Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-30 · Civilinė byla Nr. 2S-444-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-30
Bylos Nr.
2S-444-275/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
N. Š., J. Š., V. Š., V.
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-444-275/2011

Teisėja Bronislava Todesienė Procesinio sprendimo kategorija 122.1.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 30 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė ir Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. Š., J. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. Š., J. Š. ir V. Š. prašymą dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo ir mirusiojo turto aprašo sudarymo, suinteresuotas asmuo A. K.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjai N. Š., J. Š. ir V. Š. kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo ir mirusiojo turto aprašo sudarymo.

Teismas taip pat išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. prašymą papildyti paveldimo turto apyrašą į palikėjo V. Š. paveldimą turtą įtraukiant pastarojo įsiskolinimą A. K. bei įtraukiant visą V. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-06-10 nutartimi pareiškėjų prašymą patenkino, pavedė antstolei Virginijai Meškauskienei papildyti palikėjo V. Š. 2010-02-25 paveldimo turto apyrašą Nr. 0015/10/00160 įtraukiant 1 889 935 Lt įsiskolinimą A. K. bei įtraukiant visą V. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai 2010-06-17 pateikė teismui atskirąjį skundą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-10 nutartį ir suinteresuoto asmens A. K. prašymą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-08-27 nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad CPK 334 str. pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius). Sutinkamai su CPK 582 str. 6 d. bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjai N. Š., J. Š. ir V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-27 nutartį. Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - suinteresuoto asmens A. K. prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2010-06-10 nutartis yra neskundžiama. Vadovaujantis CPK 582 str. 6 d. priimta teismo nutartis yra neskundžiama, kai teismas tenkina pareiškėjo prašymą ir išduoda leidimą arba patvirtina faktus ar pareiškimą. Tačiau šiuo atveju susiklostė priešinga situacija, teismas, nepaisydamas pareiškėjų prieštaravimų, tenkino suinteresuoto asmens, kuris į bylą įstojo savo pareiškimu, prašymą. Šiuo atveju 2010-06-10 priimta nutartis nepakliūna į neskundžiamų nutarčių sąrašą pagal CPK 582 str. 6 d. Vadovaujantis CPK 334 str. 1 d., priimta nutartis užkirto kelią tolimesnei bylos eigai, kadangi yra iš esmės pažeisti pareiškėjų interesai, kurie šią bylą inicijavo supaprastinto proceso tvarka, o kilus ginčui tarp bylos dalyvių buvo atimta galimybė pareiškėjams ginti savo interesus. Iš esmės teismas nepagrįstai išsprendė kilusį tarp šalių ginčą supaprastinto proceso tvarka. Pareiškėjai šioje civilinėje byloje nepripažįsta suinteresuoto asmens nurodytos V. Š. skolos. Jiems tokia palikėjo skola niekada nebuvo žinoma. Vadovaujantis CK 5.53 str. 7 d. bei teismų praktika, kreditoriui suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl palikimo apyrašo papildymo, jeigu į palikimo apyrašą neįtraukiamos skolinės pareigos. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo A. K. nėra neginčijamas kreditorius pagal nurodytą V. Š. skolą. Suinteresuotas asmuo A. K. teismui pateiktame 2010-02-23 prašyme nurodė, jog dėl minėtos V. Š. skolos su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. 2-2746-232/2010) ir siekia šią skolą prisiteisti iš vieno asmens - atsakovės N. Š. Šią aplinkybę patvirtina ir prie prašymo pridėtas ieškinio su priedais nuorašas. Civilinė byla dėl V. Š. skolos priteisimo nėra baigta ir suinteresuotas asmuo neturi jokių tinkamų įrodymų dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, t.y. jos kaip kreditorės teisės yra ginčijamos. Suinteresuotas asmuo A. K. piktnaudžiauja teise, nes tą patį reikalavimą dėl V. Š. skolos bando prisiteisti iš N. Š. bei papildomai jį įtvirtinti sudarytame palikimo apyraše ir panaudoti tai prieš visus tris įpėdinius, t.y. siekia dvigubo ginčijamos skolos padengimo užsitikrinimo. Vadovaujantis CK 5.53 str. 7 d. įpėdiniai po palikimo apyrašo sudarymo sužinoję apie neįtrauktą į apyrašą skolą privalo per 3 darbo dienas kreiptis į teismą, kad teismo antstolis papildytų apyrašą. Įpėdiniai šią pareigą ketina atlikti, jeigu bus priimtas teismo sprendimas, kuriuo bus patvirtinta V. Š. 1 889 935 Lt įsiskolinimas A. K.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-27 nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog CPK 582 str. 6 d. prasme tik nutartys dėl pareiškėjų prašymų yra neskundžiamos, o tuo tarpu nutartis dėl kreditorės prašymo papildyti palikimo apyrašą turėtų būti skundžiama. CPK XXXIX skyrius reglamentuoja procesą tame tarpe ir dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, t.y. dėl palikimo apyrašų sudarymo (CPK 579 str.). Kreditorė 2010-02-23 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą, kuris nagrinėjo pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą V. Š. paveldėjimo apyrašui sudaryti ir, vadovaudamasi CK 5.53 str. 8 d. ir 5.53 str. 7 d., pateikė prašymą įtraukti į paveldėjimo apyrašą įsiskolinimą kreditorei bei palikėjo nekilnojamąjį turtą. Kreditorius, reiškiantis prašymą papildyti palikimo apyrašą, CPK XXXIX skyriaus normų reglamentuojamame procese, laikytinas pareiškėju, kurio prašymą patenkinus CPK 582 str. 6 d. nustato, jog nutartis yra neskundžiamą. Analogiškai yra pasisakęs ir pvz. Panevėžio apygardos teismas 2010-04-06 nutartyje c.b. Nr. 2S-54-198/2010, kurioje teismas spręsdamas palikimo administratoriaus prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą nurodė, jog tokia teismo nutartis yra neskundžiamą. Kadangi kreditorė teikė prašymą dėl palikimo apyrašo papildymo (CPK 579 str.), jos atžvilgiu priimta nutartis, tenkinanti šį prašymą, taip pat laikytina neskundžiamą. Atmestinas ir pareiškėjų argumentas, jog teismas negalėjo tenkinti kreditorės prašymo papildyti palikimo apyrašą. Visų pirma, pažymėtina, jog šis klausimas nėra šio apeliacinio proceso dalykas, kadangi atskiruoju skundu yra skundžiama ne 2010-06-10 nutartis, o 2010-08-27 nutartis. Antra, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-10-30 nutartyje c.b. 3K-3-546/2006: „pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis - pateikti atsikirtimus. Nagrinėjamoje byloje vienam iš keturių įpėdinių nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę ginčo teisenos tvarka spręsti skolos pagrįstumo klausimą“. Iš šio teismo išaiškinimo akivaizdu, jog palikimo apyrašu nėra nustatomas palikėjo įsiskolinimo pagrįstumas, todėl net ir ginčijama reikalavimo teisė kreditoriaus prašymu privalo atsispindėti palikimo apyraše, kaip ir visas palikėjo turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė savo skunde kelia CPK normų, nustatančių tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimus, bylos dalyvių teisės į apeliaciją netinkamą įgyvendinimą, jų procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atskirojo skundo priėmimu, dėl ko nepagrįstai pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p. nuostatas atsisakė šį skundą priimti. Dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo ir jų pažeidimo nutartis panaikintina, klausimą perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisė į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių peržiūrėjimo įgyvendinama dviem būdais: 1) skundžiant teismo nutartį atskiruoju skundu; 2) motyvus dėl atskiruoju skundu neskundžiamų nutarčių įtraukiant į apeliacinį skundą, t. y. paduodant apeliacinį skundą (CPK 334 str. 1 ir 3 d.). Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, jeigu tai nustatyta CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Kartu įstatymo leidėjas numato išimtis, kuomet teise į apeliaciją negalima pasinaudoti, o bylos nagrinėjimas pasibaigia pirmosios instancijos teisme. Viena tokių išimčių, kai bylą išnagrinėjus supaprastinta CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nutartys negali būti skundžiamos apeliaciniam teismui, yra aptarta CPK 582 str. 6 d. - tai teismo nutartys išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą. Akivaizdu, kad ši procesinė teisės norma nekliudo ir nevaržo proceso dalyvių teisės į apeliaciją visų kitų kategorijų bylose, kurių nagrinėjimas teisme taip pat yra supaprastintas, išskirdama tik teisės į kasaciją ribojimą.

