Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarę, 2023 m. gruodžio 8 d. apie 16.49 val. atvažiavo automobiliu „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (kurie priklauso kitai transporto priemonei), į uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „C.“ priklausančią degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini). Po to, privažiavę prie kuro pylimo aparato, kuriame pasirinko mokėjimą parduotuvėje, A. K. atidarė automobilio bagažinę ir automobilio kuro baką, ir į automobilio kuro baką bei į bagažinėje esančius nenustatytos talpos kuro kanistrus bendrai pripylė 116,06 l 95Miles kuro (1 l kaina 1,559 Eur) už 180,94 Eur, o tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo į automobilį esantį dujų kuro baką pripylė 35,95 l LPG kuro (1 l kaina 0,739 Eur) už 26,57 Eur, po ko abu atsisėdo į automobilį ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję už kurą, taip pagrobdami svetimą, UAB „C.“ 207,51 Eur vertės turtą.

T. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. važiavo kažkieno juodu „Sharan“ automobiliu. Nežino, kam priklauso automobilis. Taip pat nežino, kas sėdėjo prie to automobilio vairo. Nepamena, kokie to automobilio valstybiniai numeriai ir nežino, kodėl tie numeriai priklausė kitai transporto priemonei. Kai sėdėjo bare, asmeniui pasiūlė važiuoti pripilti degalų, nes tas žmogus skundėsi savo gyvenimu, tad jis (kaltinamasis) paklausė to žmogaus, ar nori, kad jis (kaltinamasis) pripiltų degalų. Už degalus neketino susimokėti ir žinojo, kad nesumokės. Pamena, kad važiavo į degalinę „C.“, bet nepamena į kokią tiksliai. Kai važiavo į degalinę, buvo išgėręs. Degalus pylė jis (kaltinamasis), o tas žmogus nuėjo dar sau dujų įsipilti. Neįsivaizduoja, ar tas žmogus pats galėjo atsiskaityti už degalus. Po to vėl nuvažiavo į barą (duomenys neskelbtini) g., tas žmogus jį paleido ir sakė, kad tuoj grįš. Jis (kaltinamasis) prisigėrė, o tas žmogus kažkur dingo. Jeigu būtų blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Jo veiksmus įtakojo alkoholis. Buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.

Žalą atlygins. Civilinį ieškinį pripažįsta. Šiuo metu negalėjo to padaryti, nes už nelegalų darbą gauna 100 Eur. Mielai susitartų, kad žalą galima būtų apmokėti dalimis.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

UAB „C.“ 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 16.49 val. (duomenys neskelbtini), degalinėje „C.“ du vyriškiai, nenustatytos tapatybės, naudojant juodos spalvos automobilį „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (kurie priklauso kitai transporto priemonei), vairuotojas, apsirengęs mėlynos spalvos kelnėmis, pilkos spalvos striuke su gaubtuvu, pilkos spalvos batais ir keleivis, apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos striuke, pilkos spalvos kepure, apvalaus veido, veikdami kartu įvykdė degalų vagystę, t. y. 35,95 l LPG markės kuro (1litro kaina 0,739Eur), bendrai 26,57 Eur sumai ir benzino 116,06 l „95 Miles“ kuro (1litro kaina 1,559Eur) bendrai 180,94 Eur sumai vagystę. Dėl vagystės degalinė patyrė turtinę žalą 207,51 Eur (b. l. 17).

Liudytoja E. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir materialiai atsakingas asmuo. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 16.49 val. tamsios spalvos automobilis „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie 8 kolonėlės. Išlipo keleivis ir vairuotojas. Keleivis vidutinio kūno sudėjimo. Ant galvos užsidėjęs pilkos spalvos kepurę, tamsiai apsirengęs. Atsidarė automobilio bagažinę ir automobilio baką. Pradėjo pilti kurą į automobilio baką, o vairuotojas, su ant galvos uždėtu striukės gobtuvu, paėmė dujų pistoletą ir pradėjo pilti dujas. Vienas pylė dujas, kitas 95 kurą. Baigęs pilti dujas, vairuotojas pakabino dujų pistoletą ir sėdo į automobilį. Keleivis pabaigęs pilti kurą į automobilio baką, pripildė ir talpas, esančias automobilio bagažinėje. Pakabino degalų pistoletą, sėdo į automobilį ir abu išvažiavo. Į degalinę neatėjo. Kuras liko neapmokėtas. Prisipylė 35,95 l „LPG“ kuro (1l kaina 0,739 Eur, bendra suma 26,57 Eur). Taip pat prisipylė 116,06 l „95 Miles“ kuro (1l kaina 1,559 Eur, bendra vertė 180,94 Eur). Degalinei padaryta - 207,51 Eur turtinė žala. Visa tai ji stebėjo per vaizdo stebėjimo kameras (b. l. 26-27).

