Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovei Vilniaus apygardos probacijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos nuomone, ji yra išskiriama iš pareigūnų tarpo, nes pagal nusistovėjusią praktiką tarnybinę uniformą su kitais viršutiniais drabužiais paprastai dėvi ir kiti pareigūnai. Tokį žodinį leidimą buvo davusi ir tiesioginė viršininkė K. S., kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, o laikinai einanti viršininko pareigas O. S., iš esmės pritarė šiai tarnybinės uniformos dėvėjimo praktikai pati dėvėdama tarnybinę uniformą (ar jos dalį) su asmeniniais viršutiniais drabužiais. Pasak pareiškėjos, pareigūnai nuolat atvyksta ir išvyksta iš tarnybos dėvėdami tarnybinę uniformą su asmeniniais viršutiniais drabužiais, taip pat pietų pertraukos metu išeina papietauti užsimetę savo viršutinius darbužius, tarnybos metu vaikšto užsimetę ant pečių skaras, išeina rūkyti dėvėdami asmeninius drabužius ant uniformos ir t. t., tačiau nubausta buvo tik pareiškėja. Pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o tarnybinė nuobauda yra tik konflikto su tiesioginiu vadovu pasekmė, nes net ir pradėjus tarnybinį patikrinimą, uniformos dėvėjimo praktika įstaigoje nesikeitė ir įstaigos vadovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama sudrausminti pareigūnus, įskiepyti įstaigoje tinkamą tarnybinės uniformos dėvėjimo praktiką.

Pareiškėjos įsitikinimu, tyrimą atlikusi komisija neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir neįrodė pareiškėjos kaltės, todėl Įsakymas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad iš Išvadoje pateiktų siūlymų matyti, jog pačiai Tarnybai nėra aišku, kaip turėtų būti dėvimos uniformos pietų pertraukos metu, be to, Išvadoje siūloma tobulinti ir prevencinių priemonių vykdymo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas visiškai.

Ginčas kilęs dėl Tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. P-220 „Dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ir nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja eina Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus inspektorės pareigas.

2017 m. gegužės 26 d. tarnybiniu pranešimu Vilniaus PS l. e. viršininko pareigas einanti O. S. informavo Tarnybos direktorę, kad 2017 m. gegužės 18 d. apie 10.30 val. buvo nustatyta, kad pareiškėjos nėra darbo vietoje, apie savo išvykimą iš darbo vietos inspektorė nepranešė. Buvo išsiaiškinta, kad pareiškėja su inspektore G. Š., vykdydama prevencinę priemonę „Teistų asmenų priežiūra 2017“, yra išvykusi į Antakalnio seniūnijos teritoriją. Nuo 12.00 val. iki 16.30 val. priemonė turėjo būti vykdoma Verkių seniūnijos teritorijoje, tikrinamų asmenų sąrašai buvo parengti tik apie 10 val., todėl pareiškėja buvo pakviesta į darbą pasiimti Verkių teritorijoje gyvenančių asmenų sąrašų. Apie 12.50 val. pareiškėja atvyko į darbo vietą. Jos buvo paprašyta paaiškinti, kodėl neinformavusi tiesioginio vadovo, ji išvyko į teritoriją, su kuria nedirba, kodėl neracionaliai naudoja savo darbo laiką, koks buvo išvykimo tikslas, kodėl į priemonę nebuvo nuvykta kaip buvo sutarta, t. y. 12.00 val., taip pat pokalbio metu buvo išsakyta pastaba dėl netinkamo tarnybinės uniformos dėvėjimo, nes pareiškėja buvo apsirengusi uniforminius marškinius, sijoną, dėvėjo kaklaraištį, prie šios aprangos avėjo smailiakulnius batelius bei buvo apsirengusi rožinės spalvos paltą–švarkelį). Pareiškėja su tarnybiniais santykiais susijusius klausimus interpretavo kaip puolimą, kabinėjimąsi. 2017 m. gegužės 19 d. darbo klausimams aptarti buvo suplanuotas Vilniaus PS pareigūnų pasitarimas, kurio metu pareiškėja netikėtai ir neadekvačiai visų pareigūnų akivaizdoje pradėjo kelti 2017 m. gegužės 18 d. jai išsakytų pastabų klausimą, pasitarimas buvo nutrauktas, aktualūs klausimai iki galo nebuvo aptarti (b. l. 26–27).

Tarnybos direktorius 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TO-139 sudarė laikinąją komisiją galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) (b. l. 28).

2017 m. birželio 7 d. Komisija parengė pranešimą Nr. VD-361, adresuotą pareiškėjai, kuriuo informavo pareiškėją, jog pareiškėja įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – galimai nesilaikė Aprašo 19 punkto ir Vilniaus apygardos probacijos tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. TO-28, (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) reikalavimų (b. l. 29).