Kita vertus, teisė pasinaudoti apeliacijos galimybe visuomet taikytina atvejams, kuomet tarp suinteresuotų asmenų byloje kyla teisinis ginčas. Bylos dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo ir mirusiojo turto aprašo sudarymo nagrinėjamos teisme ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles nepaisant tos aplinkybės, kad dėl to tarp bylos dalyvių yra ginčas (CPK 442 str. 14 p., 579 str.). Ir nors ypatingoji teisena savo esme yra ne ginčo teisena, tačiau CPK 443 str. 1 d. įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos, tame tarpe jau aptartos nuostatos, reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų revizavimą aukštesnės instancijos teisme. Prašymas dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo ir mirusiojo turto aprašo sudarymo iš esmės reiškia prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, todėl nutarčiai, kuria šis prašymas išsprendžiamas iš esmės, CPK 582 str. 6 d. numatytas draudimas nutartį skųsti apeliacine tvarka yra netaikomas. Tai reiškia, kad teismo nutartis, kuria yra išsprendžiama byla dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo ir mirusiojo turto aprašo sudarymo, tiek tokį prašymą patenkinant, tiek ir jo netenkinant gali būti apeliacinio apskundimo objektu CPK 334 str. 1 d. 2 p. prasme. Priešinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nepagrįsta, nes teismas pernelyg plečiamai aiškino CPK 582 str. 6 d. numatytą išimtį dėl teisės į apeliaciją ribojimo bei pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Šis principas, įtvirtintas CPK 17 str., reikalauja, kad šalių procesinės teisės būtų vienodos. Ši taisyklė neabejotinai taikytina ir vertinant šalių teisę apskųsti byloje priimtas nutartis. Jeigu dėl teismo nutarties, kuria užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, suteikiama teisė į apeliaciją atskiruoju skundu vienam iš suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, tai būtų teisinga ir atitiktų lygiateisiškumo principą suteikimas teisės peržiūrėti nutartį, kuria tas pats klausimas buvo išspręstas kitaip, priešingą teisinį interesą turinčiam bylos dalyviui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju apeliantams N. Š., J. Š. ir V. Š. teisė į apeliaciją buvo apribota nepagrįstai, todėl ginčijama nutartis naikintina, o atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - suinteresuoto asmens A. K. prašymą atmesti. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pastarosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kaip to prašo apeliantai, nes šis klausimas nėra šio apeliacinio proceso dalykas, kadangi atskiruoju skundu yra skundžiama ne Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-10 nutartis, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-27 nutartis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjų N. Š., J. Š. ir V. Š. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-10 nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis