Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1975-1072/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
e1-1975-1072/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17991-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1975-1072/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17991-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla, teistas, teistumas neišnykęs:

1) 2015 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams (2020 m. birželio 3 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro);

3) 2021 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 60 MGL (3000 Eur) bauda; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para), todėl mokėtina bauda 58 MGL (2900 Eur). Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 29 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota transporto priemonė. Teistumas neišnykęs.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą bei grasino nužudyti: 2022 m. gegužės 21 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, savo kairėje rankoje laikydamas peilį, savo dešine rankas užlauždamas nukentėjusiosios, savo žmonos I. G. kairę plaštaką, pastumdamas ir pargriaudamas nukentėjusiąją ant lovos, užlipdamas ir savo keliais apžergdamas nukentėjusiąją, tuomet peilio geležtę būdamas nukreipęs į nukentėjusiąją, pridėjęs peilį prie nukentėjusiosios, sakydamas, kad nupjaus nukentėjusiajai galvą, be to, pakėlęs peilį virš nukentėjusiosios, klausdamas, ar ji norėtų, kad jis įdurtų nukentėjusiajai į širdį, taip grasino nužudyti nukentėjusiąją I. G., dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamojo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Po to, kai nukentėjusiajai pavyko išmušti iš įtariamojo rankos peilį, įtariamasis A. G., būdamas toje pačioje padėtyje virš nukentėjusiosios, sugriebdamas I. G. už plaukų, ištempdamas nukentėjusiąją iš lovos, pargriaudamas ją ant grindų, ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių pasėkoje padarė odos įbrėžimus dilbiuose, poodines kraujosruvas kairiame žaste, taškinius odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, sužalojimus vertinamus nežymaus masto sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažįsta iš dalies. Jis turi priklausomybę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiame priklausomybių ligų centre gydytojas jam buvo paskyręs tabletes, siekiant slopinti priklausomybę nuo alkoholio (tai buvo prieš (duomenys neskelbtini) metus). 2022 m. gegužės 21 d. apie 11.00 val., kol jo sutuoktinė buvo parduotuvėje, jis dirbo darže prie savo namų (duomenys neskelbtini). Apie 11.30 val. sutuoktinė I. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) atvyko namo iš parduotuvės, padėjo jam tvarkytis darže. Kartu dirbo iki 13.30 val. Pertraukų metu su I. G. įtariamasis vartojo alkoholinius gėrimus (sutuoktinė I. G. išgėrė 200 gramų brendžio, o sutuoktinė jam pasiūlė degtinės, jis išgėrė apie trečdalį 0,7 l talpos butelio degtinės). Apie 13.30 val. sutuoktinė nuėjo į namo vidų ilsėtis. Jokių konfliktų tarp jų įvykę nebuvo. Netrukus pas įtariamąjį atvyko kaimynas N. (pavardės neatsimena), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvenantis nuosavame name apie 0,5 km atstumu nuo jų namų. Kartu su N. įtariamasis vartojo atneštus alkoholinius gėrimus, kartu su juo išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. N. jam padėjo suvirinti metalinę lauko krosnį. Apie 15.00 val. N. užmigo. Apie 21.00 val. įtariamasis paprašė sutuoktinės I. G. kartu nuvažiuoti parvežti N. namo. Sutuoktinė supyko, kad pas jį atėjo neblaivus N., kartu su kuriuo jis vartojo alkoholį. Žmona sutiko pavežti N. iki namų, po ko, sugrįžus į namus (duomenys neskelbtini), žmona buvo supykusi ant įtariamojo, pasakė, kad įtariamasis eitų miegoti. Jis sutuoktinei pasakė, kad nori valgyti, kad nenori eiti miegoti. Žmona delnu įtariamajam sudavė per veidą, dėl ko jis savo dešine ranka suspaudė sutuoktinės ranką; kurią tiksliai ranką buvo užspaudęs, neatsimena. Viskas įvyko gyvenamojo namo virtuvėje. Iš karto po to sutuoktinei įtariamasis pasakė, kad jis eina miegoti, jis nuėjo į atskirą kambarį. Gyvendami kartu su sutuoktine visada miega atskiruose kambariuose. Po tam tikro laiko, jam būnant atskirame kambaryje, į šį kambarį užėjo policijos pareigūnai. Į įvykio vietą taip pat buvo atvykę medikai, kurie apžiūrinėjo sutuoktinę. Jis girdėjo, kad medikai pasakė, kad ant sutuoktinės kūno jokių sumušimų nebuvo nustatę, jai buvo užspausta tik ranka. Taip pat nori pažymėti, kad ant savo sutuoktinės su keliais nebuvo užlipęs ant jos krūtinės, ir kad negrasino jai peiliu, buvo užspaudęs tik ranką. Prieš du metus buvo pradėtas jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis buvo pastūmęs savo sutuoktinę. Kartais tarp jo ir sutuoktinės vyksta konfliktai, tačiau jie nebūna nuolatiniai. Dėl savo poelgio gailisi (el. t. 1, b. l. 85-88).

