nurodė, kad: „R. K. ir liudytojas neneigė, jog bake buvo rasta 96 litrai, jie tik neigia naudoję minėtas papildomas priemones visoms degalų bako ertmėms užpildyti.“ Tokia teismo išvada, apeliantės teigimu, yra nepagrįsta, nes R. K. būtent ir neigė tą faktą, kad jos automobilyje galėjo būti 96 litrai dyzelino ir kaip įrodymą pateikė kvitą, kad įsipylė 60 litrų degalų, todėl, Klaipėdos teritorinės muitinės nuomone, šios aplinkybės turėtų būti vertinamos iš naujo.

Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog: „Aukščiau aptartose teisės aktų nuostatose nėra numatyta, jog fizinis asmuo negali gabenti kuro tiek, kiek telpa jo automobilio kuro talpoje, minėti teisės aktai kalba apie kuro bako pažeidimus...“. Apeliantės teigimu, teismas netinkami išaiškino skundžiamame nutarime paminėtų teisės aktų taikymą, nes teisės aktai nekalba apie kuro bako pažeidimus, o aiškiai apibrėžia, kad kuras yra neapmokestinamas, jei jis yra motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose. Asmenims kurą gabenti nėra draudžiama, tačiau gabenantys kurą didesnėje talpoje, nei techninėje dokumentacijoje numatyta, privalo mokėti valstybės nustatytus mokesčius.

ATPK 209³ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių (daiktų), kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimo tvarkos pažeidimą, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (toliau MGL) dydžio sumos. Iš trečiųjų šalių įvežamam kurui, kaip importo muito ir muito, mokamo už importuojamas prekes, lygiaverčio poveikio privalomojo mokėjimo, objektui yra nustatyti įvežimo apribojimai. R. K. mokėti mokesčius už įvežtą kurą atsisakė, todėl laikytina, kad ji importavo kurą, pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl jos veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 209³ straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 209³ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Taigi minėta norma yra blanketinė, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą ATPK 209³ straipsnio 4 dalies pagrindu, privalo būti nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame nenurodytas joks teisės akto reikalavimas, kurį būtų pažeidusi R. K. (b. l. 4). To apylinkės teismas nepastebėjo ir neaptarė skundžiamame nutarime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (2008-01-30 nutartis byloje Nr. N756-135/2008). Be to, ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008-10-03 nutartis byloje Nr. N62-710/2008, 2010-12-10 nutartis byloje Nr. N575-8008/2010).

Apygardos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, koks konkretus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas, yra surašytas netinkamai, šis trūkumas yra esminis ir kliudantis nagrinėti bylą. LVAT yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (2010-06-04 nutartis byloje Nr. N575-5351/2010). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai, ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007-04-27 nutartis Nr. N3-802/2007, 2010-05-21 nutartis byloje Nr. N575-5028/2010). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyto esminio protokolo trūkumo teisme ištaisyti negalima. Teismas negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodydamas teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kurių neištaisius nebuvo galima išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. R. K. kitų skundo argumentų nagrinėjimas objektyviai buvo negalimas. Apylinkės teismas viso to neįvertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimas naikintinas, ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Institucijai tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš naujo nagrinėjant šią bylą, turėtų būti atkreiptas dėmesys į skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytą teisės normų aiškinimą, ar jis iš tikrųjų atitinka jų prasmę ir esmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimą ir grąžinti R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos teritorinei muitinei tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Nutartis neskundžiama.