- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-1181-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03466-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- H. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos H. R. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja H. R. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2022 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl prieštaravimų Nr. S-22-8-4115; 2) paskirti pakartotinę ekspertizę turto: 5525/69650 dalių žemės ūkio paskirties sklypo iš 0,6965 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3195/40250 dalių žemės ūkio paskirties sklypo iš 1,6100 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 26585/334940 dalių žemės ūkio paskirties sklypo iš 3,3494 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – areštuotas turtas, ginčo turtas) rinkos vertei nustatyti; 3) atšaukti paskelbtas areštuoto turto pardavimo varžytynes. Nurodo, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą, kurioje 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu dėl turto vertės ir realizavimo informavo apie atliktą areštuoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) vertinimą, nurodydamas nustatyto areštuoto turto rinkos vertę; taip pat jog po 2022 m. vasario 1 d. bus skelbiamos pirmosios varžytynės. Susipažinus su gautomis ekspertizės akto išvadomis, 2022 m. sausio 18 d. antstoliui buvo pateikti motyvuoti skolininkės prieštaravimai dėl 2021 m. gruodžio 20 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. VS-2021/12-2 išvados. 2022 m. vasario 1 d. buvo gautas antstolio 2022 m. sausio 31 d. patvarkymas (toliau – skundžiamas patvarkymas), kuriuo antstolis nutarė: prieštaravimų netenkinti; pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti neskirti; prašymo nešaukti/atšaukti varžytynes netenkinti. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu patvarkymu, nes išvadas antstolis padarė nepakankamai įsigilinęs į prieštaravimuose nurodytus motyvus bei pridėtus aiškius įrodymus, patvirtinančius, jog analogiškas areštuotam turtui kitas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas net dešimt kartų didesne verte, atitinkamai, ekspertizės akto išvadų negalima laikyti teisingomis bei atitinkančiomis tikrąją areštuoto turto vertę. Anot pareiškėjos, prieštaravimuose nurodytų argumentų visuma patvirtino, jog reali areštuoto turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei nustatytoji, tačiau savo patvarkyme antstolis apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog nekyla jokių abejonių dėl vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės, ir į prieštaravimuose išdėstytus argumentus visiškai neatsakė/jų nevertino. Pakartotinai atkreipia dėmesį į ekspertizės akto trūkumus, lėmusius neteisingą areštuoto turto rinkos vertės nustatymą: - pirma, vertinamo turto rinkos vertę ekspertas nustatė taikydamas lyginamąjį metodą. Ekspertizės akte vertinamą areštuotą turtą ekspertas lygino su trimis sandoriais, įvykusiais 2019 m., 2020 m. ir 2021 m., tačiau nepagrindė, kuo vadovaujantis pasirinko būtent šiuos sandorius. Atitinkamai lieka neaišku ar ekspertas išvis neaptiko daugiau jokių panašaus į vertinamą turtą sandorių, ar jie buvo atmesti ir nevertinti dėl kitų priežasčių. Be to, pačiame ekspertizės akte nurodyta vidutinė žemės sklypų vieno aro pardavimo kaina vertinamais 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. laikotarpiais yra ženkliai didesnė nei pasirinktų lyginamųjų objektų: kaip nurodyta ekspertizės akto 37 lape, 2019 m. gruodžio mėn. vidutinė vieno aro pardavimo kaina buvo 4 413,23 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėn. – 5 177,03 