Kaltinamasis A. G. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl grasinimo, ir dėl smurtinių veiksmų panaudojimo prieš savo sutuoktinę I. G.. Viskas vyko 2022 m. gegužės 21 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame name. Jis buvo pavartojęs alkoholio, tiesiog norėjo pasiaiškinti su sutuoktine. Į jos kambarį užėjo pastūmęs kambario duris, kairėje rankoje jau turėjo virtuvinį peilį, rudos spalvos medine rankena. Įvyko žodinis konfliktas, tikrai nepasakys dėl kokios priežasties, kurio metu jis nesusitvardė ir griebė sutuoktinei už jos dešinės rankos, berods plaštakos, ją užlaužė. Jis sutinka, kad sutuoktinei skaudėjo, ji juto fizinį skausmą, dėl pirštų užlaužimo, jam irgi skaudėtų, jeigu kas jam užlaužtų pirštus. Ir taip išėjo, kad jis ją pastūmė, nes buvo šalia lovos. Ir iš to pykčio užlipo ir apžergė ją. Sutinka, kad peilis vis dar buvo jo kairėje rankoje. Jis buvo girtas. Prisipažįsta, kad sakė tuos žodžius, kad perpjaus kaklą, ar „įdurti tau į širdį“, nes buvo piktas. Nors sutuoktinę labai myli, todėl sutinka, kad sutuoktinei tai tikrai buvo realus pagrindas bijoti jo, kad jis gali ją nužudyti. Todėl savo kaltę pripažįsta ir dėl šio nusikaltimo. Kažkaip sutuoktinė išdaužė peilį iš rankos, jis jau tiesiog lipo nuo jos ir griebė jai už plaukų ir patempė, atsimena, kad ji nugriuvo ant grindų. Kokia vieta nugriuvo, neprisimins. Pasiėmė peilį ir išėjo iš kambario. Todėl savo kaltę prisipažįsta pilnai dėl grasinimo ir dėl smurto. Taip, jis piktnaudžiauja alkoholiu, bet priklausomybės nuo jo neturi, nes iki 2021 metų dar net turėjo vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo iš jo paimtas, nes buvo pagautas girtas už vairo. Todėl sutinka, kad jam būtų skirtas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, todėl prašo prokuroro ar teismo priimti tokį sprendimą, tikrai jį vykdys. Dirba pagal individualią veiklą, sutuoktinė moka už jį kreditą. Todėl labai prašo neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Sutinka su arešto bausme, tik jeigu galima jį atidedant, nes pasižada per tą laiką susitvarkyti gyvenimą, tuo labiau pradėtų gydytis nuo alkoholio, jeigu reikia, gali praeiti ir kursus dėl smurtinio elgesio. Peilis jam nebereikalingas, galima jį sunaikinti, negrąžinti jam. O dėl santykių su sutuoktine I. G., jis laikosi šiame ikiteisminiame tyrime paskirtos jam kardomosios priemonės – gyvenimo skyrium. O dėl tolimesnių santykių, sutuoktinė padavė skyryboms, bet jie bendraus, nes jis jai skolingas. Pasižada tikrai daugiau prieš ją nenusikalsti, labai gailisi dėl savo šio poelgio. Kaip minėjo, jis sutinka, kad jam būtų skirti visokie įpareigojimai, draudimai, kuriuos jis pasižada vykdyti, jų laikytis, tik prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Kaip minėjo, sutinka su arešto bausme ją atidedant. Tai yra sutinka ir neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jam paaiškinta, be ėjimo į teismą. Apie priimtą procesinį sprendimą prašo jam atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Pirmoje savo apklausoje neprisipažino dėl grasinimo, nes jam buvo gėda ir kaip vyrui, ir kaip žmogui, kad nusikalto prieš mylimą, artimą jam žmogų (el. t. 1, b. l. 169-170).

Nukentėjusioji I. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji buvo namuose. Apie 22.00 val. jos vyras A. G., būdamas neblaivus, pradėjo konfliktuoti. Dienos bėgyje prieš tai jis elgėsi normaliai, tačiau kai pavartojo alkoholio, ėmė elgtis agresyviai. Ji nuėjo į savo kambarį, nes po anksčiau buvusio smurto atvejų jiedu gyvena atskiruose kambariuose. A. G. atėjo į jos kambarį, pradėjo ją keikti, įžeidinėti, rankoje jis turėjo peilį. A. G. griebė ją už kairės rankos ir ją užlaužė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, pargriovė ją ant lovos ir užlipo keliais ant krūtinės. Vis dar laikydamas peilį, A. G. grasino ją papjauti. Sudavus vyrui per ranką, jai pavyko peilį išmušti. Tada A. G. griebė ją už plaukų ir, ištraukęs iš lovos, pargriovė ant žemės. Pagriebęs peilį A. G. išėjo iš kambario, o ji tuomet užsirakino ir iškvietė policiją (el. b. l. 79-83, 112-116).

Nukentėjusioji I. G. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji pasilieka prie savo 2022 m. gegužės 21 d. duotų parodymų. 2022 m. gegužės 21 d., apie 22.00 val. ji nukentėjo nuo savo sutuoktinio A. G., kuris, būdamas neblaivus, atėjęs į jos kambarį, esantį name, kuriame jis gyveno (duomenys neskelbtini), sukėlė jai fizinį skausmą ir, laikydamas peilį su medine rankena, grasino ją papjauti. 2022 m. gegužės 21 d., apie 22.00 val., ji buvo savo namuose, kambaryje, miegamajame, (duomenys neskelbtini), kai jos neblaivus vyras A. G. pradėjo konfliktuoti. Dienos bėgyje vyras elgėsi normaliai, bet kai pavartojo alkoholį, ėmė elgtis agresyviai. Ji apie 22.00 val. nuėjo į savo kambarį, nes po anksčiau buvusio smurto atvejo gyvena atskiruose kambariuose. Tuomet vyras net išlaužęs duris užėjo į jos kambarį, pradėjo ją keikti, įžeidinėti, kairėje rankoje jau turėjo virtuvinį peilį su rudos spalvos medine rankena. Keikdamas, įžeidinėdamas griebė ją savo dešine ranka už jos kairės rankos plaštakos ir užlaužė pirštus, taip sukėlė jai fizinį skausmą, ir tuo pačiu pastūmė ir pargriovė ją ant lovos, prie kurios jie buvo, ant kurios ji nukrito nugara. Tada vyras užlipo keliais jai ant krūtinės, tiksliau keliais apžergė. Vis dar laikydamas kairėje rankoje peilį, kuris buvo nukreiptas geležte į priekį, pridėjo prie jos kaklo ir pagrasino, kad ją papjaus, sakė, kad nupjaus jai galvą. Vėliau jis pakėlė peilį, klausė, ar ji nori, kad jis įdurtų jai į širdį. Grasinimas tuo momentu tikrai buvo realus, tikras, nes ji gulėjo ant lovos, vyras buvo apžergęs ją, negalėjo pajudėti, tikrai buvo išsigandusi dėl savo sveikatos, gyvybės. Tuo metu, taip kaip jis yra dešiniarankis, o peilis pas jį buvo kairėje rankoje, jam jį atitraukus nuo jos kaklo ir pakrypus, ji kažkaip susikoncentravo ir jai pavyko, sudavus vyrui per ranką, peilį iš jo rankos išmušti, kuris nukrito ant grindų. Tuo metu pasisukus ji ištrūko nuo savo vyro. Tada vyras griebė ją už plaukų ir, ištraukęs ją iš lovos, pargriovė ant grindų. Pagriebęs peilį jis išėjo iš kambario, o ji tada užsidarė ir iškvietė policiją. Jos kaip nukentėjusiosios pozicija šiame ikiteisminiame tyrime būtų tą, kad ji savo vyrui A. G. civilinio ieškinio nereikš, nes jis ir taip skolingas, duris susitarė kad sutaisys, sutaisė, bet ji labai norėtų ir pageidauja, kad prokuroras ar teismas jam skirtų priverstinį gydymąsi nuo alkoholizmo, nes būtent kai jis išgeria alkoholio, tampa agresyvus. Taip, vyras bandė gydytis savarankiškai, bet gydymus nutraukdavo, todėl jos prašymas būtų konkretus, kad jam skirti priverstinį gydymąsi nuo alkoholio. Vyras dirba, todėl, jeigu galima, sutinka ir neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jai paaiškinta, be ėjimo į teismą, todėl nenorėtų bent iš žmogiškosios pusės, kad vyras butų uždarytas į kalėjimą, areštinę. Jeigu galima, tai skirti tokią bausmę su atidėjimu, kad ir arešto bausmę, jam išaiškinat bausmės nesilaikymo pasekmes, tuo labiau, kad jis turi turto areštą dėl skolų, kurias privalo laiku mokėti. Po visų šių įvykių tai aišku įtakojo ir 2022 m. gegužės 21 d. įvykis, ji su vyru A. G. skiriasi, šiuo metu kaip tik tvarkomi skyrybų dokumentai. Yra informuota, kad vyrui yra skirta kardomoji priemonė – uždraudimas artintis prie jos, negyventi kartu, nebendrauti, vyras laikosi šios kardomosios priemonės. Dėl kiekvieno sutuoktinio A. G. smurtinio veiksmo prieš ją – sugriebimo, pirštų užlaužimo, pastūmimo, pargriovimo ant lovos, užlipimo ir apžergimo, ji jautė fizinį skausmą, jai skaudėjo. O, kaip minėjo, grasinimas ją papjauti, įdurti į širdį tuo momentu tikrai buvo realus, ji buvo išsigandusi. Papildomai pas gydytojus ji nesikreipė, nedarbingume nebuvo. Peilis, kuriuo jai vyras grasino, tai rudos spalvos medine rankena su geležte, priklauso jos vyrui, peilį laikė pas save. Papildo, kad pagal teismo medicinos ekspertizės išvadoje turėtų būti nurodyta, kad jai padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti aštriu daiktu, o tai patvirtina, kad jos vyras grasindamas mojavo peiliu ir grasino (el. t. 1, b. l. 175-181).

