Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. skundą, suinteresuotiems asmenims antstolei Gitai Andrijauskienei, E. P., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GR verslo grupė“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“ (įgaliotas asmuo Gintaras Grinius), dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/16/00527.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į antstolę Gitą Andrijauskienę su 2016 m. birželio 6 d. skundu dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/16/00527, prašydamas panaikinti suvaržymus D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) aprašytam nekilnojamam ir kilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms, išskyrus nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4).

Skunde nurodo, kad 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14614-451/2016 Kauno apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - 29455,22 Eur dydžio ieškinio reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovų D. Š. ir E. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis. Atsakovų turtą nutarta areštuoti ne didesnei kaip 29455,22 Eur sumai. Nutarties vykdymą atliekantis antstolis įpareigotas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šios nutarties vykdymą BUAB „GR Verslo grupė“ administratorius pavedė vykdyti antstolei Gitai Andrijauskienei, kuri 2016 m. gegužės 30 d. surašė pranešimą apie turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0088/16/00527 ir tos pačios dienos atsakovų turto aprašą, kuriuo aprašė visą atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei visas lėšas bankų sąskaitose. Daugiau jokių nutarties vykdymo veiksmų antstolė Gitą Andrijauskienė neatliko. Tokiu būdu, vykdydama 2016 m. gegužės 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė iš esmės ją pažeidė: nors buvo įpareigota areštuoti atsakovų turtą tik 29455,22 Eur sumai, antstolė nesiėmė priemonių įvertinti aprašomą turtą, todėl pritaikė suvaržymus eilę kartų didesnės vertės atsakovų turtui. Antstolei nesiėmus priemonių įvertinti atsakovų turto, buvo padaryti ir kiti pažeidimai: nors nutartyje leista atsakovų pinigines lėšas areštuoti tik neradus ar radus nepakankamai kito turto, buvo areštuotos atsakovų banko sąskaitos. Be to, antstolė nenustatė konkrečios lėšų sumos, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas D. Š. pateikia aprašyto jo gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007 m. ir 2013 m. draudimo liudijimus, iš kurių matyti, kad šis nekilnojamojo turto objektas dar 2007 m. buvo įkainotas 550000,-Lt (159291,01 Eur), o 2013 m. jo vertė dar pakilo iki 600000,-Lt (173772,01 Eur). Šis turtas penkis ir daugiau kartų viršija nutartyje nustatytą 29455,22 Eur nekilnojamojo turto mastą, todėl vien šio turto objekto turėtų pakakti nutarties įvykdymui. Tokiu būdu suvaržymai visam kitam aprašytam turtui turėtų būti panaikinti.

Antstolė Gita Andrijauskienė 2016 m. birželio 9 d. patvarkymu patvarkė D. Š. skundo netenkinti; persiųsti D. Š. skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0088/16/00527 Kauno apylinkės teismui (b. l. 7-9).

Patvarkyme nurodo, kad antstolės G. Andrijauskienės kontoroje, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-14614-451/2016-05-23 d., užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/16/00527 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pagal nutartį ieškovės BUAB „GR Verslo grupės“, į. k. 135763615, ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovų D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams ir/ar esantį pas trečiuosius asmenis atsakovams priklausančias turtines teises, o tik jų neesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 29455,22 Eur sumai. Vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užklausus turto registracijos vietas nustatyta, kad D. Š. vardu yra nekilnojamo turto: žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė); žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė); žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, hipoteka nuo 2008-06-03); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, hipoteka nuo 2008-06-03; ½ d. pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ d. kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (hipoteka nuo 2007-07-30). 2016 m. gegužės 30 d. surašytas turto aprašas, aprašytas D. Š. nekilnojamas turtas. Turto aprašo kopija D. Š. išsiųsta.