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 5 505,97 Eur, 2021 m. lapkričio mėn. – 6 452,27 Eur. Taigi, vidutinė vieno aro kaina Vilniuje 2019 m. gruodžio mėn. – 2021 m. lapkričio mėn. laikotarpiu buvo 5 387,12 Eur, kai tuo tarpu eksperto nustatyta vieno aro vidutinė turto rinkos vertė sudaro vos 1 107 Eur, t. y. ekspertas nustatė beveik 5 kartus mažesnę turto kainą. Akivaizdu, jog esant tokiam ženkliam skirtumui, ekspertizės akte tokia išvada turėjo būti argumentuotai pagrįsta; - antra, nepagrįstai mažos rinkos vertės nustatymą pagrindžia ir aplinkybė, jog toje pačioje vertinamoje teritorijoje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vienas aras 2020 m. rugsėjo mėn. buvo įvertintas 10 513,56 Eur, t. y. beveik dešimt kartų daugiau nei nurodyta ekspertizės akte, kas rodo, jog nurodytoje teritorijoje žemės sklypų vertė yra didesnė nei kitose Vilniaus teritorijoje. Atitinkamai lieka visiškai neaišku kokiu pagrindu į vertinamų sandorių sąrašą nebuvo įtraukti tokią vertę turintys objektai. Pažymi, jog apie tokią turto vertę negalėjo būti nežinoma ir pačiam ekspertizę užsakiusiam antstoliui, kadangi skolininkei priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo areštuotas antstolio Irmanto Gaidelio. Priešingai nei nurodyta skundžiamame patvarkyme, skolininkės pozicija buvo grindžiama ne vien tik jos pačios nuomone, bet ir pridedamu įrodymu, kurio antstolis taip pat visiškai nevertino, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams“ bei Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 20041722, kurie patvirtina, jog 2020 m. balandžio 24 d., t. y. ekspertizės akto vertinamuoju laikotarpiu, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), plotas 0,4128 ha, buvo įvertintas 434 000 Eur suma. Kadangi šio vertinimo užsakovas buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, negali kilti jokių abejonių dėl šio vertinimo objektyvumo ir teisingumo. Pareiškėjos įsitikinimu, nurodytų aplinkybių visuma lemia būtinybę skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos kainai nustatyti. Pažymi, kad 2022 m. sausio 24 d. skolininkės atstovę antstolis informavo, jog pakartotinės ekspertizės kaina būtų 2 000 Eur ir pasiteiravo ar skolininkė apmokės šią sumą; 2022 m. sausio 25 d. skolininkės atstovė nurodė antstoliui, jog informuos papildomai. Teigia, jog antstolis nurodytame užklausime nenurodė termino per kurį skolininkė turėtų sumokėti nurodomą ekspertizės kainą, taigi skolininkės atsakymo nepateikimas iki priimto patvarkymo negali būti laikomas atsisakymu apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas. Nurodo, kad įstatymas nedraudžia skolininkei siūlyti kitų ekspertų areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, atitinkamai, atsižvelgdama į tai, jog antstolio nurodyta ekspertizės atlikimo kaina yra neprotingai didelė, skolininkė savo iniciatyva kreipėsi į kitus nekilnojamojo turto vertinimą turinčius teisę atlikti teismo ekspertus su paklausimais dėl galimybės atlikti areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Atsakydamas į paklausimą, teismo ekspertas D. G. nurodė, jog tokios ekspertizės atlikimo kaina būtų 600 Eur, todėl, anot pareiškėjos, yra galimybė pakartotinę ekspertizę atlikti kur kas mažesnėmis sąnaudomis. Be to, jog aplinkybė, kad ji nėra pasiūliusi savo pirkėjų areštuotam turtui įsigyti, nepanaikina antstolio pareigos imtis visų priemonių, jog būtų nustatyta objektyvi ir teisinga areštuoto turto vertė parduodant šį turtą iš varžytynių, taip pat užtikrinti, jog būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininkės nuostoliams. Priešingu atveju, būtų paneigta nepriklausomo turto vertinimo turto rinkos vertei nustatyti reikšmė vykdymo procese.
2. Antstolis 2022 m. vasario 11 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės H. R. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus areštuotas skolininkei priklausantis turtas. Vykdymo procese buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto nekilnojamojo turto vertės ekspertizės paskyrimo, ekspertizė pavesta atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S.. Antstolio paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs nekilnojamojo turto teismo ekspertas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti nekilnojamojo turto teismo eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Taigi, antstoliui jokių abejonių nei dėl paskirto vertintojo veikimo laikantis įstatymo reikalavimų, profesinių žinių, nei dėl ekspertizės išvados pagrįstumo, tikslumo, nustatytos kainos atitikimo realiai rinkos kainai. Antstolio vertinimu, skolininkė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, o bet kokia nors kita vertė. Ekspertizės akte teismo ekspertas pateikė duomenis apie juridinę-techninę vertinamų sklypų charakteristiką, iš kurios aiškiai matyti objektus individualizuojantys požymiai, taip pat ir tai, kad žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties objektų teritorijoje. Nekilnojamojo turto teismo ekspertas pateikė duomenis apie ekspertizės objektus, kurie leidžia sklypus individualizuoti, įvertinti sklypų būklę, kaimynystę. Taigi, ekspertizės akte pateikiama detali vertinamo turto charakteristika. Ekspertas atsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir detaliai pasisakė pagal kiekvieną ginčo žemės sklypą. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad vertinant turtą lyginamuoju metodu naudoti ne mažiau kaip 3 faktiniai sandoriai, įvykę per paskutinius 36 mėnesius, prioritetine tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, kartu įvertinant skirtumus tarp vertinamo ir lyginamųjų objektų, todėl antstoliui jokio pagrindo abejoti eksperto pateiktais skaičiavimais nėra. Tuo tarpu vien tai, kad skolininkės nuomonė dėl turto vertės, dėl palyginamųjų objektų parinkimo ar pan. nesutampa su nekilnojamojo turto teismo eksperto, savo srities profesionalo, išvadomis, atliktu vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog ekspertizės aktas ir jame nustatyta turto rinkos vertė yra neteisinga, jog nekilnojamojo turto teismo ekspertas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Ekspertizė, pavedant ją atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S., buvo skirta vykdymo procese antstolio patvarkymu, taigi, toks nekilnojamojo turto ekspertizės aktas yra eksperto išvada Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taikymo prasme, o tokios ekspertizės išvados pagrindžia areštuoto turto rinkos vertę (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Skolininkė nepateikia jokių motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl vykdymo procese kvalifikuoto teismo eksperto nustatyta areštuoto turto rinkos vertė yra netinkama; vien skolininkės nuomonė, kad areštuotą turtą reikia tinkamai įvertinti, negali būti vertinama kaip pagrindas abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte. Be to, antstolis neprivalo vykdyti turto vertintojų apklausos ir derinti skiriamo eksperto kandidatūros nei su skolininku, nei su išieškotoju, tuo labiau skirti vieno iš vykdymo proceso šalių siūlomų ekspertų/turto vertintojų; tokiu būdu išlaikoma skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra vykdymo procese, užtikrinama, kad ekspertizė bus atlikta nešališko ir nepriklausomo eksperto. Vykdymo procesas tęsiasi nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., o skolininkei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui areštas taikomas nuo 2015 m., tačiau per visą vykdymo laikotarpį skolininkė nesugebėjo atsiskaityti su išieškotoja. Skolininkė turėjo daugiau nei pakankamai laiko, jog atsiskaitytų ar susitartų su išieškotoja. Skolininkė, dėstydama teiginius apie individualius sklypo požymius, vis neva augančias sklypų kainas, per visą vykdymo proceso laikotarpį nesurado nei vieno galimo pirkėjo, kuris norėtų ir galėtų įgyti sklypus už skolininkės norimas kainas. Skolininkė turi ir visas galimybes ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse, ir varžytynėse pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri tenkintų ir skolininkę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjos H. R. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų netenkino.
4. Teismas nustatė, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 104 325,79 Eur skolos, 89 405,75 Eur palūkanų ir 4 550,51 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės H. R. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Atliekant vykdymo veiksmus areštuotas skolininkei priklausantis turtas, į kurį patenka: 1) 5525/69650 dalys 0,6965 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 3195/40250 dalys 1,6100 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 26585/334940 dalys 3,3494 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
5. Antstolis 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-8-44634 dėl ekspertizės ir realizavimo, kuriuo turto vertinimo ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui V. S.. 2021 m. gruodžio 20 d. Ekspertizės aktu Nr. VS-2021/12-2 nustatyta, kad: 1) 5525/69650 dalių 0,6965 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamos dalies plotas – 5,525 aro), vertė yra 6 100 Eur; 2) 3195/40250 dalių 1,6100 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamos dalies plotas – 12,78 aro), vertė yra 14 100 Eur; ir 3) 26585/334940 dalių 3,3494 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamos dalies plotas – 26,585 aro), rinkos vertė yra 29 400 Eur.