Vilniaus aps. VPK KP NVRS vyr. tyrėjo L. S. 2022-05-22 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2022-05-21 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), A. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę I. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuris pasireiškė kairės rankos užlaužimu, pargriovimu ant lovos, užlipimu ant krūtinės su keliais, tempimu už plaukų iš lovos, dėl ko I. G. pajuto fizinį skausmą. Taip pat A. G. konflikto metu grasino sutuoktinei nužudymu, o būtent, laikydamas peilį rankose grasino papjauti sutuoktinę I. G. (el. t. 1, b. l. 1-9).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022 m. gegužės 21 d. protokole nurodyta, kad I. G. pareiškė, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 22.00 val., jos vyras A. G. naudojo prieš ją fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat grasino jai peiliu. Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), paimtas virtuvėje, spintelės stalčiuje buvęs peilis (el. t. 1, b. l. 29-34).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas peilis, kurio bendras ilgis 195 mm, su rudos spalvos medine rankena, į kurią įstatyta geležtė, kuri pritvirtinta 3 kniedėmis, kurios vienos galvutė matosi. Pati peilio geležtė smailėjanti, aštri iš abiejų pusių. Iš peilio rankenos išlenda nuo 105 mm (el. t. 1, b. l. 185-187). Fotografuota, fotolentelė (el.t. 1, b. l. 188-190).

2022 m. birželio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du vaizdo – garso įrašai iš „Body“ kameros. Pirmas apžiūros objektas garso – vaizdo įrašas, kurio pavadinimas apatiniame kairiame kampe VLN_MK_60D692 apačioje 2022/05/21 22:50:28. Įrašo trukmė 05.01 min. Įrašas prasideda policijos pareigūnams (toliau - P.P.). Atvykus prie gyvenamojo namo vartų, kur P.P. paskambina telefonu, nurodydamas, kad atvyko, girdisi pavardė – G., išsiaiškinama, kad reikia pavažiuoti truputį į priekį. P.P. važiuoja tarnybiniu automobiliu. Atvykus P.P. pasitinka I. G. (toliau – I. G.). P.P. dar prieš įeidamas į namą įspėja, kad bus vykdomas filmavimas. P.P. klausia „kas vyksta pas jūs, papasakokite?“. I. G.: „mušasi, čia su peiliu prie kaklo, grasino kaklą nupjauti, grasino įdurti į širdį, užlenkė, ranką užlaužė, už plaukų tampė, už visko, išlaužė ten duris, buvau užsidariusi“. P.P.: „pirmą kartą čia pas jus?“ I.G.: „ne pirmą kartą“. P.P. paklausus, ar anksčiau buvo kviesta policija, I.G. atsakė, kad ne vieną kartą, jis (vyras) teistas už smurtą šeimoje. P.P: „palaukite, ko laužiate duris?“, galima suprasti, kad tai sakoma galimai A. G. (toliau A. G.). I.G. pasakojo, kad vyras buvo su draugu, gėrė alkoholį, vežė draugą namo, grįžus vyras puolė su peiliu, išsuko čia visus pirštus, pargriovė, grasino, čia laikė peilį – parodo į kaklą, čia į širdį durti, už plaukų tampė, išlaužė mano duris. P.P.: „palauk, kur eini?“. I. G. nurodė, kad niekaip negali apraminti vyro, pareiškimas dėl smurto buvo prieš metus, buvo aprimę ir dabar vėl. Vaizdas baigiasi I. G. vaizdu, kuri randasi savo namo koridoriuje.

