Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. L. ir S. G. ieškinį atsakovei V. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl L. L. 1998-09-23 pareiškimo, S. G. 1998-07-31 pareiškimo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo pasirašymo momento, G. L. 2016-11-23 testamento pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl 2/8 palikto turto dalies, 1998-10-01 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalies pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo; tretieji asmenys A. N., V. L., N. Z., M. M., N. M., Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarė Vilma Pakaušienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti dėl juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė V. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, pripažinti ex officio niekiniais ir negaliojančiais nuo pasirašymo momento L. L. 1998-09-24 pareiškimą, patvirtintą Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro notarės R. S., S. G. 1998-07-31 pareiškimą, patvirtintą Jonavos r. notarų biuro notarės N. M., pripažinti negaliojančiu G. L., mirusios (duomenys neskelbtini), 2016-11-23 testamentą, patvirtintą Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės Vilmos Pakaušienės dalyje dėl 2/8 palikto turto dalies, teismui priėjus išvados, kad ieškovų pažeistos teisės turi būti ginamos pripažįstant iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, prašo pripažinimo negaliojančiu 1998-10-01 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M., notarinio registro Nr.2-5880, kuriuo G. L., mirusi (duomenys neskelbtini), paveldėjo mirusiojo V. L. turtą, dalyje dėl 2/8 dalių paveldėto turto, ir kiekvienam ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į 1/8 dalį G. L. vardu registruoto nekilnojamojo turto : gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo įrengimais, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ( 2 t., b.l. 81-88).

Ieškovai teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad S. G. po tėvo laidotuvių paėmė jo asmeninius daiktus : senovinį šaukštą, antikvarinę lėkštutę, šventą paveikslą, o L. L. po tėvo laidotuvių paėmė tėvo pensininko pažymėjimą. S. G. po tėvo mirties pirmą pavasarį sodino daržoves kiemo šiltnamyje, dirbo jame, šiltnamį statė visi, ji 2015 ar 2016 m. vasarą pastatė dalį tvoros, po tėvo mirties po 1 ar 2 metų sodino medžius žemės sklype. L. L. su kitais vaikais ir anūkais remontavo ir dažė namą. Į tėvo ir mamos namus jie ėjo kaip į savo namus, bet kada galėjo pateikti į šiuos namus, žemę mama pardavė, pinigus visiems padalino po lygiai. Pareiškimus dėl savo dalies palikimo atsisakymo parašė suklydę, nesuprasdami jų pasekmių, jiems niekas pareiškimų surašymo pasekmių nepaaiškino, tekstas iš anksto buvo parašytas notarės, Šiaulių notarė patvirtino L. L. pareiškimą, kurio turinį telefonu padiktavo sesuo iš Jonavos.

Ieškovų atstovė advokatė S.Samoškienė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovai priėmė palikimą, likusį po tėvo mirties, faktiniu turto valdymu, tikėjosi, kad po mamos mirties jie paveldės tėvo turtą. Ieškovai disponuoja tėvo asmeniniais daiktais, savo ir savo šeimos darbu atliko namo pagerinimus ir tai pripažino tretieji asmenys. Dėl mažos valdomo turto vertės negalima atsisakyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ieškovų parodymai objektyvūs, neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms. Tėvo žemė parduota, pinigai padalinti po lygiai, buvo susitarimas, kad tėvo turtas bus padalintas po lygiai. Atsisakymai nuo palikimo, rašyti suklydimo įtakoje tik po 1 metų, nelaikytini pagrįstais. Jie nesukelia teisinių pasekmių, nes ieškovai priėmė tėvo daiktus faktiškai valdydami, todėl pareiškimai negalioja. Ieškovams notarai neišaiškino, kad jie sutinka atsisakyti savo dalies tėvo palikimo, šalių santykiai iki šio teismo buvo geri, už parduotą tėvo žemę pinigus pasidalino. Ieškovai per 6 mėnesius neatsisakė teisės paveldėti. Jei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, negalima laikyti galiojančiais palikimo atsisakymus. Ieškovai nesikreipė dėl savo dalies turto paveldėjimo į notarą, nes byla teisme, kitokia tvarka jie negali gauti paveldėjimo teisės liudijimų, nes jau yra turtą paveldėję. Tretieji asmenys nurodo skirtingą tėvo daiktų paėmimo laiką, nei ieškovai, nes tretieji asmenys pikti ant ieškovų, jų parodymus, kaip ir liudytojų, reikia vertinti kritiškai.

