- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- I-1825-644/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01682-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Virginijui Viduoliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 346200 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, jog nuo 2010 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose ir gyvena 6-ame būryje. Bendras gyvenamosios patalpos plotas yra 27,645 kv.m., joje gyvena 12 žmonių, todėl vienam žmogui, atmetus baldus, kurie užima apie 15 kv.m., tenka apie 1 kv.m. gyvenamojo ploto. Vienu metu tualetu, prausykla bei virtuve naudojasi 190-200 žmonių. Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamosios patalpos yra virš gamybinių patalpų, kuriose pastoviai vyksta suvirinimo bei štampavimo darbai, nuo kurių juda langai ir sklinda dūmai, todėl priverstas visą laiką kvėpuoti dūmais. Pataisos namų administracija atsisako priimti pareiškėjo prašymus bei juos registruoti. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos pareiškėjui sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, pablogėjo sveikata. Prašė skundą tenkinti ir atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 14-18) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjas bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2010 m. gegužės 11 d. Pradžioje jis buvo apgyvendintas 16 būrio 160 brigadoje, o nuo 2010 m. birželio 8 d. perkeltas į 6 būrio 64 brigadą (darbo zona), kur gyvena iki šiol. Pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6 būrio 64 brigados 30 lovą (kuris konkrečiai miegamasis duomenų nėra), o nuo 2013 m. liepos 10 d. paskirtas į to paties būrio 2 miegamąjį. Pažymėjo, kad 6 būrio 64 brigados 2 miegamasis yra bendrabučio tipo patalpa, joje yra 12 miegamųjų vietų. Pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje – lokalinio sektoriaus kieme, žaisti įstaigos futbolo, krepšinio, tinklinio aikštynuose, sportuoti sporto salėje. Atsakovo atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas dirba ir visą dieną darbo laiku būna darbo vietoje, o į miegamąją patalpą grįžta tik vakare po darbo. Darbai dirbtuvėse vyksta dienos metu. Nurodė, kad pareiškėjui buvo siūlyta persikelti gyventi į kitas patalpas, tačiau pareiškėjas nesutiko nurodydamas, kad gamybinėje zonoje esančios gyvenimo sąlygos jį tenkina. 7 lokalinio sektoriaus tualete įrengti 5 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje įrengtos 9 praustuvės, dušas. Visiems nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos nusiprausti visą kūną šiltu dušu kartą per savaitę. Iš V. M. 2014 metais buvo priimti, užregistruoti bei įvykdyti trys prašymai ar skundai įstaigos administracijai, o kitoms institucijoms išsiųsta 12 uždarų laiškų. Atsakovo atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Alytaus PN nuo 2010 metų, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2010 m. gegužės 11 d. (b.l. 19), į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 12 d (b.l. 12). Atsakovo atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. taikytinas ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Taigi, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimui dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinama nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kurių plotas neatitinka higienos normų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv.m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. liepos 9 d. gyveno 6 būrio 64 brigados 30 miegamojoje vietoje (b.l. 20, 89). Duomenų, kuris tai buvo miegamasis atsakovas į bylą nepateikė, kadangi, kaip nurodė atsiliepime, tokios informacijos nekaupė. Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas gyveno 6 būrio 64 brigados 2 miegamajame (b.l. 20, 89).
Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.
Kadangi objektyvių duomenų apie Alytaus PN konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikrame miegamajame metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkretaus miegamojo, kuriame laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Byloje nustatyta, kad 6 būrio 64 brigados 2 miegamojo plotas 27,64 kv.m., jame 12 miegamųjų vietų (b.l. 22-23), todėl vienam asmeniui vidutiniškai tenka 2,3 kv.m. gyvenamosios patalpos ploto, t.y. 0,8 kv.m. mažiau negu nustato higienos norma. Taigi, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas pažeidžiant minimalaus gyvenamojo ploto normą (viso 1 m. 3 mėn. 19 d. atėmus laikotarpį kai pareiškėjas buvo pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę).
Kaip jau buvo minėta, atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie 6 būrio 64 brigados 30 miegamosios vietos patalpą (jos numerį, plotą, miegamųjų vietų skaičių), taigi, teismas neturi galimybės nustatyti šios patalpos ploto atitikties higienos normos reikalavimams. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo tvirtinimai apie teisės aktų nustatytos vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimus šiose patalpose lieka nepaneigti, todėl vertintina, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. liepos 9 d. (viso 1 m. 7 mėn. 27 d.) pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant minimalaus gyvenamojo ploto normą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su higieninių, sanitarinių sąlygų pažeidimu Alytaus PN. Nurodo, kad tualeto, prausyklos, virtuvės patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, jomis naudojasi apie 200 asmenų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 1 punktas numato, kad šios taisyklės nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad Pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 76: 2010. Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: nuteistųjų gyvenamieji kambariai (5.1 p.); stacionaraus priežiūros posto patalpa gyvenamuosiuose korpusuose, kuriuose nuteistieji užrakinami nakčiai (5.2 p.); socialinių darbuotojų kabinetai (5.3 p.); įrengiant naujus arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamus gyvenamuosius korpusus, nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas (5.4 p.); tualetas personalui (5.5 p.); valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (kiekvienam būriui) (5.6 p.); sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui) (5.7 p.); laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (5.8 p.); drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui) (5.9 p.); kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (5.10 p.); esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui) (5.11 p.). Remiantis Taisyklių 6 punktu, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.
Nei Higienos norma HN 76:2010, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja pataisos įstaigų bendrabučio patalpose esančių sanitarinių mazgų skaičiaus, jiems keliamų reikalavimų.
Tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje nustatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriame turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų), pisuaras (1 vnt. dvylikai asmenų) ir kt.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 7 – ame lokaliniame sektoriuje trims būriams (6, 8, ir 13), kuriuose, atsakovo tvirtinimu, gali gyventi 205 nuteistieji yra įrengta tualeto patalpa, kurioje yra 5 unitazai, atitverti vienas nuo kito 90 cm pločio ir 137 cm aukščio pertvaromis, 4 pisuarai, prausykloje 9 praustuvės (b.l. 14-18). Alytaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. kovo 4 d. atliko Alytaus PN 7-ojo lokalinio sektoriaus 6 būrio operatyviąją tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolę ir 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA -85 nurodė, jog 7- ojo lokalinio sektoriaus tualetams būtinas remontas bei Alytaus PN administracijai nurodyta spręsti šį klausimą (b.l. 40-42). Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN 7 sektoriaus 3 būrių (6, 8 ir 13) nuteistieji naudojosi viena virtuve (b.l. 22).
Įvertinus minėtas faktines aplinkybes bei įrodymus, bausmės atlikimo sąlygas (higienos, sanitarines) reglamentuojančius teisės aktus, pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 punkto reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų (būriui) pagal nustatytus reikalavimus (nagrinėjamu atveju 205 nuteistiesiems teko 5 unitazai, 4 pisuarai, 9 praustuvės), 5.11 punkto reikalavimo – įrengti virtuvę (kiekvienam būriui), todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl patiriamų nepatogumų laikytini pagrįstais.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo gyvenamosios patalpos yra virš gamybinių patalpų, kur nuolat vyksta suvirinimo bei štampavimo darbai, nuo kurių juda langai, kyla dūmai.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nuteistųjų darbas Alytaus PN organizuojamas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą darbo grafiką. Pareiškėjo gyvenamosios patalpos (6 būrio miegamieji kambariai) yra darbo zonoje, tačiau pareiškėjas dienos metu pats dirba (b.l. 86-87, 69-71). Taip pat atsakovo atstovas į bylą pateikė 2013 m. kovo 25 d. pasiūlymą V. M. persikelti iš gamybinių patalpų į formuojamą dirbančiųjų rezervinį būrį gyvenamojoje zonoje, tačiau pareiškėjas siūlymo atsisakė nurodydamas, kad gamybinėje zonoje esančios gyvenimo sąlygos jį tenkina (b.l. 24).
Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. birželio 19 d. raštas Nr. R1-906(2.6) (b.l. 10-11) bei 2014 m. birželio 17 d. patikrinimo aktas Nr. PA-158 (b.l. 52-53) patvirtina, jog Alytaus PN 6 būrio 64 brigados 2 miegamajame esminių pažeidimų nenustatyta, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų prisilaikoma. Minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad miegamasis tvarkingas, šviesus, langas pritaikytas patalpos vėdinimui, patalpa vėdinama natūraliai per langą, miegamajame buvusieji nuteistieji jokių nusiskundimų neturėjo.
Įvertinus minėtas faktines ir įrodymus, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamų gyvenimo sąlygų gamybinėje zonoje yra atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN administracija atsisako priimti jo prašymus bei juos registruoti, tačiau į bylą pateikti įrodymai, t.y. Nuteistųjų skundų bei prašymų registro bei Nuteistųjų siunčiamų laiškų valstybės ir tarptautinėms organizacijoms apskaitos žurnalo išrašai (b.l. 62, 63) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu iš V. M. buvo priimta ir užregistruota 15 uždarų laiškų bei 3 prašymai ar skundai įstaigos administracijai per 2014 m. Teismo vertinimu šie įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl atsisakymo priimti ir registruoti laiškus.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos, sanitarinių ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, nustatytų reikalavimų sanitarinių, higienos mazgų bei virtuvės įrengimo (kiekvienam būriui atskirai, arba bent 2 būriams), todėl konstatuotina, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 346 200 Lt dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, depresija, sutrikusia sveikata.
Atsakovo į bylą pateikta medicininė pažyma (b.l. 88) patvirtina, kad V. M. ginčo laikotarpiu dėl nervų sistemos ar psichinės būklės į gydytojus nesikreipė ir joks gydymas skirtas jam nebuvo. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).
Teismo nuomone, nors pareiškėjas pakankamai ilgą laikotarpį buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis (pažeidžiant teisės aktais reglamentuotą minimalią vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, nustatytus reikalavimus sanitarinių, higienos mazgų bei virtuvės įrengimui), tačiau nustatytus pažeidimus iš dalies kompensavo tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo ir gyvenamosiose patalpose jis būdavo tik laisvu nuo darbo metu (b.l. 69-71), ir pats pageidavo gyventi darbo zonoje, nors jam buvo siūlyta persikelti į kitą būrį gyvenamojoje zonoje (b.l. 24). Be to, bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, turėjo judėjimo laisvę viso lokalinio sektoriaus teritorijose, galėjo sportuoti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, todėl buvimas gyvenamojoje patalpoje jam buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti kartą į savaitę po šiltu dušu (b.l. 25-28). Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis į bylą nepateikta.
Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas ir atsakovo atstovas prašo teismą priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (b.l. 4, 18, 78-79).
ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas nepateikė teismui teismo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl jo prašymas paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 45 str. 1 d.).
Atsakovo atstovas turėtas teismo išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė teismui išėjus priimti sprendimą, todėl šioje stadijoje teismo išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas ir paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 45 str.
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo V. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.