??Antras apžiūros objektas garso – vaizdo įrašas, kurio pavadinimas apatiniame kairiame kampe VLN_MK_60D692 apačioje 2022/05/21 22:55:28. Įrašo trukmė 03.55 min. Dalyvaujantis asmenys – policijos pareigūnas(ai), (toliau - P. P.), I. G., (toliau - I. G.), A. G., (toliau - A. G.). Apibendrinant pokalbį vykusį tarp dalyvių, paaiškėjo, kad konfliktas tarp sutuoktinių kilo po to, kai jie nuvežė kaimyną, grįžo pas save į namus. I. G. dar kartą tvirtino, kad vyras jai grasino peiliu, nurodydama konkrečiai peilį, įvardindama - finka. A. G. prisistatęs kaip A., nei neigė, nei patvirtino, kad mušė, grasino sutuoktinei, nors pokalbio eigoje nurodė, kad smurto nebuvo, bet jis skundėsi, kad sutuoktinė anksčiau smurtavo prieš jį, o dabar jis tik kuria katilą, skundėsi, kad viskas jam atsibodo, nori pasikarti. A. G. įvykio metu buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, nurodęs, kad sutuoktinė eitų miegoti (el. t. 1, b. l. 191-193).

2022 m. birželio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas vienas garso įrašas iš BPC. Garso įrašo pavadinimas 2022/05/21_22:30;00. Garso įrašo trukmė 00;42 sek. Dalyvaujantis asmenys: Bendrojo pagalbos centro operatorius: 1 moteris, I. G.- 2 moteris.