6. Antstolis 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-8-717 nustatė areštuoto turto vertę ir jo realizavimą. Skolininkė 2022 m. sausio 18 d. antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės akto, paaiškino savo nesutikimą su eksperto nustatyta areštuoto nekilnojamojo turto rinkos verte ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę bei neskelbti areštuoto turto pardavimo varžytynių arba atšaukti paskelbtas varžytynes. Antstolis 2022 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. S-22-8-4115 skolininkės prieštaravimų netenkino, pakartotinės ekspertizės neskyrė, taip pat netenkino prašymo neskelbti (atšaukti) varžytynių. Antstolis 2022 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-22-8-4747 paskelbė areštuoto turto varžytynes.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad antstolis, įkainodamas skolininkei priklausantį areštuotą turtą, rėmėsi 2021 m. gruodžio 20 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2021/12-2. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto turinį, sutiko su antstolio nuomone, kad ekspertizės aktą parengė kvalifikuotas nekilnojamojo turto teismo ekspertas V. S.. Antstolio paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs nekilnojamojo turto teismo ekspertas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti nekilnojamojo turto teismo eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame pateikiama detali vertinamo turto charakteristika; ekspertas atsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir detaliai pasisakė pagal kiekvieną ginčo žemės sklypą; vertinant turtą lyginamuoju metodu naudoti ne mažiau kaip 3 faktiniai sandoriai, įvykę per paskutinius 36 mėnesius.
8. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad areštuotą turtą buvo siekiama parduoti ne vieną kartą, t. y. 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. gruodžio 11 d., tačiau minėtas turtas nebuvo parduotas, nes neatsirado pirkėjai. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad turtas nėra patrauklus nekilnojamojo turto rinkoje, kadangi jo niekas nesiekia įsigyti (areštuotas turtas buvo realizuojamas panašiomis (ar net mažesnėmis) kainomis nei tai daroma šiuo metu). Pareiškėja šiam turtui nesiūlė/nerado pirkėjų, nors iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog tokia savo teise ne kartą naudojosi. Ši aplinkybė taip pat, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad ginčo turtas nėra patrauklus potencialiems pirkėjams.
9. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, susijusius su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jo nustatyta verte. Nurodė, kad siekiant nustatyti konkretaus nekilnojamojo turto vertę, turi būti atsižvelgiama į to turto individualius požymius (kokioje vietoje yra nekilnojamas turtas, kokia jo būklė, paskirtis, bendrasavininkų skaičius, savininkui priklausanti dalis, disponavimo ribojimai ir pan.). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Vilniaus mieste žemės sklypų kainos už 1 arą yra skirtingos ir kiekvieną kartą vertinamos pagal individualius to žemės sklypo požymius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog areštuotas turtas turi būti parduodamas už panašią aro kainą kaip žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (ar remiantis kitų Vilniuje parduodamų žemės sklypų vidutine verte), nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad areštuotas turtas yra panašus/identiškas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (ar kitiems sklypams). Be to, 2022 m. sausio 31 d. patvarkymu nebuvo atlikti jokie turto įkainojimo ir/ar turto rinkos vertės nustatymo veiksmai, o buvo atsisakyta tenkinti skolininkės prieštaravimus. Pradinės kainos nustatymas atliktas ankstesniu antstolio 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu, kurio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas pareiškėjos skunde nėra keliamas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pareiškėja kartu su skundu iš esmės nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti antstolio nustatytą turto vertę (ar sukelti pagrįstų abejonių dėl jo vertės), t. y. tik deklaratyviai nurodo, jog nesutinka su nustatyta turto verte, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią būtent šių konkrečių žemės sklypų vertę, nepateikė.
