- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- e1-1607-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16050-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- J. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro E. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) sav., neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L. 2020 m. balandžio 25 d. apie 19.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinį T. P., tai yra tyčia ne mažiau kaip vieną kartą trenkė delnu per veidą ir vieną kartą kumščiu į pilvą, tokiu būdu T. P. sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji J. L. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o dirba Kaune. Kuomet dirba, gyvena pas sugyventinį T. P., adresu (duomenys neskelbtini). Šis būstas nuosavybės teise priklauso sugyventiniui. Kartu jie gyvena apie pusantrų metų. 2020 m. balandžio 25 dienos metu namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. pasigedo savo namų raktų, kadangi planavo važiuoti į namus (duomenys neskelbtini). Manydama, kad sugyventinis juos paėmė, ji T. P. paprašė juos grąžinti. Sugyventinis neigė ėmęs raktus. Kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu pastumdama ar suduodama smūgius galėjo T. P. sukelti fizinį skausmą. Ji tą darė iš pykčio, nes T. P. neatidavė jai jos namų raktų. Tiksliau visų įvykio aplinkybių papasakoti šiuo metu negali dėl tada jai buvusio girtumo, tačiau pripažįsta, kad jos veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą sugyventiniui, tačiau ji to neatsimena. Viską, kas jai buvo žinoma, ji papasakojo savo pirminių apklausų metu. Kadangi pati buvo neblaivi ir streso būsenoje, pirminės apklausos metu galėjo nurodyti nevisai tikslius parodymus ir nepripažinti, kad sukėlė savo sugyventiniui T. P. fizinį skausmą. Prašo vadovautis duotais parodymais, kurie yra nuoširdūs ir teisingi. Apie galimybę šį ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu jai yra išaiškinta, su tokia galimybe sutinka. Šiuo metu niekur nedirba, todėl pajamų negauna, sutinka gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 74–75, 79, 84).
Be kaltinamosios J. L. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš 2020 m. balandžio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T. P. kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių ir pranešė apie tai, kad 2020 m. balandžio 25 d. apie 19.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinė J. L., būdama neblaivi, konflikto metu tyčia trenkė jam keltą kartų delnu per veidą ir vieną kartą kumščiu į pilvo sritį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Iš pareiškėjo priimtas pareiškimas, atlikta įvykio vietos apžiūra bei liudytojo apklausa. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, pridedamos fotolentelės. Objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nepaimta (b. l. 6–16).
T. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad jis gyvena jam priklausančiame bute kartu su savo sugyventine J. L.. Kartu gyvena apie pusantrų metų, pragyvena iš jų abiejų pajamų. J. pastarąją savaitę laiko kasdien geria alkoholinius gėrimus, būna stipriai apgirtusi, agresyviai ir neadekvačiai elgiasi. Tas dienas ji ėjo į darbą neblaivi. Ji dirbo virėja. 2020 m. balandžio 25 d. apie 17:00 val. J. grįžo iš darbo ankščiau laiko ir tada jis suprato, kad ją atleido. Ji grįžo labai girta, nesugebėjo nieko paaiškinti, tiesiog atsigulė į lovą ir užmigo. Vėliau atsikėlusi pradėjo elgtis agresyviai, keikė jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaltino, neva kol ji miegojo jis paėmė raktus nuo jos kambario jos motinos name (duomenys neskelbtini). Jis jokių raktų neėmė, nes jie jam nereikalingi. Jis bandė jai tai paaiškinti, tačiau J. jo neklausė ir tęsė konfliktą, provokavo. Ji vis dar buvo labai apgirtusi. Supratęs, kad yra provokuojamas, jis pradėjo daryti konflikto vaizdo įrašą savo mobilaus ryšio telefonu. Vaizdo įrašus pateiks. Konflikto metu J. penkis ar šešis kartus trenkė delnu jam per veidą bei vieną kartą kumščiu į pilvą. Tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Kūno sužalojimų jam nepadarė. Vaizdo įrašuose užfiksuoti ne visi jos suduoti smūgiai. Taip pat, konflikto metu ji griebė jam už ant jo veido buvusių akinių ir juos nuėmė bei kažkur padėjo, o gal išmetė. Jis to nežino. Viskas vyko buto kambaryje apie 19.30 val. Tuomet jis iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai J. sulaikė ir išsivežė. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala, kadangi jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismo medicininiam tyrimui dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nevyks, kadangi sveikata jam nesutrikdyta, kūno sužalojimų nepatyrė, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Papildomos apklausos metu parodė, kad dėl J. L. smūgių jis sužalojimų nepatyrė, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, į medikus nesikreipė ir nesikreips, žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. Jis tik nori su J. L. išsiskirti ir, kad ji išsikraustytų iš jo namų. L. L. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis su ja gyventi nebenori, susitaikyti su ja nesutinka. (b. l. 6–7, 32–33).