Atsakovė V. S. su patikslintu ieškiniu nesutinka ( 3 t., b.l. 4-14), prašo priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad močiutė jai paliko turtą, nes labai ją mylėjo, jai buvo kaip mama. Močiutė pardavė senelio žemę, pinigus padalino, ieškovai priekaištavo motinai, kad ji padalino neteisingai. Namą dažė ne tik ieškovas, jo vaikai, bet ir kiti G. L. vaikai ir anūkai. Močiutės paprašyta namo atvežė notarę, močiutė pati atsiskaitė su notare. Tuo metu močiutė namie vaikščiojo, pati apsitarnaudavo, darydavosi valgyti, kūrė pečių, žiūrėjo televizorių, skaitė laikraštį. Ji matė gerai, tik buvo problemų dėl vienos akies akispūdžio. Močiutė prašė apie testamentą niekam nesakyti, nes ieškovai būtų reiškę pretenzijas į akis.

Atsakovės atstovas advokatas A.Venckus teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad niekas iš V. L. turto paveldėtojų per 6 mėnesius nuo jo mirties nesikreipė dėl turto paveldėjimo. Pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui G. L. prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes faktiškai pradėjo valdyti turtą. ½ turto dalis – G. L., o visi kiti įpėdiniai galėjo pretenduoti tik į ½ turto dalį, o ieškovai – ne į 1/8, bet tik į 1/16 turto dalį. Nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo dėl ½ turto ( V. L.) turto dalies, juridinę reikšmę trintis faktas nenustatytinas. Ieškinio senaties terminas praleistas. Apie paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą G. L., ieškovai sužinojo 1998-12-31 ar ankščiau, senaties terminas baigėsi 2008 m. Prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nepateiktas. Apie jį tik pasisakė ieškovų atstovė. Ieškovai tvirtina, kad pretenduoja tik į tėvo palikimo dalį, jų atstovės pozicija skirtinga.

Tretieji asmenys A. N., M. M., N. Z., J. L.( mirė (duomenys neskelbtini)) pateikė atsiliepimus, jog su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka ( 1 t., b.l. 75, 77-78, 79, 105, 2 t., b.l. 144-145, 146-147, 3t., b.l. 1, 2-3).

Trečiasis asmuo V. L. pateikė atsiliepimą, jog su patikslintu ieškiniu sutinka. Jie patikėjo mamai saugoti ginčo namo dalį, kad būtų lengviau tvarkyti Liutkų namo ir žemės Praulių kaime kadastrinius dokumentus. Po tėvo mirties jie pasidalino tėvo asmeninius daiktus, kuriuos iki šiol jis valdo ir jais disponuoja, rūpinosi po tėvo mirties likusiais namais, žemės grąžinimu. Žino, kad dalis tėvo asmeninių daiktų iš karto po tėvo mirties perėjo ieškovų nuosavybėn( 2 t., b.l.149).

Trečiasis asmuo V.Pakaušienė pateikė atsiliepimus, jog su ieškiniais nesutinka. G. L., nors ir garbaus amžiaus, orientavosi laike, erdvėje ir buvo visiškai veiksni, notarui nesuteikta teisė gauti ir rinkti informaciją apie kliento sveikatos būklę, ši informacija konfidenciali. Testamentą testatorei garsiai perskaitė, testatorė patvirtino, kad jo turinį suprato, pasirašė pati, be prievartos. Jokie pašaliniai asmenys nedalyvavo sudarant testamentą ir įtakoti testatorės valios negalėjo. Dėl buvusių notarių N. M. ir R. S. veiksmų prašo nagrinėti teismo nuožiūra ( 1 t., b.l.80-82, 3 t., b.l. 15-16 ).

Teismo posėdyje V.Pakaušienė papildomai paaiškino, kad atvykusi į notarų biurą V. S. pasakė, kad jos močiutė G. L. norinti sudaryti testamentą ir jai palikti turtą. Susitarė, kada vyks pas G. L., nuvykus, namuose laukė G. L.. Prieš vykstant pas G. L., pasitikrino gyventojų, neveiksnių asmenų registrus, pasiėmė tris variantus blankų šablonų – vienas, kad paliekamas visas turtas, kitą – kad įrašyti papildomas sąlygas, trečią – kai asmuo negali pasirašyti pats testamente. Ji ilgai kalbėjo su G. L., įsitikino jos veiksnumu, išsiaiškino jos valią. G. L. pasakė, kad turtą nori palikti vienai anūkei, kad turtas būtų vienose rankose. Sakė turi sodybą, kurioje gyvena ir daiktus viduje, žemę pardavusi. Paklausus, ar kiti vaikai žino apie testamento sudarymą, G. L. pasakė, kam reikia, tas žino. G. L. pasirašė testamente, knygoje, testamentą G. L. garsiai perskaitė, davė pačiai skaityti, ji galėjo klausti, kas neaišku. G. L. viską suprato. Pažymos dėl G. L. psichinės sveikatos būklės nereikalavo.

