- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-440-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-440-280/2011
2011 m. birželio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. ir 2011 m. balandžio 27 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. K. , institucija, teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovas M. K. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, tarp kitų turtinių reikalavimų reiškia reikalavimą dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe bei šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarant įrašą viešame registre dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių Radeikių k., Utenos r., nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo J. K. , nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, 1/8 daliai lauko virtuvės, 1/8 daliai tvarto, 1/5 daliai sandėlio, ½ daliai stoginės, esantiems Radeikių k., Utenos raj. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkintino, kadangi atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe yra turtinio pobūdžio ir susijęs su nuosavybės teisių nustatymu į nekilnojamąjį turtą.
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-660-356/2011, kuria patenkintas atsakovo M. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre – taikymo, ir nutarties priėmimo datoje įrašytus metus „2010 m.“, pakeitė į „2011 m.“
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti 2011-04-26 ir 2011-04-27 priimtas nutartis. Nurodo, kad atsakovas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė įrodymais, tačiau siejo su abejone, kad „tikėtina, jog J. K. , sužinojusi apie ieškinį dėl santuokos nutraukimo, gali savo turtą perleisti tretiesiems asmenims“. Nurodo, kad nėra atlikusi ir neketina atlikti jokių veiksmų dėl turto pardavimo ir perleidimo. Teigia, kad didelės įsiskolinimas yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau 4535 Lt nėra didelė suma. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
Atsiliepimas
Ieškovas M. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad turi duomenų, jog J. K. ketina ginčo butą su priklausiniais perleisti tretiesiems asmenims. Teigia, kad ieškovė niekur nedirbo ir neturėjo pajamų, todėl iki 2010 m. vasario 23 d. pinigus, skirtus įmokai už paskolą duodavo kiekvieną mėnesį ieškovei, kad ji nuneštų į Utenos kredito uniją. Nurodo, kad J. K. asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą prašo pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe. Ieškovė yra sudariusi panaudos sutartį dėl buto, esančio T. V. g. 58-17, Utenos m. neatlygintino naudojimosi ir jame apsigyveno. Ieškovė teismo posėdžio metu nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl pasikeitė jos ieškinyje nurodyta gyvenamoji vieta, kurioje ruošėsi gyventi su sūnumi. Be to nuomininkams, gyvenusiems bute, esančiame Radeikių k., Utenos r. ieškovė liepė skubiai išsikraustyti ir atlaisvinti butą, šiuo metu šiame bute niekas negyvena. Tokie ieškovės veiksmai tik patvirtina , kad ji siekia ginčo butą su priklausiniais perleisti tretiesiems asmenims. Teigia, kad ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad nėra atlikusi ir neketina atlikti jokių veiksmų dėl buto paradavimo ir perleidimo, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels ieškovei jokių nuostolių ir neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Kolegija atkreipia dėmesį, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neišsprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Pažymėtina, kad CPK nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovas M. K. pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo ir kt. reikalavimus. CK 3.65 str. nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiame straipsnyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas nutraukti santuoką, įtraukė į dalintiną turtą ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgdama į tai, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl turto pripažinimo jungtinė sutuoktinių nuosavybe, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš pateikto atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį matyti, kad butas su priklausiniais, esantis Radeikių k., Utenos r. yra ginčo objektas, todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo J. K. , nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, 1/8 daliai lauko virtuvės, 1/8 daliai tvarto, 1/5 daliai sandėlio, ½ daliai stoginės, esantiems Radeikių k., Utenos raj.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2011-04-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina atsakovės bei ieškovo teisėtų interesų pusiausvyrą. Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę tik neleidžiama turto perleisti kitiems asmenims iki ginčo išsprendimo, kitos teisės į daiktą lieka nevaržomos.
CPK 276 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime (nutartyje) rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Sprendimas (nutartis) turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje E. B. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-507/2004). Utenos rajono apylinkės teismas taikė laikinąsiąs apsaugos priemones. Utenos rajono apylinkės teismas nutarties priėmimo datoje nurodė 2010 metus. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinys teisme gautas 2011-03-17, o priešieškinys - 2011-04-20. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nutarties priėmimo datoje neteisingai nurodė 2010 metus, padarė rašymo apsirikimo klaidą. Nutartyje padarytos klaidos ištaisymas nepakeičia nutarties esmės (CPK 276 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d nutartį palikti nepakeistas.