Iš 2020 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio P. R. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykęs į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnė nustatė, kad apie įvykį pranešė ir smurtą artimoje aplinkoje patyrė T. P.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo psichinės sveikatos būklės apklausti nebuvo galimybės. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – J. L.. Smurtu įtariamo asmens būsena: matomų sužalojimų nėra. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: sugyventiniai. T. P. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 25 d., apie 19.40 val. namuose, kambaryje, kilo žodinis konfliktas su sugyventine J. L., kurio metu ji grasino, kad sudaužys T. P., konflikto metu ranka tris kartus trenkė T. P. į veidą, taip sukeldama fizinį skausmą. Informacija apie įvykio aplinką: netvarkinga. Smurtu įtariamas asmuo J. L. 2020 m. balandžio 25 d. 20.25 val. sulaikyta (duomenys neskelbtini) ir pristatyta į policijos įstaigos patalpas (b. l. 18–21).
Iš 2020 m. gegužės 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta vaizdo įrašo, kurį pateikė T. P., peržiūra. Nustatyta, kad jame užfiksuotas nukentėjusiojo T. P. ir J. L. pokalbis. Vaizdo įraše (trečiajame faile) užfiksuota kaip T. P. J. L. suduoda (b. l. 35–36).
Iš 2020 m. balandžio 25 d. informacijos apie įvykį ROIK 0120000218325 matyti, kad T. P. telefonu pranešė apie tai, kad namuose pranešėjo sugyventinė stumdosi, atėmė akinius, trenkė tris kartus, viską daužo. BPCID=9378197566 (b. l. 38).
Iš Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3843 matyti, kad 2020 m. balandžio 25 d. 20:38:43 J. L. nustatytas 3,20 promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 43).
Iš 2020 m. balandžio 25 d. alkotesteriu Draeger Alkotest 7510 užfiksuotų parodymų 21:09:42 matyti, kad patikrinus nukentėjusiojo T. P. blaivumą nustatyta, kad asmuo blaivus, 0,00 promilių (b. l. 44).
Iš Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad J. L. 2020 m. balandžio 25 d. 20.25 val. laikinai sulaikyta (b. l. 87), paleista 2020 m. balandžio 27 d. (b. l. 89).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Tiek paties kaltinamosios parodymais, tiek ir nukentėjusiojo parodymais bei tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamoji J. L. 2020 m. balandžio 25 d., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš šeimos narį - sugyventinį T. P., tyčia ne mažiau vieną karto trenkė jam delnu per veidą ir vieną kartą kumščiu į pilvą, tuo nukentėjusiajam T. P. sukėlė fizinį skausmą.
Šias aplinkybes nurodė nukentėjusysis iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis iš karto po įvykio kreipėsi telefonu į policijos įstaigą, prašėsi pagalbos, pats konfliktą fiksavo mobilaus ryšio telefonu darydamas vaizdo įrašą. Tai, kad konflikto metu prieš sugyventinį minėtus veiksmus atliko ir taip jam sukėlė fizinį skausmą, pripažino ir pati kaltinamoji J. L., kuri nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivi, pripažino, kad kilo konfliktas su sugyventiniu, nes nerado savo gyvenamosios vietos raktų, galvojo, kad juos paėmė sugyventinis, savo veiksmų – suduotų smūgių sugyventiniui T. P. neneigia. Nurodo, kad supyko ant sugyventinio, nes jis paėmė jos raktus. Pareigūnai, užfiksavę smurtą T. P. atžvilgiu, nustatė, kad nukentėjusysis atrodė labai susijaudinęs, įvykio metu buvo blaivus. Esant šiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog J. L. vartojo fizinį smurtą T. P. atžvilgiu ir dėl to T. P. jautė fizinį skausmą. Tokiu būdu fizinis skausmas yra tiesioginė kaltinamosios J. L. neteisėto veikimo – smūgių sudavimo pasekmė.
Kaltinamoji, būdama suaugusi, brandaus amžiaus neabejotinai suvokė, kad elgiasi neteisėtai, kad smūgių sudavimas į galvos sritį į veidą gali sukelti fizinį skausmą arba net sužaloti asmenį, ir sąmoningai siekė bet kurių šio pobūdžio pasekmių, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Šių duomenų visuma patvirtina, jog J. L. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai.
J. L. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad ji savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kadangi nukentėjusysis T. P. ir nusikaltimą padaręs asmuo – J. L. gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajai J. L. atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Kaltinamosios J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamoji J. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista (b. l. 59–60), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 62), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis 2019 m. kovo 30 d. kreipėsi pagalbos, atlikta stebėjimo paslauga, diagnozė – (F10.2) psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. l. 51). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų registruota nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2) (b. l. 48, 49, 50). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. specialisto išvada konstatuota, kad J. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 56).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. L. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos terminu ir skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 98).
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajai skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei gydytis nuo alkoholizmo.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė kaltinamajai mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. P., paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir su ja skirtas įpareigojimas, panaikintini.
Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
J. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. L. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 25 d. 20.25 val. iki 2020 m. balandžio 27 d. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą – nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. P., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę bei įpareigojimą panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti J. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.