Trečiasis asmuo N. M. su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad G. L. paprašė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, nes priėmė V. L. palikimą, nei vienas paveldėtojų, tame tarpe ir ieškovai, neprieštaravo. 1998 metais ieškovai jau po nustatyto termino palikimui priimti teigė priešingai – kad nepriėmė palikimo, likusio po tėvo mirties, ir kad nepageidauja jo priimti, jokių pretenzijų į jį neturi. Faktas, kad mirusiojo sutuoktinė kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nereiškia, kad ieškovai negalėjo atsiradus palikimui bendra tvarka kreiptis dėl palikimo priėmimo pas notarą arba faktiškai pradėti valdyti palikimą. Ieškovų veiksmai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovai suvokė, jog turi teisę priimti palikimą, tačiau to nenori, realaus pagrindo pripažinti šiuos savo notariškai patvirtintus pareiškimus ex officio niekiniais ir negaliojančiais ieškovai nenurodė. Notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą G. L., tinkamai vykdė 1964 m. CK normų reikalavimus ir jų nepažeidė. Nenuginčiję tam pačiam palikimui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovai negali prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą. Ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, numatytą 1964 m. CK 84 str. 1d. bei visus įmanomus senaties terminus. Dėl to ieškinys atmestinas. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ( 3 t., b.l.35-37).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. N. papildomai paaiškino, kad neteisybė, jog ieškovas L. L. tėvo V. L. pensininko pažymėjimą paėmė po tėvo mirties, ji 2016 m. matė šį pažymėjimą tarp dokumentų mamos namuose, 2013 m. mamos namuose matė paveikslą, kurį neva po tėvo laidotuvių paėmė S. G.. Tėvo karinį bilietą paėmė brolis V. L..

N. M. atstovas advokato padėjėjas V.Bartkus teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad 1964 m. CK ir notarinių veiksmų atlikimo instrukcija, notaras turi įsitikinti, kad palikimą priėmė vienas asmuo ir nepriėmė kiti. Notarė gavo rašytinius pareiškimus, kad V. L. įpėdiniai nepriėmė, nustatė, kad palikimą priėmė G. L..