Liudytoja E. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra degalinės „C.“ (duomenys neskelbtini). Viena iš vagysčių buvo įvykdyta su tamsios spalvos automobiliu „VW Sharan“. Kokie buvo uždėti valstybiniai numeriai ji neatsimena, jai atrodo, kad (duomenys neskelbtini) ir skaičiai. Vagystės metu buvo pavogtos dujos ir benzinas. Atvyko du asmenys - vairuotojas ir keleivis. Atsimena, kad vienas keleivis nedengė savo veido, o vairuotojas dengė save su striukės gaubtuvu, apranga jų buvo tamsi. Žiūrint vaizdo įrašus matosi, kad asmenys susidirbę ir veikia sinchroniškai. Vairuotojas išlipęs iš automobilio pila dujas, o keleivis pila kurą. Viskas vyksta vienu metu. Pripylę kurą asmenys pasišalino. Apie vagystę buvo pranešta vadovei. Vagystės momentą prisimena, nes automobilis, kuris buvo naudojimas, dar kartą buvo atvykęs į jų degalinę (b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų kvitų Nr. 805921/365 ir 805923/366 kopijų bei nuotraukų matyti, kad 2023 m. gruodžio 8 d. kolonėlėje Nr. 8 buvo pripilta 116,06 l degalų „95 Miles“ 180,94 Eur sumai (su PVM) (b. l. 52), o kolonėlėje Nr. 9 buvo pripilta 35,95 l dujų 26,57 Eur sumai (su PVM) (b. l. 53). Ant kvitų nurodyti valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini) Nuotraukose užfiksuotas automobilis ir jo valstybiniai numeriai. Taip pat užfiksuotas kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei, kaip pila kurą į automobilį; kaip kuro pylimo žarna nukreipta į bagažinę. Ant visų nuotraukų nurodyta data – „2023-12-08“ (b. l. 54-64).

Iš vaizdo įrašo ir jų 2024 m. kovo 6 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėti 2024 m. sausio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas bei nuotraukos:

1. vaizdo įraše užfiksuotas atvažiuojantis tamsios spalvos automobilis „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Privažiavo prie 8 kolonėlės. Išlipo keleivis (kaltinamasis) ir vairuotojas. Kaltinamasis - vidutinio kūno sudėjimo, ant galvos užsidėjęs pilkos spalvos kepurę, vilkintis juodos spalvos trumpa striuke, sportinėmis kelnėmis juodos spalvos ir avintis sportinius batus. Kaltinamasis atsidarė automobilio bagažinę ir automobilio baką. Priėjo prie degalinės kolonėles Nr. 8 ir paėmęs kuro pistoletą įstatė į automobilio kuro baką ir pylė kurą. O tuo pačiu metu vairuotojas išlipęs iš automobilio vairuotojo pusės, priėjo prie dujų kolonėles ir paėmęs dujų pistoletą įstatė į automobilio dujų angą ir paleido dujų pylimą. Vairuotojas pakabino dujų pistoletą ir sėdo į automobilį. Kaltinamasis pabaigęs pilti kurą į automobilio baką, pripildė ir talpas, esančias automobilio bagažinėje. Pakabino degalų pistoletą, sėdo į automobilį ir abu išvažiavo;

2. nuotraukose užfiksuoti pateikto vaizdo įrašo fragmentai, užfiksuotas tamsios spalvos automobilis „ VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir du vyriškiai, vienas iš jų vairuotojas, o kitas kaltinamasis. Nuotraukoje Nr. 5 užfiksuota, kaip kaltinamasis paima benzino žarną ir atsuka kuro bako kamštį. Nuotraukoje Nr. 6 užfiksuota, kaip kaltinamasis įstato kuro žarną į automobilio baką. Nuotraukoje Nr. 13 matosi, kad kuro žarna nukreiptą į bagažinę. Nuotraukoje Nr. 15 matosi, kaip kaltinamasis įsėda į automobilį (b. l. 67-75).

