Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

atsakovui R. K.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. P. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir R. K. priešieškinį P. P. dėl daikto kainos sumažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas P. P., kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo R. K. 48400 Lt skolą, 11777,66 Lt dydžio palūkanas, 8,28 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. K. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo sumažinti kombaino Don 1500, valstybinis Nr. LD 0913, priklausančio P. P., pardavimo kainą iki 22000 Lt bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas advokatas J.Čiobotas paaiškino, kad 2009-12-17 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta kombaino pirkimo-pardavimo sutartis. Tai patvirtina byloje esanti PVM sąskaita-faktūra, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad yra sudarytas pirkimo pardavimo sandoris, jo objektas, aiškiai nurodyta, kad daiktą atsakovas gavo. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad atsakovas už nupirktą kombainą turi atsiskaityti per 30 dienų. Iki ieškinio pateikimo dienos pretenzijų dėl daikto kokybės, komplektiškumo ieškovas iš atsakovo nebuvo gavęs. Atsakovas vengė atsiskaityti už nupirktą daiktą, todėl buvo pateiktas ieškinys. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, tačiau į bylą yra pateikta sąskaita-faktūra, kuri patvirtina sandorį. Atsakovas kombaino pirkimo PVM sąskaitą-faktūrą yra įtraukęs į apskaitą ir susimažino valstybei mokėtiną PVM, tuo tarpu ieškovas visą PVM valstybei yra sumokėjęs. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo sandorį pripažįsta, bet teigia, kad jis nesinaudojo ar negalėjo naudotis kombainu, nes kombainas nebuvo tinkamai perregistruotas atsakovo vardu. „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių“ 19.2.4 p. numato, kad tam, kad perregistruoti žemės ūkio techniką turi būti pateikiami PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo dokumentas. Todėl tinkamai neapmokėjus už prekę, negalima jos ir perregistruoti. Taigi, neįregistravimas negali būti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad ieškovas jį apgavo dėl kombaino gamybos metų. Jei atsakovas būtų apgautas, jis remiantis LR CK 1.90 str. galėtų kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet atsakovas šia gynybos priemone nesinaudoja. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad jam nebuvo pateikti kombaino dokumentai ir valstybinis numeris. Pasirašydamas sąskaitą-faktūrą atsakovas patvirtino, kad daiktą gavo su visais priklausiniais ir neturi priekaištų dėl materialinės ir teisinės daikto kokybės. Priešingu atveju, jei trūko daiktų, atsakovas dokumentų būtų nepasirašęs. Nors atsakovas įrodinėja, kad sandorio sudarymo metu kombaino kaina buvo mažesnė negu, kad deklaruojama PVM sąskaitoje-faktūroje, tokio pagrindo mažinti sutarties kainą įstatymas nenumato. Todėl prašo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovui 48400 Lt skolą, 11777,66 Lt dydžio palūkanas, 8,28 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmesti.

Atsakovas R. K. paaiškino, kad tarp jo ir ieškovo buvo geri draugiški santykiai, jis pasitikėjo ieškovu. Ieškovas pasiūlė jam pirkti kombainą Don, kurį ieškovas pats nuvežė jį į jam priklausantį ūkį, esantį Melagėnų k., Ignalinos r. Pirkdamas kombainą jis nesidomėjo kelintų kombainas yra gamybos metų. Tik vėliau jis sužinojo, kad kombainas yra blogos būklės. Kadangi kombainas buvo nevažiuojantis, faktinė jo vertė buvo mažesne, nei nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje, jis už kombainą ieškovui nesumokėjo. Be to, ieškovas jam neatidavė kombaino techninio paso ir valstybinio numerio. Jis su kombainu niekada nedirbo, kombainas stovi toje pačioje vietoje, kur jį atvarė ieškovas. Atsakovas sutinka sumokėti ieškovui už kombainą 22000 Lt., t.y. kombaino pardavimo metu tikrą jo vertę.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas V.Novikovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes nors buvo pasirašyta sąskaita-faktūra, bet kombaino pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, buvo sutarta, kad bus perduoti visi dokumentai, susiję su traktoriaus nuosavybe ir priklausiniais. Ieškovas nepateikė jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovas net nežinojo kam iš tikrųjų priklauso kombainas. Ieškovas neperdavė atsakovui kombaino techninio paso, valstybinio numerio, neįregistravo, kad įvyko pardavimas. Kombainas iki šiol priklauso ieškovui, o ne R. K.. Ieškovas prašo priteisti sumą, nors jo vardu šiuo metu registruotas kombainas. Ieškinys nepagrįstas dėl kreditoriaus, t.y. ieškovo kaltės, nes jis nepateikė kombaino techninio paso, valstybinių numerių, pats nesirūpino, kad įvyktų sandoris, nesirūpino, kad atsakovas jam sumokėtų per sąskaitoje-faktūroje nurodyta 30 dienų laikotarpį, į teismą kreipėsi po 3 metų. Kadangi atsakovui nebuvo perduoti kombaino dokumentai, kombaino perdavimo metu buvo deklaruota, kad kombainas yra 1995 m. gamybos, o paaiškėjo, kad – 1991 m., atsakovas buvo suklaidintas, tuo buvo apribota galimybė atsakovui naudotis kombainu. Atsakovas kreipėsi į kilnojamo turto vertintojus, kurie nustatė, kad pardavimo metu 1991 m. gamybos kombaino rinkos kaina buvo 25000 Lt. Kadangi atsakovui nebuvo pateikti kombaino dokumentai, jis buvo suklaidintas dėl kombaino gamybos metų, todėl yra pagrindas sumažinti kainą. Todėl prašo priešieškinį patenkinti ir sumažinti kombaino kainą iki 25000 Lt.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys netenkintinas.