11. Teismas nenustatė, jog 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu buvo nustatyta netinkama vertė; be to, pareiškėja skundu neprašė panaikinti šio patvarkymo, todėl pagrindo atšaukti paskelbtas areštuoto turto pardavimo varžytynes Nr. 222275, 222276, 222277, nėra (kurios, tuo labiau, šiuo metu jau yra atšauktos).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - panaikinti 2022 m. sausio 31 d. Patvarkymą dėl prieštaravimų Nr. S-22-8-4115 bei paskirti pakartotinę ekspertizę turto: 5525/69650 d. žemės ūkio paskirties sklypo iš 0,6965 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3195/40250 d. žemės ūkio paskirties sklypo iš 1,6100 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 26585/334940 d. žemės ūkio paskirties sklypo iš 3,3494 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Atskirojo skundo argumentai:
12.1. Apeliantė nurodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pateikti prieštaravimai dėl antstolio nustatytos turto vertės, buvo grindžiami ne vien tik subjektyvia jos nuomone, bet objektyviais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ženkliai didesnę analogiško turto rinkos vertę - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimu Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams bei Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 20041722, kurie patvirtina, jog 2020 m. balandžio 24 d., t. y. Ekspertizės akto vertinamuoju laikotarpiu, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 0,4128 ha buvo įvertintas 434 000 Eur suma. Tai įrodo, jog toje pačioje vertinamoje Pašilaičių seniūnijos teritorijoje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vienas aras 2020 m. rugsėjo mėn. buvo įvertintas 10 513,56 Eur, t. y. beveik dešimt kartų didesne suma nei nurodyta Ekspertizės akte.
12.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad areštuotas turtas yra panašus / identiškas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (ar kitiems sklypams). Pažymi, jog Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 20041722 patvirtina, jog šis turtas yra toje pačioje Pašlaičių seniūnijos teritorijoje, jo paskirtis kaip ir areštuoto turto - žemės ūkio, be to, šis turtas taip pat valdomas kelių bendrasavininkų. Nurodyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vertinamas turtas yra panašus areštuotam turtui, tai paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus.
12.3. Pateikti prieštaravimai dėl nustatytos areštuoto turto vertės buvo grįsti ne subjektyvia pareiškėjos nuomone, bet konkrečiais skaičiavimais, tai visiškai atitinka įstatymo keliamą reikalavimą motyvuoti pateiktus prieštaravimus. Pažymėjo, jog reikalavimas šioje vykdomosios bylos stadijoje pateikti kitokius nustatytą vertę paneigiančius įrodymus, kaip pavyzdžiui, skolininko iniciatyva atliktą papildomą atskirą turto vertinimą (ekspertizę) būtų perteklinis bei neatitiktų ekonomiškumo principo, nes reikalautų papildomų skolininko išlaidų, t. y. vykdomoje byloje po skolininko iniciatyva ir lėšomis atlikto turto vertinimo, antstoliui skyrus papildomą ekspertizę, jos atlikimo išlaidas pakartotinai turėtų apmokėti pats skolininkas, taigi vykdymo procesas nepagrįstai išbrangtų už tuos pačius veiksmus apmokant dvigubai. Nurodo, jog byloje esant kitiems objektyviems įrodymams apie dešimt kartų didesnę analogiško turto vertę, yra pakankamas pagrindas suabejoti nustatyta areštuoto turto verte, panaikinti 2022 m. sausio 31 d. Patvarkymą dėl prieštaravimų Nr. S-22-8-4115 bei skirti pakartotinę ekspertizę.
Šalies argumentai
12.4. Apeliantė nurodo, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad varžytynės buvo skelbtos 2015 metais, t. y. prieš 7 metus, todėl akivaizdu, jog per šį laikotarpį yra pakitusios nekilnojamojo turto kainos, taip pat pasikeitusi rinkoje esančių žemės sklypų pasiūla / paklausa. Atitinkamai iš aplinkybės, jog prieš 7 metus skelbtų varžytynių metu areštuotas turtas nebuvo parduotas, negalima daryti išvados, jog jis nėra ir nebus patrauklus pirkėjams šiuo metu.
12.5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skunde išdėstyti paaiškinimai, jog antstolis iš pradžių sutiko dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, bet vėliau pakeitė savo poziciją, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Tačiau nagrinėjamu atveju skolininkės teisės buvo pažeistos, kadangi antstolis suteikęs pareiškėjai lūkestį, jog pakartotinė ekspertizė bus paskirta, tačiau be nustatyto termino pareikalavęs sumokėti nepagrįstai didelę ekspertizės kainą, praėjus vos kelioms dienoms vėliau ją skirti atsisakė. Apeliantės įsitikinimu, ši aplinkybė, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra teisiškai reikšminga bei sudaranti pagrindą naikinti 2022 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl prieštaravimų Nr. S-22-8-4115.
13. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo H. R. atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiama nutartį, tinkamai taikė procesines teises normas, nutartį išsamiai motyvavo, sprendimą priėmė pagal į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą. Ekspertizės akte nekilnojamojo turto teismo ekspertas V. S. laikėsi ir vykdė visus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos nurodymus ir įpareigojimus. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti nekilnojamojo turto teismo eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu, kad ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Tuo tarpu vien tai, kad apeliantės nuomone dėl turto vertės, dėl lyginamųjų objektų parinkimo, ginčo turto individualizavimo, aprašymo ar pan. nesutampa su nekilnojamojo turto teismo eksperto, savo srities profesionalo, išvadomis, atliktu vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog ekspertizės aktas ir jame nustatyta turto rinkos vertė yra neteisinga, jog ekspertas pažeidė teises aktų reikalavimus. Jei apeliantė mano, jog turtas yra įvertintas per pigiai, ji visada gali pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, tačiau to nedaro, kas pagrindžia jog ginčo vertė vykdymo procese nustatyta tinkamai. Nesutinka su atskirojo skundo motyvais dėl teismo nutarties, mano, kad teismas, priimdamas nutartį tinkamai taikė procesines normas bei įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrista.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos H. R. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkes teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pritaria antstolio atsiliepime išdėstytai išsamiai pozicijai dėl pareiškėjos atsiliepimo, todėl pakartotinai nepasisako dėl esminių byloje aplinkybių bei argumentų, kuriuos išsamiai detalizavo antstolis savo atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 104 325,79 Eur skolos, 89 405,75 Eur palūkanų ir 4 550,51 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės H. R. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Atliekant vykdymo veiksmus areštuotas skolininkei priklausantis turtas. Antstolis 2021 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-21-8-44634 turto vertinimo ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui V. S.. Antstolis 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-8-717 nustatė areštuoto turto vertę ir jo realizavimą, remdamasis 2021 m. gruodžio 20 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2021/12-2. Skolininkė 2022 m. sausio 18 d. antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės akto, paaiškino savo nesutikimą su eksperto nustatyta areštuoto nekilnojamojo turto rinkos verte ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę bei neskelbti areštuoto turto pardavimo varžytynių arba atšaukti paskelbtas varžytynes. Antstolis 2022 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. S-22-8-4115 skolininkės prieštaravimų netenkino, pakartotinės ekspertizės neskyrė, taip pat netenkino prašymo neskelbti (atšaukti) varžytynių. Antstolis 2022 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-22-8-4747 paskelbė areštuoto turto varžytynes.
17. Apeliantė nesutinka su eksperto nustatyta areštuoto turto rinkos verte, teigia, jog reali areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė, tai patvirtina objektyvūs rašytiniai įrodymai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimas Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams bei Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 20041722. Pasak apeliantės, šie įrodymai patvirtina, jog toje pačioje vertinamoje Pašilaičių seniūnijos teritorijoje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vienas aras 2020 m. rugsėjo mėn. buvo įvertintas 10 513,56 Eur, t. y. beveik dešimt kartų didesne suma nei nurodyta Ekspertizės akte. Apeliantės nuomone, tai yra pakankamas pagrindas suabejoti nustatyta areštuoto turto verte, panaikinti 2022 m. sausio 31 d. Patvarkymą dėl prieštaravimų Nr. S-22-8-4115 bei skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
18. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnis 2 dalis).
19. Nustatyta, kad antstolis 2021 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-21-8-44634 turto vertinimo ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui V. S.. 2021 m. gruodžio 20 d. Ekspertizės aktu Nr. VS-2021/12-2 nustatyta, kad: 1) 5525/69650 dalių 0,6965 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamos dalies plotas – 5,525 aro), vertė yra 6 100 Eur; 2) 3195/40250 dalių 1,6100 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamos dalies plotas – 12,78 aro), vertė yra 14 100 Eur; ir 3) 26585/334940 dalių 3,3494 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamos dalies plotas – 26,585 aro), rinkos vertė yra 29 400 Eur.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto turinį, padarė teisingą išvadą, kad ekspertizės aktą parengė kvalifikuotas nekilnojamojo turto teismo ekspertas V. S.. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti nekilnojamojo turto teismo eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ekspertizės aktas yra išsamus, jame pateikiama detali vertinamo turto charakteristika; ekspertas atsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir detaliai pasisakė pagal kiekvieną ginčo žemės sklypą. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas vertinant turtą lyginamuoju metodu naudojo ne mažiau kaip 3 faktinius sandorius, įvykusius per paskutinius 36 mėnesius, prioritetine tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, kartu įvertinant skirtumus tarp vertinamo ir lyginamųjų objektų.
21. Apeliantės argumentai, jog reali areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė ir tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimas Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams bei Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 20041722, atmestini. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti konkretaus nekilnojamojo turto vertę, turi būti atsižvelgiama į to turto individualius požymius (kokioje vietoje yra nekilnojamas turtas, kokia jo būklė, paskirtis, bendrasavininkų skaičius, savininkui priklausanti dalis, disponavimo ribojimai ir pan.). Nors, pasak apeliantės, šis turtas yra toje pačioje Pašlaičių seniūnijos teritorijoje, jo paskirtis kaip ir areštuoto turto - žemės ūkio, be to, šis turtas taip pat valdomas kelių bendrasavininkų, tai neleidžia daryti išvados, jog areštuotas turtas yra identiškas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kiekvienas žemės sklypas vertinamas individualiai, nesuabsoliutinant kitų, nors ir panašių, žemės sklypų verčių.
22. Apeliantė nurodo, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad varžytynės buvo skelbtos 2015 metais, t. y. prieš 7 metus, todėl akivaizdu, jog per šį laikotarpį yra pakitusios nekilnojamojo turto kainos, taip pat pasikeitusi rinkoje esančių žemės sklypų pasiūla / paklausa. Atitinkamai iš aplinkybės, jog prieš 7 metus skelbtų varžytynių metu areštuotas turtas nebuvo parduotas, negalima daryti išvados, jog jis nėra ir nebus patrauklus pirkėjams šiuo metu.
23. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis areštuotą turtą siekė realizuoti ne vieną kartą. 2015 m. gegužės 20 d. buvo paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės, 2015 m. liepos 15 d. buvo paskelbtos antrosios areštuoto turto varžytynės, jose panašiomis kainomis kaip ir šiuo metu buvo siekiama parduoti turtą, tačiau varžytynės neįvyko. 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. gruodžio 11 d. buvo paskelbtos areštuoto turto varžytynės, kuriose buvo siekiama parduoti žemės sklypą panašiomis kainomis kaip ir šiuo metu, tačiau jos neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors minėtos varžytynės įvyko prieš daugiau nei 6 metus, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog turtas nebuvo parduotas, nes neatsirado pirkėjai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad areštuotas turtas nėra patrauklus nekilnojamojo turto rinkoje, kadangi jo niekas nesiekia įsigyti (kaip minėta, areštuotas turtas buvo realizuojamas panašiomis (ar net mažesnėmis) kainomis nei tai daroma šiuo metu).
24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei tai, kad antstolis turto vertę nustatė remiantis ekspertizės aktu, kuris vykdomojoje byloje nėra nuginčytas, o pareiškėjos argumentai nepaneigia antstolio nustatytos turto vertės, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog nustatyta nepagrįsta skolininkės nekilnojamojo turto vertė, todėl nėra pagrindo naikinti 2022 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. S-22-8-4115. Pažymėtina, kad nustatyta turto vertė nėra lygi pardavimo vertei, todėl ginčo turtas gali būti parduotas ir brangiau (potencialiems pirkėjams varžantis varžytynėse).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju turto vertė nustatyta remiantis ekspertizės akto išvadomis, pareiškėjos argumentai nepaneigia nustatytos turto vertės, todėl nėra pagrindo paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto skolininkei priklausančio turto vertei nustatyti.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tinkamai taikė procesines normas, įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos H. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.