1 moteris: 112. 2 moteris: Alio. 1 moteris: Taip klausoms. 2 moteris: Negaliu kalbėt, grasino man peiliu, (duomenys neskelbtini), 1 moteris: (duomenys neskelbtini). 2 moteris: Taip, (duomenys neskelbtini). 1 moteris: O butas? 2 moteris: Nėra, čia namas nuosavas. Greičiau, jis man grasina peiliu. 1 moteris: Čia kas, vyras jūsų? 2 moteris: Taip. 1 moteris: Vaikų yra namuose? 2 moteris: Ne. 1 moteris: Greitosios reikia kam nors? 2 moteris: Ne. 1 moteris: Jūsų vardas, pavardė? 2 moteris: G. I. (el. t. 1, b. l. 146-148).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1667/2022(01) nurodyta, kad I. G. padaryta odos įbrėžimai dilbiuose, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, taškiniai odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), odos įbrėžimai ir taškiniai odos nubrozdinimai – smailumą, aštrų kampą ar ašmenis turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gegužės 21 d.. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. I. G. sužalojimų jai padarymo metu ir po to galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kurios galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. I. G. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (el. t. 1, b. l. 58-61, 171-174).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2022 m gegužės 22 d., 01.35 val. A. G. nustatytas 1,20% (prom.) girtumas (el. t. 1, b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji yra kaltinamojo žmona, todėl laikytina, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, savo kairėje rankoje laikydamas peilį, savo dešine rankas užlauždamas nukentėjusiosios, savo žmonos I. G. kairę plaštaką, pastumdamas ir pargriaudamas nukentėjusiąją ant lovos, užlipdamas ir savo keliais apžergdamas nukentėjusiąją, tuomet peilio geležtę būdamas nukreipęs į nukentėjusiąją, pridėjęs peilį prie nukentėjusiosios, sakydamas, kad nupjaus nukentėjusiajai galvą, be to, pakėlęs peilį virš nukentėjusiosios, klausdamas, ar ji norėtų, kad jis įdurtų nukentėjusiajai į širdį, taip grasino nužudyti nukentėjusiąją I. G., dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamojo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Po to, kai nukentėjusiajai pavyko išmušti iš įtariamojo rankos peilį, įtariamasis A. G., būdamas toje pačioje padėtyje virš nukentėjusiosios, sugriebdamas I. G. už plaukų, ištempdamas nukentėjusiąją iš lovos, pargriaudamas ją ant grindų, ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių pasėkoje padarė odos įbrėžimus dilbiuose, poodines kraujosruvas kairiame žaste, taškinius odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, sužalojimus vertinamus nežymaus masto sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog buvo neblaivus, pradėjo aiškintis kažką su žmona, kilo žodinis konfliktas, jis nesusitvardė ir griebė sutuoktinei už jos dešinės rankos, ją užlaužė. Jis sutinka, kad sutuoktinei skaudėjo, jis ją pastūmė, nes buvo šalia lovos. Ir iš to pykčio užlipo ir apžergė ją. Sutinka, kad peilis vis dar buvo jo kairėje rankoje. Sakė jai, kad perpjaus kaklą, klausė, „ar įdurti tau į širdį?“, nes buvo piktas. Sutuoktinei tai tikrai buvo realus pagrindas bijoti jo, kad jis gali ją nužudyti. Kažkaip sutuoktinei išdaužus peilį iš rankos, jis jau lipo nuo jos, griebė jai už plaukų ir patempė, atsimena, kad ji nugriuvo ant grindų. Tada pasiėmė peilį ir išėjo iš kambario. Todėl savo kaltę prisipažįsta pilnai dėl grasinimo ir dėl smurto, gailisi dėl savo veiksmų. Tai, jog A. G. veiksmai sukėlė jo žmonai fizinį skausmą, taip pat jog nukentėjusioji manė, kad A. G. grasinimas nužudyti yra realus, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiosios duoti parodymai, VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1667/2022(01), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys.

Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – žmonai I. G. fizinį skausmą bei grasino ją nužudyti, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. G. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, sutinka su siūlomais įpareigojimais. Nukentėjusioji I. G. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 2 dalis), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu, dėl ko jam buvo sukeltas išgąstis (BK 145 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė – jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Taip pat sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė yra ta, jog veikas padarė būdamas recidyvistu. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis 49 metų amžiaus, anksčiau 3 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus, 3 metų laikotarpiu 3 kartus baustas administracine tvarka, už smulkius KET pažeidimus, taip pat kartą už karantino sąlygų nesilaikymo (el. t. 1, b. l. 127-131), užsiima individualia veikla.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamas veikas skiriant prokuroro siūlomas bausmes – areštą, nustatant jų dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, kai yra ideali nusikalstamų veikų sudėtis. Įvertinus jau anksčiau minėtą lengvinančią aplinkybę, sunkinančias aplinkybes, kitą jį charakterizuojančią informaciją, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskirtą arešto bausmę atliekant laisvėje. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, sprendžia paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, neskiriant A. G. intensyvios priežiūros, įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu (50 metrų) atstumu, šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. t. 1, b. l. 98-101) bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nurodytu atstumu (el. t. 1, b. l. 136-139) – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, A. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 22 d., 1.00 val. iki 2022 m. gegužės 22 d., 12.19 val., t. y. viena diena, įskaitytinas į bausmę prilyginant 1 arešto parai.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: peilis, supakuotas į dėžute perduotas į daiktinių įrodymų saugyklą, iki kol bus priimtas procesinis sprendimas nutarimu dėl daiktinio įrodymo pridavimo saugoti, apskaitytas kvitu B serija BBB Nr. 2PK005821, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai, jai atsisakius atsiimti, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 mėnesių arešto bausmę.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 mėnesių arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skiriant 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 22 d., 1.00 val. iki 2022 m. gegužės 22 d., 12.19 val., t. y. viena diena, įskaityti į bausmę prilyginant 1 parai arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu (50 metrų) atstumu, šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu, palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: peilį, supakuotą į dėžutę, perduotą į daiktinių įrodymų saugyklą, iki kol bus priimtas procesinis sprendimas nutarimu dėl daiktinio įrodymo pridavimo saugoti, apskaitytas kvitu B serija BBB Nr. 2PK005821, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai, jai atsisakius atsiimti, sunaikinti.

Išaiškinti A. G., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė