Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Priimdamas nutartį, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 3 dalimi, 148 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 148 straipsnis). ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skundžiama nutartis įstatymo nustatyta tvarka priimta šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis buvo priimta 2014 m. rugsėjo 1 d., išsiųsta S. B. registruotu laišku 2014 m. rugsėjo 1 d., nes S. B. nėra aktyvavęs savo paskyros LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemėje (toliau – ir EPP). Iš AB Lietuvos pašto įteikimo pranešimo teismas nustatė, kad nutarties įteikimo S. B. data yra 2014 m. rugsėjo 4 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo paduotas teismui 2014 m. rugsėjo 12 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą, nes atskirasis skundas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 11 d. (ABTĮ 66 straipsnis). Atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjas gavo nutartį 2014 m. rugsėjo 5 d., teismas vertino kaip neatitinkančius tikrovės ir nepagrįstus jokiais įrodymais. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad atskirasis skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, nes paduotas praleidus nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti.

ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas (atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą padavė įgaliojimų neturintis atstovas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad S. B. vardu atskirąjį skundą padavė V. B., neturinti įgaliojimų atstovė, kadangi nei byloje, nei prie atskirojo skundo teismui nėra pateikti įrodymai dėl atstovavimo, numatyti ABTĮ 49 straipsnyje. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir pats skundas paduotas neįgalioto asmens.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. paduotu atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo S. B. vardu paduotą 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą.

Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo S. B. vardu paduotą 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nuostatomis, reglamentuojančiomis procesą apeliacinės instancijos teisme, kurios mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos ir atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti (ABTĮ 148 str.). Teismas atsisakė priimti 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą, vadovaudamasis iš esmės dviem pagrindais, t. y.: pirma, dėl to, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti ir neprašoma šio termino atnaujinti, bei dėl to, kad atskirąjį skundą padavė įgaliojimų neturintis atstovas.

Nurodytos redakcijos ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Teismas, iš byloje pateiktų AB Lietuvos pašto duomenų (b. l. 2, 3) nustatęs, kad pareiškėjas gavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį 2014 m. rugsėjo 4 d., priėjo išvadą, jog pareiškėjas, 2014 m. rugsėjo 12 d. paduodamas teismui atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties panaikinimo, praleido minėtą 7 dienų terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka bei atkreipia dėmesį į tai, kad įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažinta, jog AB Lietuvos pašto laiškanešė B. V. korespondencijos pristatymo žiniaraštyje suklastojo S. B. parašą ir įrašą apie tai, kada laiškas yra įteiktas S. B. Todėl laikytina, kad pareiškėjas teismo laišką su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties nuorašu gavo ne 2014 m. rugsėjo 4 d., kaip yra konstatuota skundžiamoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, o 2014 m. rugsėjo 5 d. Vadinasi, ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nebuvo praleistas ir laikytina, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirasis skundas buvo paduotas laiku.

Teisėjų kolegija, patikrinusi minėtus pareiškėjo teiginius, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad iš tiesų įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-125-239/2015, procesinis Nr. 1-87-1-00647-2014-1) buvo pripažinta, jog dėl AB Lietuvos pašto Vilniaus regiono Trakų pašto skyriaus laiškanešės B. V. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusysis S. B. realiai laišką su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties nuorašu gavo 2014 m. rugsėjo 5 d., o ne 2014 m. rugsėjo 4 d. Esant šioms aplinkybėms, galima teigti, jog pareiškėjas, gavęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį 2014 m. rugsėjo 5 d. ir pateikęs dėl šios nutarties atskirąjį skundą teismui 2014 m. rugsėjo 12 d., nepraleido ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatyto 7 dienų termino atskirajam skundui paduoti.

Paaiškėjus minėtai aplinkybei, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti S. B. 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą, laikytina iš dalies nepagrįsta.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip minėta, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis atsisakyti priimti atskirąjį skundą buvo priimta dviem pagrindais, t. y. ne vien tuo pagrindu, kad atskirasis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, bet taip pat ir dėl to, kad jį padavė įgaliojimų neturintis atstovas (ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p.).

Pagal ABTĮ 148 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 49 straipsnis nustatė pakankamai platų įgaliotų atstovų (pagal pavedimą) ratą, t. y. kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose galėjo būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. ABTĮ 130 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus. To paties straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog kai apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties buvo paduotas 2014 m. rugsėjo 12 d. per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemę V. B. Nei kartu su paduotu atskiruoju skundu, nei atskirai teismui nebuvo pateiktas dokumentas, įrodantis šioje administracinėje byloje V. B. suteiktus įgaliojimus pareiškėjo S. B. vardu paduoti atskirąjį skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pagrįstai pripažino, jog S. B. vardu atskirąjį skundą padavė neturinti įgaliojimų atstovė. Taigi, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 148 straipsnio pagrindu, konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Nors šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo atskirasis buvo paduotas per įstatymo nustatytą terminą ir negalėjo būti nepriimtas remiantis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 148 straipsnio nuostatomis, tai nepaneigia kito byloje nustatyto pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirojo skundo atsisakymo pagrindo (skundas paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.