2024 m. vasario 2 d. įvykio apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta – degalinė „C.“, esanti (duomenys neskelbtini). įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota degalinės teritorija (b. l. 20-22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. P. (V. P.) 2024 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00709-24 buvo nustatytas asmuo, kuriam yra pakankamas pagrindas įteikti pranešimą apie įtarimą – A. K. (apžiūrint vaizdo įrašą dalyvaujanti vyr. tyrėja N. M. atpažino vieną iš asmenų pavogusių kurą) (b. l. 89).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Svetimo turto pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Kaltinime nurodyta, kad BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytą veiką A. K. įvykdė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-91-511/2022). Išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokią situaciją apibūdino kaip abiem bendrininkams suvokiamą teiginį – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau, ką tu ir aš pavojingo ir įstatymu uždrausto kartu darome“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88-489/2023).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, kad yra įrodyta, jog A. K., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kaltinime nurodytu laiku iš kaltinime nurodytos degalinės „C.“ pagrobė svetimą, nedidelės vertės – 207,51 Eur vertės turtą.

Tai, kad kaltinamasis A. K. veikdamas su kitu asmeniu įvykdė jam inkriminuotą vagystę visų pirma patvirtina jo paties prisipažinimas bei teisme duoti parodymai, kad bare jis pats nepažįstamam asmeniui, besiskundžiančiam gyvenimu, pasiūlė užsipilti kuro. Abu nuvažiavo iki kaltinime nurodytos degalinės, kur jis pripylė kuro į automobilio baką ir kuro talpas, o nepažįstamas vyras užsipylė ir dujų, jis tai matė ir tam neprieštaravo. Taip pat A. K. teisme patvirtino, kad jis jau siūlydamas užpilti kuro neketino mokėti už degalus.

Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų E. B., E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB „C.“ pareiškime nurodytos aplinkybės. Abi liudytojos parodė, kad vagystę įvykdė du asmenys. Jos taip pat apibūdino automobilį, kuriuo atvažiavo kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nurodydamos, jog du asmenys atvažiavo tamsios spalvos automobiliu „VW Sharan“. Teisme kaltinamasis taip pat patvirtino, kad važiavo būtent tokiu automobiliu. Taip pat abi liudytojos parodė, kad kaltinamasis su kitu asmeniu įsipylė benzino ir dujų ir išvažiavo, pasak liudytojos E. T. – veikė sinchroniškai. Liudytojų nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir UAB „C.“ 2024 m. sausio 4 d. pareiškime. Byloje pateiktame vaizdo įraše, jo 2024 m. kovo 6 d. apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad prisipildžius kuro išvažiuota iš degalinės už kurą nesumokėjus. Vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuota kaip į degalinę privažiuoja kaltinime nurodytas automobilis, kaip iš keleivio vietos išlipa kaltinamasis, kaip kaltinamasis įsipila degalų į automobilio baką bei bagažinėje esančias talpas bei, kaip kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įsipylę kuro sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tai, kad vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuotas būtent kaltinamasis, neneigė ir pats A. K..

Pavogto kuro vertę (207,51 Eur) patvirtina UAB ‚C.“ pareiškime nurodyti duomenys bei byloje pateiktų degalinės kvitų už kurą kopijos (b. l. 52, 54-64).

Kaltinamąjį A. K. veikus tiesiogine tyčia patvirtina jo teisme duoti parodymai, kad jis neketino sumokėti už degalus, t. y. jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdi bei norėjo taip veikti.

Pasitvirtinus kaltinime nurodytos vagystės padarymo aplinkybėms, nustačius, kad kaltinamasis veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikė tiesiogine tyčia, teismas pripažįsta A. K., veikiant bendrininkų grupe, įvykdžius vieną nedidelės vertės svetimo turto vagystę. Taip pat įvertinus, kad pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio (pagrobto turto vertė – 207,51 Eur), konstatuotina, kad A. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, jo kaip bendravykdžio veiksmus.

