- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 1-2158-716/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64345-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, nukentėjusiajai E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. jis 2015-11-22 apie 1.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,15 (promilių) girtumas), bute, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, konflikto su šeimos nariu – žmona E. K. – metu, pastarąją tampė už plaukų per kambarį, po ko E. K. išsilaisvinus ir atsisėdus ant fotelio, jis du kartus koja spyrė į pilvą ir į ranką, nuo ko E. K. nukrito ant žemės, po to nukentėjusioji atsikėlė ir išbėgo į laiptinę, jis prisivijęs ir sugriebęs E. K. už plaukų, atvedė į butą ir uždarė spintoje, grasino užmušti, tokiais savo veiksmais sukėlė E. K. fizinį skausmą.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusioji E. K. tyrimo metu nurodė, kad 2015-11-22 apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas girtas jos vyras V. K. pradėjo kabinėtis, po ko pradėjo ją tampyti per kambarį paėmęs už plaukų. Ji išsilaisvino ir atsisėdo ant fotelio, tada jis du kartus spyrė jai iš kojos į ranką (kokią neatsimena) bei pilvą. Ji nukrito nuo fotelio. Atsikėlė ir pabėgo į namo koridorių. Jis išėjo į koridorių ir kumščiais pradėjo daužyti elektros skydines. Iš bendro naudojimo koridoriaus pagriebęs už plaukų, atvedė vėl į butą ir uždarė spintoje, o taip pat daužė bute esančias duris. Duris apgadino. Taip pat pagrasino ją užmušti. Visą įvykį matė draugė D. K. – Ž.. Vaikai šio įvykio nematė. Tai įvyko ne pirmą kartą, bet ji pareiškimo nerašė. Savo veiksmais sukėlė skausmą. Kas vyko tarp jo ir policininkų nematė (b. l. 15).
Iš E. K. 2015-11-22 pareiškimo matyti, kad 2015-11-22 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją sumušė vyras V. K. (b. l. 1).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyriausiosios patrulės B. M. 2015-11-22 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, matyti, kad 2015-11-22 apie 01.10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, girdisi kaip bute vyksta muštynės, girdisi vaikų verksmas, praneša kaimynai. Įvykio vietoje nustatė, kad 2015-11-22 bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus V. K., gim. 1990 m., bandė fiziškai susidoroti su savo žmona E. K., gim. 1991 m., mažamečių vaikų akivaizdoje, t.y. grasino užmušti, tampė po butą, o jai išbėgus iš buto į laiptinę prašyti kaimynų pagalbos, sugavo ją ir įsitempė atgal, dėl ko ji patyrė didelį emocinį šoką. Akivaizdžių smurto žymių ant E. K. nesimatė, tačiau ji buvo išsigandusi, apsiverkusi (visa drebėjo ir jiems užėjus į butą, maldavo padėti, ir išvežti jos vyrą, kadangi ji su vaikais bijo). Kitame kambaryje girdėjosi vaikų verksmas. Pareiškimo E. K. parašyti nesugebėjo dėl patirto šoko. Bute buvo sudaužytos kambario, kuriame buvo vaikai, durys (b. l. 8-9).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2 aukšte, 2 kambarių, jame iš koridoriaus pusės yra sulaužytos durys dviejose vietose (apačioje ir viršuje), daugiau pažeidimų nenustatyta (b. l. 12-13).
Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad V. K. 2015-11-22 d. 2.17 val. nustatytas 2.15‰ girtumo laipsnis (b. l. 21).
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad V. K. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui žmonai E. K.. Tokią tiesą byloje įrodo tiek V. K., tiek nukentėjusiosios E. K. parodymai, kuriuos patvirtina duomenys, užfiksuoti pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio vietos apžiūros protokole. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama ne tik V. K. neteisėtai veikai atskleisti, bet ir jo kaltei pagrįsti.
V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš žmoną, kuri remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d. atitinka šeimos nario sąvoką, padarė šiai įstatymo numatytas pasekmes, t. y. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs veiką ir dėl to gailisi, ką įrodė vienodais ir nuosekliais parodymais tiek tyrimo metu, tiek teisme. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką V. K. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis V. K. į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b. l. 54), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 55), Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b. l. 53). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta V. K. pakaltinamu ir pagrįstai patrauktu baudžiamojo atsakomybėn.
Sprendžiant V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas (b. l. 51), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nuoširdžiai pripažino kaltę ir visus veikos požymius, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja E. K., kuri yra jo vaikų mama, nukentėjusioji pretenzijų dėl žalos nepareiškė. Kaltininkas prašė, o nukentėjusioji sutiko, kad V. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ką patvirtina teismui pateiktas susitaikymo protokolas. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. anksčiau nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, baustas administracine tvarka iš esmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 49-50), jis su nukentėjusiąja kartu nebegyvena, dėl ko kartotis nusikalstamai veikai nėra pagrindo, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, yra dirbantis asmuo. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad net ir įvertinus kaltininko galimus smurtinius veiksmus praeityje, yra pagrindas manyti, jog V. K. ateityje vykdys įstatymo reikalavimus ir nebedarys nusikalstamų veikų, dėl ko atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiojo valią mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja.
Atleidus V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos turinį, intensyvumą, mato pagrindą skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Ši kardomoji priemonė paskirta terminuotai, jos terminas baigėsi, tačiau kardomoji priemonė atskiru sprendimu nebuvo panaikinta, ką būtina padaryti.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. K. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d., 72² str. V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Panaikinti V. K. skirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.