Tretieji asmenys V. L., Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarė V.Pakaušienė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ( 3 t., b.l. 90,92). Byla nagrinėjama nedalyvaujant tretiesiems asmenims ( CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovų L. L., S. G. ir trečiųjų asmenų J. L., V. L., M. M., A. N., N. Z. motina G. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( 1t., b.l. 39, 48). G. L. sutuoktinis, ieškovų ir trečiųjų asmenų tėvas V. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b.l. 48,101, 102). 1998-07-31 G. L. pareiškimu nustatyta, kad ji kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po sutuoktinio V. L. mirties ( 2t., b.l. 93). 1998-10-01 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą nustatyta, kad po V. L. mirties jo turtą paveldi sutuoktinė G. L. ( 2t., b.l. 121-122). Po mirties visas G. L. turtas 2016-11-23 testamentu, patvirtintu Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės Vilmos Pakaušienės ( registro Nr.VP-7176), paliktas vaikaitei V. S. ( 1t., b.l.37, 40 ). G. L. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas : žemės sklypas ir gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ( 1t., b.l. 58-60, 2 t., b.l. 73-77, 103-105, 110-111, 112-113). 2017-03-15 liudijimu nustatyta, kad po G. L. mirties palikimą priėmė jos duktė S. G. ( 1t., b.l. 63,66-67). 2017-03-23 liudijimu nustatyta, kad po G. L. mirties palikimą priėmė vaikaitė V. S. ( 1t., b.l. 64,68-69). 2017-03-24 liudijimu nustatyta, kad po G. L. mirties palikimą priėmė sūnus L. L. ( 1t., b.l. 65, 70-71). 2014-02-26 pirkimo pardavimo sutartimi nustatyta, kad G. L. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime ( 1t., b.l.97-103). S. G. 1998-07-31 pareiškimu Jonavos rajono notarų biuro notarei ( notarė N. M.) nustatyta, kad S. G. per 6 mėnesius nepriėmė palikimo mirus tėvui V. L., pretenzijų neturės ( 2t., b.l. 95). 1998-09-23 L. L. pareiškimu Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro notarui( notarė R. S. mirusi) nustatyta, kad jis pareiškė, kad po tėvo V. L. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturės ( 2t., b.l. 99). Trečiųjų asmenų V. L., A. N., M. M., N. Z., J. L. pareiškimais notarų biurui nustatyta, kad jie po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturės ( 2t., b.l. 94, 96-98, 100). 2012-10-24 G. L. vardu sudaryta telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, mobiliojo ryšio telefono Nr.67011963 ( 1t, b.l. 161-162, 2 t., b.l. 35), įgytas mobiliojo ryšio telefonas ( 1 t., b.l. 164). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kokie surinkti skambučiai ( pradžia – 2016-03-02, pabaiga - 2017-07-05) ir gauti skambučiai (pradžia – 2016-01-27, pabaiga - 2017-01-01) bei įvesti abonentų vardai ( 1t., b.l. 157-163). 2015-04-27 Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu G. L. Motinos dienos proga apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu ( 1t., b.l. 153-154), kuris įteiktas jai namuose, po įteikimo G. L. pasisakė ( 1t., b.l. 155-156, 2 t., b.l. 3-4). G. L. 2017-01-01, 2017-01-02 į namus kviesta greitoji medicinos pagalba ( 1t., b.l. 143-148). 2016-10-12, 2016-11-12, 2016-12-12, 2016-10-19, 2016-11-19, 2016-12-19 išmokėjimo kvitais nustatyta, kad prie pensijos gavėjos G. L. pavardės yra parašas ( 1t., b.l. 94-96, 150-152).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Daiktų pagal CK 5.14 paėmimas ir veiksmų su jais atlikimas yra paveldimo turto perėmimas įstatymo nustatytu pagrindu, bet šie veiksmai nėra vertinami kaip faktiniai palikimo priėmimo veiksmai pagal CK 5.51 straipsnį. Sprendžiant dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo, turi būti nustatyta, ar įpėdinio veiksmai apima vien tik CK 5.14 straipsnyje nurodytų daiktų paėmimą pagal įstatymą, ar ir kito turto užvaldymą. Kitu turtu laikomas visas turtas, sudarantis palikimą. Tai gali būti bet kokie kilnojamieji daiktai, kurie nepatenka į nurodytą CK 5.14 straipsnyje turtą. Nepriklausomai nuo tokio turto vertės palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai gali būti pripažįstami faktiniu palikimo priėmimu. Gauto turto vertė gali būti reikšminga sprendžiant dėl jo gauto turto dalies dydžio pasidalijant palikimą, bet pats turto gavimo faktas sudaro pagrindą vertinti, kad šis įpėdinis priėmė palikimą faktiniais veiksmais. Be to, ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą, nes palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Palikimo priėmimu taip pat paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Dėl šios priežasties vien tai, jog ieškovai po tėvo mirties pasiėmė jo pažymėjimą, lėkštutę, paveiksliuką, šaukštą, neįrodo jų valios priimti tėvo palikimą ir nesudaro pakankamo pagrindo palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, faktui nustatyti. Daiktų paėmimas negali būti laikomas palikimo priėmimu, neįrodžius, kad visas turtas buvo valdomas, juos disponuojama, jis prižiūrimas, mokami mokesčiai, ar kreiptasi į teismą išreiškiant valią priimti palikimą. Byloje neįrodyta, kad ieškovai rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į V. L. žemę ir kadastrinių dokumentų tvarkymu, jie tik gavo kartu su kitais savo broliais ir seserimis, G. L. anūkais dalį pinigų už parduotą žemę. Šioje byloje ieškovų elgesys neatitinka kasacinio teismo suformuotų kriterijų, kuriais pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti savo nuosavybėn. Lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje nesudaro pagrindo nustatyti, jo turtas buvo faktiškai valdomas, nes neįrodyta, kad mokesčiai už jį buvo mokami. Byloje labiau tikėtinomis aplinkybėmis laikytinos tos aplinkybės, kad ieškovai, po tėvo mirties atvykdavę pas mamą į namus, aplinką tvarkė, namą remontavo, dažė, statė šiltnamį, dirbo žemę, sodino daržoves, medžius, tvėrė dalį tvoros padėdami mamai ūkyje. Trečiųjų asmenų parodymais, mama G. L. už jai pirktus daiktus, vaistus, statybines medžiagas, dažus namui, net už degalus automobiliui, vaikams sumokėdavo. Teismas pagal visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad ieškovų lankymasis name ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo motinos lankymas ir pagalba jai buityje drauge su kitais broliais ir seserimis, G. L. anūkais. Šie veiksmai nevertinami kaip palikimo priėmimas. Šalis, būdama suinteresuota bylos baigtimi, siekdama sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylint, palankiai jai vaizduodama aplinkybes arba dar kitaip jas traktuodama savo naudai. Vertinant ieškovų paaiškinimus, reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje. Sprendžiant apie įrodymų visumą, negalima konstatuoti, kad ieškovai po tėvo mirties per 6 mėnesius priėmė jo palikimą paimdami kai kuriuos daiktus ( šaukštelį, lėkštutę, paveikslą), kurių asmeninė priklausomybė V. L. nenustatyta, ir kad L. L. per 6 mėnesius po tėvo mirties paėmė jo pensininko pažymėjimą. Trečiųjų asmenų A. N., N. Z., M. M. atsiliepimais ( 2t., b.l. 144-147, 3 t., b.l. 2-3), V. L. 2017-10-31, 2017-11-28 paaiškinimais ( 2t., b.l. 5, 54) nustatyta, kad jų šeima nebuvo labai draugiška ir vieninga, todėl nepagrįstos ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad visi pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai draugiškai susitarė, kad mama G. L. kreipsis į notarą, o jie savo teises į jiems priklausančią 1/8 tėvelio turto dalį įgyvendins po mamos mirties, gražiuoju turtą pasidalindami. Toks susitarimas byloje neįrodytas ir laikytinas nepagrįstu. Byloje neįrodyta, kad ieškovai po tėvo mirties savo motinai patikėjo saugoti jiems priklausančią tėvo palikimo dalį, namo dalį, nors apie tai ir nurodė trečiasis asmuo V. L. atsiliepime ( 3t., b.l. 149). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti vienas visų G. L. vaikų susitarimas – pareiškimai notarų biurams atsisakyti palikimo, likusio po tėvo mirties, neturint pretenzijų, o po šių veiksmų atlikimo visą palikimą po tėvo mirties priėmė ir savo vardu įregistravo, paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą viena gavo jų motina G. L.. Todėl ji, net ir daugiau kaip po 6 mėnesių po sutuoktinio mirties, kreipėsi į notarų biurą ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti ( 1964 m. CK 587, 588, 599 str.). Kitų įpėdinių prieštaravimų dėl to nebuvo. Nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto G. L. dėl jos sutuoktinio turto dalies paveldėjimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių. Teismas nagrinėja tik tokius reikalavimus dėl pripažinimo, kurie turi teisinę reikšmę, t. y. jeigu patenkinus pareikštą reikalavimą atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų atitinkami teisiniai santykiai.