Nustatyta viena A. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininku grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai (BK 12 straipsnis). Byloje nėra surinkta duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre. A. K. yra darbingo amžiaus, nedirba (nurodė, kad vykdo individualią veiklą, bet veikla šiuo metu sustabdyta, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo teigimu, jo pragyvenimo šaltinis yra pajamos gaunamos už nelegalų darbą (apie 100 Eur). Bylos duomenimis, A. K. narinėjamą baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas neteistas (išnykus teistumui). Tačiau 2024 m. rugpjūčio 1 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, kaltinamasis praeityje tris kartus teistas, iš kurių ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnio 1, 2 dalis). A. K. praeityje buvo skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat praeityje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir areštą (b. l. 96-99). 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, A. K. per vienus metus administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie jam paskirtos baudos apmokėjimą nėra (b. l. 100-102). Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad A. K. pradėtos administracinio nusižengimo teisenos dėl smulkių vagysčių (vagysčių iš degalinių), tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Žala degalinei neatlyginta.

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir pirmiau aptartus duomenis, sprendžia, kad nors A. K. aptariamą nusikalstamą veiką ir padarė būdamas neteistu, tačiau ji negali būti vertinama kaip visiškai atsitiktinė. Pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti už nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą, paskyrus – 30 parų areštą. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė bus proporcinga kaltinamojo veiksmams ir atitiks jo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 20 parų arešto.

Tačiau teismo vertinimu, kaltinamasis A. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad A. K. laikomas teisiamu pirmą kartą, veikos padarymo aplinkybes, pasekmes. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. K. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės, probacijos terminas įpareigoja asmenį stengtis, atlyginti žalą, laikytis įstatymų. Šiuo atveju, būtent probacijos metu taikomos priemonės gali ir yra pakankamos sumažinti asmens pakartotinio nusikaltimo riziką. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės laiką dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat tikslinga A. K. paskirti įpareigojimą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje civilinė ieškovė UAB „C.“ pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo atlyginti 207,51 Eur turtinę žalą (b. l. 45). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad pavogta 35,95 l „LPG“ kuro (1 l kaina 0,739 Eur) bendrai 26,57 Eur sumai ir 116,06 l benzino „95 Miles“ (1 l kaina 1,559 Eur) bendrai 180,94 Eur sumai. Pagrindžiant ieškinio reikalavimą civilinė ieškovė pateikė kvitų kopija, iš kurių matyti, kad 2023 m. gruodžio 8 d. kolonėlėje Nr. 8 buvo pripilta 116,06 l degalų „95 Miles“ 180,94 Eur sumai (su PVM) (b. l. 52), o kolonėlėje Nr. 9 buvo pripilta 35,95 l dujų 26,57 Eur sumai (su PVM) (b. l. 53). Atsižvelgiant į tai, kad žala civilinei ieškovei padaryta neteisėtais kaltinamojo A. K. veiksmais, žalos dydis yra įrodytas, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, žala neatlyginta, todėl būtent kaltinamajam kyla pareiga šią žalą atlyginti (CK 6.247 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis). Todėl ieškinys tenkinamas visiškai ir prašoma žala priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamasis teisme nurodė, kad jo pajamos yra menkos (uždirba 100 Eur už nelegalų darbą), todėl galėtų civilinei ieškovei mokėti po 20 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra civilinės ieškovės sutikimo dėl žalos atlyginimo išdėstymo, teismas priteistos žalos sumos neišdėsto. Kaltinamajam išaiškintina, kad dėl ilgesnio žalos atlyginimo termino nustatymo jis gali kreiptis į civilinę ieškovę ar į antstolį, jei vykdomasis dokumentas dėl žalos atlyginimo bus perduotas vykdyti priverstine tvarka.

Viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu iš degalinės, saugoma voke, prisegtame prie bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 20 (dvidešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 straipsniu, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. K. visą bausmės laiką dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; įpareigoti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei UAB „C.“ nusikalstama veika padarytą 207,51 Eur turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „C.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. civilinei ieškovei 207,51 Eur (du šimtus septynis eurus ir 51 euro centą) turtinei žalai atlyginti.

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu iš degalinės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) turi atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 602 11 222) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.