Skundu prašoma palikti apribojimus nekilnojamojo turto objektui, tačiau nenurodomas unikalus objekto numeris. D. Š. adresu (duomenys neskelbtini) priklauso nekilnojamojo turto objektai: žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, hipoteka nuo 2008-06-03; ½ d. pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ d. kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (hipoteka nuo 2007-07-30). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini), nuo 2007-07-30, 2008-06-03 įkeisti. D. Š., pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė duomenų, kad hipoteka būtų panaikinta. Iš VĮ „Centrinės hipotekos įstaigos“ duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto objektas t.y. žemės sklypas , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas (statinys ar inžinierinis įrenginys), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisti DnB bankui užtikrinant 72405 Eur prievolę, bendra objektų vertė 523000,00 Lt atitikimo 151471,27 Eur. D. Š. pateikdamas skundą nepateikė nei unikalių nekilnojamojo turto objektų numerių, nei jų vertinimų. Sutartinė hipoteka įregistruota 2007 m. liepos 27 d., kuomet galimai ir buvo atlikti nekilnojamojo turto objektų vertinimai. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto objektų vertė 46690 Eur (2016-06-09 duomenys masinis vertinimas) (duomenys neskelbtini). Į antstolio depozitinę sąskaitą lėšos ekspertizės išlaidoms įmokėtos nebuvo. Sudarant turto aprašą buvo vadovaujamasi VĮ „Registrų centras“ vertinimais. Panaikinus apribojimus D. Š. nekilnojamam turtui, bus pažeistos išieškotojo teisės ir teisėti interesai.

Suinteresuotas asmuo BUAB „GR verslo grupė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Kirkiliavas“ (įgaliotas asmuo Gintaras Grinius) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo palikti suvaržymus D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) aprašytam nekilnojamam ir kilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms (b. l. 29-30).

Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis LR Draudimo įstatymo 87 straipsniu, jei turto vertė draudimo sutartyje nenurodyta, laikoma, jog turto vertė yra jo rinkos kaina turto draudimo sutarties sudarymo metu. Tai įrodo, jog draudimo sutartyje nurodyta turto kaina nebūtinai atitinka jo rinkos vertę šiai dienai ir gali būti ženkliai mažesnė. Atsakovas D. Š. pateiktą skundą grindžia PZU Lietuva gyventojų turto draudimų liudijimais, o ne VĮ „Registrų centro“ įvertinimu. Teismui nebuvo pateiktas VĮ „Registrų centro“ išrašas apie atsakovui D. Š. priklausančio namo esančio (duomenys neskelbtini), tikrąją rinkos kainą. Draudimo suma yra nustatoma šalių susitarimu, o ne pagal rinkos vertę. Esant tokioms draudimo sutarčių taisyklėms, draudžiamo turto suma priklauso nuo savininko noro, dėl to turto kaina gal būti neadekvačiai padidinta neatsižvelgiant į rinkos kainą. Dėl išvardintų priežasčių, gyventojų turto draudimo liudijimais, kaip namo priklausančio atsakovui D. Š. vertės įrodymais remtis negalima, nes tai buvo dvišaliai susitarimai, kurie neatitinka realios nurodyto turto rinkos kainos. Antstolė Gita Andrijauskienė, sudariusi atsakovų turto aprašą, jų turimą turtą įvertino ir areštavo teisingai.

Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, informuotas apie teismo posėdį tinkamai (b. l. 45-47, 48-50, 54).

Byla dėl antstolės veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-14614-451/2016 pagal ieškovės BUAB „GR Verslo grupės“ ieškinį atsakovams D. Š. ir E. P. dėl žalos priteisimo, 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarė ieškovės BUAB „GR Verslo grupės“ (j.a.k. 135763615) ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovų D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bei E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams ir/ar esantį pas trečiuosius asmenis, atsakovams priklausančias turtines teises, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 29455,22 Eur sumai. Nutartį pavesti vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Antstolės Gitos Andrijauskienės kontoroje vadovaujantis Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi Nr. 2-14614-451/2016, užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/16/00527 dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo.

Antstolė vykdomoje byloje Nr. 0088/16/00527 2016 m. gegužės 30 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patikrinus duomenis apie skolininkus LR Nekilnojamojo turto registre, LR Kelių transporto priemonių registre, Valstybiniame ginklų registre, LR Juridinių asmenų registre, LR Gyventojų registre, antstolių informacinėje sistemoje, taip pat atlikus vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį, antstolė 2016 m. gegužės 30 d. surašė turto aprašą ir 2016 m. gegužės 30 d. pranešimą apie turto aprašą, bei išsiuntė pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė nesiėmė priemonių įvertinti aprašomą turtą, todėl atsakovams pritaikė suvaržymus žymiai didesnės vertės turtui; nors nutartyje leista atsakovų pinigines lėšas areštuoti tik neradus ar radus nepakankamai kito turto, buvo areštuotos atsakovų banko sąskaitos; antstolė nenustatė konkrečios lėšų sumos, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Nustatytina, kad antstolė patikrino registrų duomenis, atliko vidutinės rinko vertės paiešką ir sudarant turto aprašą vadovavosi VĮ „Registrų centras“ vertinimais. Viso aprašyto turto vertę nustatė 29455,22 Eur, t.y. tiek kiek buvo nurodyta 2016 m. gegužės 23 d. nutartyje. CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Taigi antstolė turtą įkainojo vadovaudamasi įstatymu, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat sutiktina su suinteresuoto asmens BUAB „GR verslo grupė“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Kirkiliavas“ (įgaliotas asmuo Gintaras Grinius) atsiliepime nurodytu argumentu, jog pareiškėjo pateiktais gyventojų turto draudimo liudijimais kaip turto vertės įrodymais negalima remtis, nes įstatymas aiškiai numato, jog antstolis turtą įkainoja rinkos kainomis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė padarė pažeidimą, areštavusi atsakovų banko sąskaitas, nors nutartyje leista atsakovų pinigines lėšas areštuoti tik neradus ar radus nepakankamai kito turto. Šis nurodytas pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, nes teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams ir/ar esantį pas trečiuosius asmenis, atsakovams priklausančias turtines teises, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 29455,22 Eur sumai. Antstolė atsižvelgdama į VĮ „Registrų centras“ duomenis, į tai, kad turtas yra įkeistas, skolininkas nepateikė duomenų, kad hipoteka panaikinta, įkeistų objektų vertė 151471,27 Eur, areštavo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams, o nustačius, kad turto nepakanka, areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, ne didesnei kaip 29455,22 Eur. Nustatytina, kad antstolė tinkamai vykdė 2016 m. gegužės 23 d. nutartį, pagal įstatymą neaprašė turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai (CPK 677 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas nurodo, kad antstolė nenustatė konkrečios lėšų sumos, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniesiems poreikiams tenkinti. CPK 145 straipsnio 6 dalis numato, jog areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi teismas nutarė nutartį pavesti vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nustatytina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 12² punktas numato, jog jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas. Patvarkymą, kuriuo nustatoma konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis elektroniniu būdu pateikia Turto arešto aktų registrui. Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad toks D. Š. prašymas vykdomojoje byloje nebuvo gautas, todėl toks pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo panaikinti suvaržymus D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) aprašytam nekilnojamam ir kilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms, išskyrus nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Liteko duomenimis D. Š. pačios Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundė. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, t.y. pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. CPK 682 straipsnio 3 dalis numato, jog skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Iš vykdomosios bylos matyti, kad turto aprašas pareiškėjui buvo išsiųstas ir įteiktas 2016 m. birželio 2 d. asmeniškai. Turto apraše išaiškinta teisė reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Nustatytina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo per įstatyme numatytą terminą. Pabrėžtina, kad skolininkas prieštaraudamas dėl antstolės nustatytos turto vertės turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Nustatyta, kad į antstolės depozitinę sąskaitą lėšos ekspertizės išlaidoms įmokėtos nebuvo. Taigi pareiškėjas turi teisę ginčyti turto įkainojimą, tačiau tai turi daryti įstatymo numatyta tvarka.

Iš teismo išdėstytų motyvų nustatytina, kad antstolės veiksmai nepažeidžia skolininko interesų. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeistos gali jas ginti įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę nustatytais terminais reikšti prašymus, prieštaravimus, taip pat vykdyti ir savo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 643 straipsnis, 644 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad antstolė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 513 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.