Dėl ieškovų 1998-07-31, 1998-09-23 pareiškimų, kuriais atsisakė nuo palikimo, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais

Ieškovai reikalavimą pripažinti pareiškimus apie palikimo nepriėmimą niekiniais ir negaliojančiais grindė savo suklydimu bei nežinojimu, kad palikimo reikia atsisakyti per 6 mėnesius, o jie jau buvo pradėję tėvo turtą faktiškai valdyti, bei notarų, netinkamai atlikusių savo pareigas ir neišaiškinus tokių pareiškimų padarinius ir patvirtinusių šiuos pareiškimus, veiksmais. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Kai siekiama įrodyti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, būtina nustatyti ar tokio įpėdinio elgesys atitinka palikimo priėmimo sampratos turinį. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad ieškovai priėmė tėvo V. L. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Atsisakyti palikimo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti – pagal 1964 m. CK - per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai. Taigi pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi. Nagrinėjamu atveju ieškovų pareiškimai apie palikimo nepriėmimą notarams pateikti 1998-07-31, 1998-09-23, t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Kadangi ieškovai įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė, į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreipė, valios priimti palikimą neišreiškė, tai jų neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė. Dėl to teismas sprendžia, kad šiais pareiškimais ieškovai informavo paveldėjimo bylą vedusį notarą ir patvirtino, jog po tėvo V. L. mirties palikimo nepriėmė, ateityje pretenzijų į jį neturės, ir kad tokie pareiškimai neturėjo įtakos jau pasibaigusiai ieškovų paveldėjimo teisei. Aplinkybės, kad ieškovai nesuprato šių pareiškimų esmės, kad jiems nebuvo išaiškintos pareiškimų parašymo pasekmės, neįrodytos ( CPK 178 str., 182 str.). Taip pat neįrodyta, kad ieškovai pareiškimus rašė, kad būtų atstatytos nuosavybės teisės į žemę. S. G. 1998-07-31 pareiškimo tekstas surašytas notaro kaip ir kitų V. L. vaikų pareiškimų ( 2 t., b.l. 65-68, 100), tačiau tai nesudaro pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. L. L. 1998-09-23 pareiškimas ( 2t., b.l. 99) parašytas jo ranka, jo paaiškinimu, padiktuotas telefonu Jonavoje gyvenančios sesers, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti jį negaliojančiu. Nėra nustatyta, kokia forma ( rašyti ranka ar spausdinti, surašyti ant paruošto blanko) turi būti surašomi tokie pareiškimai, svarbu įrodyti, kad pareiškimai surašyti ne savo valia, pareiškimo turinys nesuprantamas ir neaiškus. Tokių įrodymų šioje byloje nėra. Nėra pagrindo pareiškimus ex officio pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, nes tai nesukels teisinių pasekmių neįrodžius, kad ieškovai palikimą priėmė faktiškai valdydami.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl 2/8 testamentu palikto turto dalies

Ieškovai prašo pripažinti G. L. testamento dalį negaliojančia CK 1.89 ir 1.91 str. pagrindu remiantis tuo, kad surašant testamentą notaro kontoroje pabendravus ne su G. L., o su atsakove, testamente buvo išreikšta ne ieškovų motinos, bet atsakovės valia. Todėl testatorės valia negali būti laikoma tikra. Ieškovų motina, būdama garbingo amžiaus ir teisinių žinių stokos, nesuprato viso notarinio veiksmo, t.y. nesuprato, kad tokiu būdu jie – vaikai neteks jiems priklausančios po tėvelio mirties priimti palikimo dalies. Reikia atsižvelgti ne tik į asmens būseną ( jo sveikatą, psichikos būklę, kitas svarbias aplinkybes), bet ir į sudaryto sandorio turinį ( jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). G. L. valios formavimosi, išreiškimo bei įforminimo ydingumas yra pakankamas pagrindas ginčijamą testamentą pripažinti negaliojančiu.

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Dėl testatorės G. L. valios formavimo, išreiškimo bei įforminimo ydingumo prašant pripažinti jos testamentą dalyje negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu, byloje 2018-03-15 buvo paskirta ir 2018 m. rugpjūčio 30 d.– spalio 10 d. atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvada nustatyta, kad G. L. nesirgo psichine liga ir testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir sugebėjo juos valdyti, šalutiniai, nepageidaujami vaistų poveikiai, galintys daryti įtaką asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, nekonstatuojami ( 3 t., b.l.76-77).

Nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų A. V., L. S., V. S. ( šeimos gydytojos, kaimynės, paštininkės) parodymais 2017-11-06, 2017-12-04 teismo posėdžiuose nustatyta, kad G. L., nors ir garbaus amžiaus, buvo šviesaus proto, gyveno viena, pati tvarkėsi, priimdavo pensiją, už ją pasirašydavo, domėjosi, kas vyksta Lietuvoje, žiūrėdavo televizorių, skaitė laikraštį. Šeimos gydytoja parodė, kad psichiką veikiančių vaistų G. L. neskyrė, tik buvo išrašyti vaistai nuo miego sutrikimų.

Liudytojų V. L.( G. L. marčios), R. Ž. ( dukterėčios) parodymais 2017-12-04, 2018-02-14 teismo posėdžiuose nustatyta, kad G. L., su ja bendraujant 2016 m. gruodžio mėn., buvo šviesaus proto, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, suprato su kuo bendrauja, visus pažino, klausė apie sveikatą.

Šioje byloje liudytojų parodymais ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai. Ginčijamas 2016 m. testamentas buvo sudaromas G. L. namuose atvykus notarei. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Byloje nustatyta, kad G. L. jokia psichine liga nesirgo, psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė ( 2t., b.l. 2), vaistų, kurie turėtų įtakos jos psichikai, nevartojo. Įstatyme nėra įvirtinta notaro pareiga reikalauti pateikti gydytojo pažymą ir notaras kiekvienu konkrečiu atveju neprivalo reikalauti pateikti šią pažymą ( 2017-05-05 atsakymas L. L. iš Lietuvos notarų rūmų 2t., b.l. 38-39). Todėl nesuprantama, kaip G. L. galėtų, notarei pareikalavus, pateikti pažymą apie psichinę jos būklę ir sugebėjimą suprasti notarinio veiksmo – testamento sudarymo prasmę tuo aspektu, kad sudarius testamentą vaikai neteks jiems priklausančios po tėvelio mirties priimto palikimo dalies. Tokios pažymos pateikimas neįmanomas. Aiškintis, ar G. L. suprato testamento surašymo pasekmes, jog palikus visą turtą vienai anūkei V. S., kiti vaikai neteks teisės paveldėti tėvo V. L. turto dalį, notarė neturėjo pagrindo. Kaip jau minėta, G. L. susitarimas su ieškovais saugoti V. L. turto dalį, kurią ieškovai faktiškai priėmė valdydami, kad ieškovai po G. L. mirties galėtų šią turto dalį paveldėti, neįrodytas. Iš notarės parodymų spręstina, kad notarė su testatore kalbėjosi viena, taip siekdama įsitikinti jos veiksnumu ir tikrąja valia. Nenustatyta, kokiu pagrindu notarė galėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – tvirtinti G. L. testamentą. Notarei nekilo abejonių, jog testatorė suprato testamento turinį, jį sudarė laisva valia, pati pasirašė testamentą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad mirusiosios G. L. ir jos anūkės V. S. ryšys buvo labai artimas, santykiai šilti, todėl G. L. ir išreiškė savo valią turtą palikti šiai anūkei. Trečiasis asmuo J. L. 2018-02-09 savo atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad dėl nuolatinių tarpusavio priekaištų vienas kitam, kurio šeima gavo daugiau ar mažiau pinigų už parduotą žemę, mama teisingai pasielgė palikdama turtą vienam asmeniui ( 3 t., b.l. 1). Tai, kad notarė savo biure, V. S. atvykus jos pakviesti į namus sudaryti testamento, paklausė, ko norėtų testatorė ir atsivežė tris galimus blankų variantus, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo testamento dalies. Kaip jau minėta, testatorė savo valią notarei patvirtino pati, valia atitiko testamento turinį.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškovai prašo, teismui priėjus išvados, kad ieškovų pažeistos teisės gali būti ginamos pripažįstant iš dalies negaliojančiu 1998-10-01 išduotą G. L. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 2/8 dalių paveldėto turto ir kiekvienam iš ieškovų pripažinti nuosavybės teisę į 1/8 dalį G. L. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovų pažeistos teisės gali būti apgintos tiek nustatant juridinę reikšmę turintį faktą bei pripažįstant iš dalies negaliojančiu jų motinai po tėvo mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą t.y. taikant restituciją, tiek pripažįstant negaliojančiu motinos pasirašytą testamentą dėl 2/8 dalių testamente nurodyto turto bei pripažįstant jiems į šias 2/8 dalis turto nuosavybės teisę.

Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, nepripažinus niekiniais ir negaliojančiais ieškovų pareiškimų dėl tėvo palikimo atsisakymo, nepripažinus negaliojančiu testamento dėl dalies turto paveldėjimo, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą dalyje nepripažintinas negaliojančiu. 2018-03-15 teismas nutartimi pasiūlė ieškovams pareikšti prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ( 3t., b.l. 56). Ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino, nes tik po mamos mirties 2017-01-02 sužinojo apie savo pažeistas teises. Tik nuo tada skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai netaikomi, ginčas kyla dėl turto pasidalijo, turi būti taikomas bendras ieškinio senaties terminas – 10 metų.

Atsakovės atstovas prašo taikyti senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti ( CK 1.126 str. 2 d.). Paaiškino, kad ieškovai sužinojo apie jų motinai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą vėliausia 1998-12-31, bet dar ir ankščiau. Todėl ieškovai neteisūs, kad apie tai sužinojo po 20 metų. Jei ieškinio senaties terminas, galiojęs iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo, tęsiasi – 10 metų senaties terminas – 2008 m. baigėsi.

Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 str. 1d.). Pagal CK 5.8 str., šis terminas yra 1 metai nuo tos dienos, kai sužinojo, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovai turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – kad visas turtas po tėvo mirties paveldėtas jų motinos ir jokių kitų sąlygų nenustatyta vėliausia 1998-12-31. Todėl terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą baigėsi 2008-12-31, o pagal 1964 m. CK 84 str. 1d. - 2001-12-31. Todėl yra pagrindas atmesti ieškinį ir šioje dalyje ( CK 1.131 str. 1d.). Teismas nepripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl tariamai pažeista ieškovų teisė neturi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas ( CK 1.131 str. 2d.). Nepripažinus negaliojančiu 1998-10-01 paveldėjimo teisės liudijimo dalies, teismas nepasisako, kokioje dalyje paveldėjimo teisės liudijimas negalioja ir į kokią dalį G. L. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto ieškovams pripažintina nuosavybės teisė.

2017-07-25 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ( CPK 150 straipsnio 2 dalis) .

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str . 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 4798,00 Eur ( 1t., b.l. 132-139, 3 t., b.l. 101-117), (tame skaičiuje 200,00 Eur išlaidos už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą ( 1t., b.l. 140-141)), be to, teismo psichiatrijos ekspertizės apmokėjimo išlaidos 387 Eur ( 3 t., b.l. 66) ( CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 10 p., 98 str. 1d.). Už ekspertizę pagal sąskaitą sumokėta 386,50 Eur ( 3t., b.l. 132). Todėl 0,50 Eur grąžintina V. S. į sąskaitą. Ieškovų atstovė prašo nepriteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, nes faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neinformatyvus, nepatvirtina bylos aplinkybių, sutartis su telekomunikacijų bendrove G. L. nepasirašyta, matyti, kad po jos mirties telefonu kažkas naudojosi, neatmetama galimybė, kad atvykęs pas ją į namus ir anksčiau kažkas naudojosi jos telefonu. Šie argumentai atmestini. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pateiktas, už antstolio paslaugas sumokėta, šiuo įrodymu atsakovė įrodinėjo savo atsikirtimus, protokole nebus ir negali būti nustatyta, kas ( ar G. L., ar pas ją atvykęs jos sūnus, dukra, anūkas) paspaudė mobiliojo ryšio telefono klavišą ir skambino jame įvestu telefono numeriu/atsiliepė telefonu. Pačių ieškovų, atsakovės, liudytojų, trečiųjų asmenų parodymai nepaneigia, kad G. L. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tai yra jos telefonas ir numeris, o po jos mirties 2017-01-02, 2017-07-05 telefonu galėjo pasinaudoti jos artimi giminaičiai. Ieškovų atstovė taip pat nurodė, kad išlaidos atsakovės atstovo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovai nesirėmė aplinkybe dėl motinos psichinės būklės, tik atsakovės atstovo prašymu skirta teismo psichiatrijos ekspertizė, išlaidos už jos atlikimą iš ieškovų nepriteistinos.

Išlaidos atsakovės atstovo advokato darbui apmokėti detalizuotos galutiniame prašyme ( 3 t., b.l. 101-102), pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis, pinigų priėmimo kvitais, priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis. Solidarus bylinėjimosi išlaidų priteisimas įstatymuose nenumatytas ( CK 6.6 str. 3d.). Surašyti atsiliepimai: į ieškinį ( 605 Eur su PVM), į patikslintą ieškinį ( 363 Eur su PVM), apmokėjimo už šių dokumentų surašymą dydis neviršija užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto ( Rekomendacijų 7 p., 8.2 p.) darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio – t.y. 2044 Eur ( 817,6 x 2,5) ir 2127 ( 850,8 x 2,5) Eur. Už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo parengiamajam ar teismo posėdžiui, už teisinių konsultacijų valandą, advokato darbo užmokestis skaičiuojamas 0,1 bruto darbo užmokesčio. Atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose ( 2017-10-05 – nuo 9.30 val. iki 10.40 val., 2017-11-06 nuo 9.34 val. iki 14.02 val. su pietų pertrauka nuo 12 val. iki 12.45 val., 2017-12-04 – nuo 9.25 val. iki 10.02 val., 2018-01-24 nuo 09.30 iki 09.40, 2018-02-14 nuo 13.32 iki 14.04, 2018-03-13 nuo 13.28 iki 15.44, 2018-11-19 nuo 9.57 iki 11.49), kurių bendra trukmė suapvalinus ( Rekomendacijų 9 p.) 10 val. Pasirengimo posėdžiams laikas detalizuotoje pažymoje neišskirtas, tačiau teismas pripažįsta, kad pasiruošimas teismo posėdžiams sudaro papildomas darbo sąnaudas be atstovavimo. Už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiams 2017 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. skaičiuojama pagal 2017 m. II ketvirčio bruto – 838,7 ( 838,7 x 0,1 = 83,87; 83,87 x 5 val. = 419,35 eur be PVM, su PVM - 507,41 eur), už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiams 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. skaičiuojama pagal 2017 m. III ketvirčio bruto ( 850,8 x 0,1 = 85,08; 85,08 x 3 val. = 255,24 eur be PVM, su PVM – 308,84 eur), už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiui 2018 m. lapkričio 19 d. skaičiuojama pagal 2018 m. II ketvirčio bruto ( 926,7 x 0,1 = 92,67; 92,67 x 2 val. = 185,34 be PVM, su PVM - 224,26 eur). Pagal Rekomendacijas šioje byloje maksimalus advokato atlyginimas už 10 atstovavimo teisme valandų galėtų būti 1040,51 Eur ( 507,41+308,84+224,26), sumokėta – 1694 Eur (242 x 7), todėl šios išlaidos viršija Rekomendacijų maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad į šią 1694 Eur sumą įeina ir advokato pasiruošimo teismo posėdžiams apmokėjimas, atlyginimo už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiams suma mažintina ne iki 1040,51 Eur, bet iki 1300 Eur - 394 eurais. Išlaidos už ekspertizės atlikimą atsakovei taip pat priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, ekspertizės skyrimo argumentai nurodyti teismo sprendime ir 2018-03-15 nutartyje skirti ekspertizę. Todėl bendra priteistina atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų suma yra 4790,50 Eur ( 4798 – 394 = 4404 + 386,50 ). Iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei lygiomis dalimis – iš kiekvieno - po 2395,25 Eur ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 10 punktas).

Ieškovai šioje byloje turėjo 2380,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ( 3t., b.l. 44-50) ir sumokėjo 226,00 Eur žyminio mokesčio ( 1t., b.l. 7, 2 t., b.l. 89, 131).

Trečiasis asmuo N. M. byloje turėjo 250,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą, atstovavimą ( 3t., b.l. 31, 51), todėl šios išlaidos trečiajam asmeniui N. M. priteistinos lygiomis dalimis – po 125 Eur iš ieškovų ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 61,90 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis – po 30,95 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų L. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir S. G., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei V. S., a.k(duomenys neskelbtini) po 2395,25 ( du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 25 euro centus) Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti iš ieškovų L. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir S. G., a.k(duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui N. M. po 125,00 ( vieną šimtą dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti iš ieškovų L. L. ir S. G. valstybei po 30,95 ( trisdešimt eurų ir 95 euro centus ) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš kiekvieno( mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5660).

Grąžinti atsakovei V. S., a.k(duomenys neskelbtini) į jos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) 0,50 Eur ( penkiasdešimt euro centų).

2017-07-25 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.