2017 m. liepos 19 d. pareiškėja pateikė Komisijai pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes 2017 m. gegužės 18 d. dirbo pagal 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus PS 2017 m. gegužės mėnesio darbo grafiką ir 9 val. vyko į prevencinę priemonę „Teistų asmenų priežiūra 2017“, apie išvykimą į prevencinę priemonę Vilniaus probacijos skyriaus viršininkės neinformavo, nes prevencinės priemonės data ir laikas iš anksto yra derinami vadovui pasirašant, todėl įstaigos vadovui apie vykstančios priemonės laiką ir pareigūnų išvykimą yra žinoma. Apie priemonės laiko ir darbo grafiko pasikeitimus jai nebuvo pranešta. Pietų metu, t. y. nuo 12 val. iki 12.45 val. buvo išvykusi, bet apie 12.25 val. paskambinus inspektorei G. Š., kuri informavo, kad pareiškėja turi skubiai grįžti į darbą, apie 12.45 val. su 2–3 minučių paklaida grįžo į darbą. Kadangi pertraukos metu buvo išvykusi, o persirengti neturėjo galimybės, nes nuo 9 val. ryto buvo išvykusi į priemonę, nenorėdama atkreipti į save aplinkinių dėmesio, buvo apsivilkusi savo paltą, kaklaraištį pridengusi skara. Kadangi skubėjo grįžti į darbą, laiko persirengti neturėjo, tačiau viršininkei paaiškino, jog priemonės metu buvo apsirengusi tinkamai, kadangi mašinoje turėjo uniforminį švarką ir batelius (b. l. 34).

Komisija 2017 m. liepos 28 d. raštais kreipėsi į Vilniaus PS l. e. viršininko pavaduotojo pareigas einančią O. K. bei vyresniąją inspektorę D. B. dėl informacijos, susijusios su prevencinės priemonės „Teistų asmenų priežiūra 2017“ vykdymu (b. l. 25–26), be to, 2018 m. liepos 31 d. raštu kreipėsi į Tarnybos direktorių su prašymu pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą 30 dienų (b. l. 28).

2017 m. rugpjūčio 30 d. Komisija surašė motyvuotą išvadą Nr. VD-659 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėja tyčia padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 10 punktą, nes turėdama didelį darbo krūvį, nusprendė vykti ir susiplanavo savo darbo laiką taip, kad nuo 9.00 val. iki 12.00 val. galėtų vykti į Vilniaus PS inspektorės G. Š. teritoriją kartu su ja, o nuo 12.00 val. iki 16.00 val. – į Verkių teritoriją, t. y. nusprendė nevykdyti jos teritorijai priskirtų nuteistųjų priežiūros, o nusprendė vykdyti jai nepriklausančios teritorijos nuteistųjų priežiūrą. Be to, pareiškėja, prieš išvykdama iš įstaigos, neinformavo savo tiesioginio vadovo, netinkamai susiplanavo darbo laiką ir, neatsižvelgusi į skyriaus pareigūnų turimus darbo krūvius, sutrikdė nustatytus darbo santykius ir tvarką ir sutrukdė vadovui vykdyti savo tiesiogines pareigas skirstant žmogiškuosius resursus ir užtikrinant skyriaus kompetencijai pavestų uždavinių įgyvendinimą. Komisija taip pat konstatavo, jog pareiškėja tyčia nesilaikė Aprašo 19 punkto reikalavimų, nes 2017 m. gegužės 18 d. 12.45–12.50 val. buvo pastebėta netinkamai dėvinti pataisos pareigūnų tarnybinę uniformą, t. y. buvo apsirengusi uniforminius marškinius, sijoną, dėvėjo kaklaraištį, prie šios aprangos avėjo smailiakulnius batelius bei buvo apsirengusi rožinės spalvos paltą-švarkelį, kaklaraištį pridengusi skara, automobilyje turėjo uniforminį švarką ir batelius. Išvadoje siūloma skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2017 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos direktorius priėmė skundžiamą įsakymą Nr. P-220, kuriuo, atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino, kad pareiškėja padarė Išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą, t. y. nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto bei Aprašo 19 punkto reikalavimų, todėl skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 6).

Tarnybinių nuobaudų Tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams skyrimą reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) bei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, (toliau – ir Taisyklės) nuostatos.

Pagal Statuto 30 straipsnio 1 dalį už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Ji skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ir (ar) į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Minėto straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pataisos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pataisos pareigūnų, atleistų iš tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato teisingumo ministras. Nagrinėjamu atveju tokia tvarka nustatyta Taisyklėse, kurių 60 punkte nustatyta, kad, gavus duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Taisyklių 71 punkte (Įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Pagal Taisyklių 72 punktą patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Patikrinimo išvadoje taip pat gali būti pateikti siūlymai dėl tarnybinio nusižengimo padarymą lėmusių priežasčių ir jo sukeltų padarinių pašalinimo.

Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (žr., pvz., 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažinta pažeidusi Vidaus tvarkos taisyklių 10 punktą, pagal kurį Tarnybos darbuotojai, palikdami Vilniaus apygardos probacijos tarnybą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Minėtas pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 18 d. nuo 9 val. išvyko vykdyti prevencinės priemonės „Teistų asmenų priežiūra 2017“, nepranešusi apie tai savo vadovei. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nesutinka su tokia Tarnybos išvada.

Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą pateiktas 2017 m. balandžio 14 d. Vilniaus probacijos skyriaus ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK pareigūnų prevencinės priemonės „Teistų asmenų priežiūra 2017“ organizavimo ir vykdymo planas Nr. 16-225 (b. l. 42) patvirtina, jog 2017 m. gegužės 18 d. nuo 9 val. iki 16.30 val. bus atliekami Antakalnio ir Verkių seniūnijų teritorijose gyvenančių asmenų, esančių Vilniaus PS registre, patikrinimai. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2017 m. gegužės 18 d. buvo atsakinga už Verkių seniūnijoje gyvenančių asmenų tikrinimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėja pagal minėtą planą nuo 9 val. iki 16.30 val. vykdys prevencinę priemonę „Teistų asmenų priežiūra 2017“. Duomenų, kad šis planas buvo pakeistas byloje nėra. Minėtas planas patvirtintas pareiškėjos vadovės – Vilniaus PS laikinai viršininko pareigas einančios O. S., taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė nebuvo tinkamai informuota apie pareiškėjos išvykimą iš Tarnybos, šio išvykimo tikslą bei trukmę.

Nors pareiškėjos vadovė tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2017 m. gegužės 16 d. vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad 2017 m. gegužės 18 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. priemonė bus vykdoma Antakalnio seniūnijos teritorijoje, o nuo 12.00 val. iki 16.30 val. – Verkių seniūnijos teritorijoje, be to, į teritorijas vyks po vieną pareigūną iš probacijos ir policijos, tačiau pareiškėja minėtame pasitarime nedalyvavo, taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėja buvo informuota apie sprendimą, jog patikrinimai Verkių seniūnijoje vyks tik nuo 12 val. ar kad į priemonę turi vykti tik po vieną probacijos pareigūną. Taip pat pažymėtina, kad minėtame pasitarime dalyvavusi Vilniaus PS vyresnioji inspektorė D. B. nurodė, jog pasitarimo metu buvo tik užsiminta apie tai, kiek probacijos pareigūnų galėtų vykti į priemonę, tačiau nebuvo nuspręsta po kelis probacijos pareigūnus 2017 m. gegužės 18 d. vyks į prevencinę priemonę (b. l. 30). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja buvo informuota apie prevencinės priemonės „Teistų asmenų priežiūra 2017“ organizavimo ir vykdymo plano pasikeitimas, taip pat nebuvo pakeistas ir jos darbo laiko grafikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto reikalavimo, nes pareiškėjos vadovė, pati patvirtindama priemonės vykdymo planą, buvo informuota apie pareiškėjos išvykimą iš įstaigos 2017 m. gegužės 18 d., o papildomas vadovės informavimas apie išvykimą į priemonę būtų buvęs perteklinis. Be to, net jei prevencinės priemonės planas iš tiesų buvo pakeistas, pareiškėjos neinformavus apie tokius pasikeitimus, nėra jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjos kaltę, tuo labiau tyčią dėl vadovės neinformavimo apie išvykimą.

Aprašo 19 punkto, pagal kurį draudžiama dėvėti uniformą su kitais viršutiniais rūbais, išskyrus juodos spalvos pirštines ir kojines, pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 18 d. 12.45–12.50 val. buvo pastebėta netinkamai dėvinti savo tarnybinę uniformą, t. y. buvo apsirengusi uniforminius marškinius, sijoną, dėvėjo kaklaraištį, tačiau prie šios aprangos avėjo smailiakulnius batelius bei buvo apsirengusi rožinės spalvos paltą-švarkelį, kaklaraištį pridengusi skara.

Pažymėtina, kad pareiškėja pripažįsta, jog dėvėjo uniformą su kitais asmeniniais drabužiais, t. y. nesilaikė Aprašo 19 punkto reikalavimų, tačiau nemano, kad dėl tokio pažeidimo nagrinėjamu atveju jai turėjo būti paskirta nuobauda.

Teismo vertinimu, nors pareiškėja formaliai pažeidė Aprašo 19 punktą, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėja uniformą su kitais drabužiais dėvėjo ne atlikdama tarnybines pareigas, o tik pietų pertraukos metu, neturėdama galimybės persirengti visų uniformos dalių, be to, pareiškėja buvo apsirengusi taip, kad nebūtų aišku, jog ji dėvi tarnybinę uniformą, į darbo vietą netinkamai apsirengusi grįžo tik todėl, kad buvo skubiai iškviesta, tačiau turėjo su savimi visas uniformos dalis ir ketino jas persirengti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Išvadoje siūloma tarnybai kreiptis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos išaiškinimo (vykstant į tarnybą ir iš jos, dėl uniformos dėvėjimo pietų pertraukos metu ir pan.), kas patvirtina, kad uniformų dėvėjimo tvarka pietų pertraukos metu pačiai atsakovei nėra pakankamai aiški. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, todėl atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įsakymu pareiškėjai nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai, t. y. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. P-220 „Dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ir nuobaudos skyrimo“ naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos I. P. skundą visiškai.

Panaikinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. P-220 „Dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ir nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.