Iš ieškovo atstovo, atsakovo, jo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ūkininkas P. P. pagal 2009-12-17 PVM sąskaitą-faktūrą serija PEP0053 pardavė atsakovui ūkininkui R. K. grudų kombainą DON-1500 ( b.l. 20 ). Minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad kombainas parduodamas už 48000 Lt, atsakovas prekę gavo, sąskaita turi būti apmokėta per 30 dienų. Atsakovas pripažino, kad ieškovas pats nuvežė kombainą į jam priklausantį ūkį, esantį Melagėnų k., Ignalinos r. Byloje taip pat nustatyta, kad iki šiol atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui už kombainą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas jam nėra perdavęs kombaino dokumentų, todėl jis mano, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jis nėra kombaino savininku ir jis neturi prievolės mokėti pagal sąskaitą-faktūrą. Išreikalavus iš atsakovo PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 nustatyta, kad atsakovas PVM sąskaitą-faktūrą PEP0053 įtraukę į apskaitą, t.y. deklaravo prekės – kombaino pirkimą ir 8400 Lt sumažino mokėtiną valstybei PVM sumą ( b.l. 49-55 ). Priešieškiniu atsakovas jau neginčija pirkimo-pardavimo sutarties fakto, tik prašo sumažinti daikto kainą. Pagal LR CK 4.47 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą ( LR CK 6.305 str. 1 d. ). Pagal dispozityviąją LR CK 4.49 str. 1 d. nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kito. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonių perleidimo įstatymuose nenustatyta. Atskira rašytinė sutartis dėl kombaino pirkimo-pardavimo tarp šalių sudaryta nebuvo, minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nėra numatyta jokių sąlygų dėl perkamo daikto nuosavybės teisės perėjimo momento, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo susitarta dėl tokių sąlygų, todėl esant atsakovo parašui, kuris patvirtina, jog jis prekę, t.y. kombainą gavo, faktiškai kombainas yra jo žinioje, laikytina, kad atsakovui perėjo nuosavybės teisė į kombainą nuo jo perdavimo momento. Be to, nei LR CK, nei kiti įstatymai nenustato privalomos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t.y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Todėl atsakovo pozicija, kad ieškovas neišregistravo, neperregistravo kombaino, yra nepagrįsta. Kadangi atsakovas įgijo nuosavybės teisę į nupirktą kombainą, jis turi sumokėti už jį pardavėjui sutartyje nurodytą sumą. Atsakovas priešieškiniu prašo sumažinti kombaino DON-1500 pardavimo kainą iki 22000 Lt. Atsakovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovas neperdavė jam kombaino techninio paso ir valstybinio numerio, dėl ko jis negalėjo naudotis kombainu, nepateikus dokumentų jis ieškovo buvo suklaidintas dėl kombaino gamybos metų, nes ieškovas nurodė, kad kombainas yra 1995 m. gamybos, nors buvo – 1991 m., o tokio kombaino rinkos vertė buvo 25000 Lt. Be to, atsakovas papildomai nurodė, kad kombainas buvo neveikiantis ir jis negalėjo juo naudotis. Pagal LR CK 6.325 str. jeigu pardavėjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkėjui daiktų priklausinius, priedus ar dokumentus, kuriuos jis pagal sutartį ar įstatymus privalo perduoti, tai pirkėjas turi teisę nustatyti pardavėjui protingą terminą šiai prievolei įvykdyti. Jeigu pardavėjas savo prievolės neįvykdo per pirkėjo nustatytą terminą, pirkėjas turi teisę atsisakyti priimti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas nepateikė jam daikto priklausinių, nes priešingų atveju jis turėjo kreiptis į ieškovą dėl šių priklausinių perdavimo, bet nesikreipė, o pagrindinį daiktą – kombainą priėmė, nors pagal aukščiau minėtą teisės normą turėjo teisę atsisakyti priimti daiktą. Nors atsakovas nurodo, kad jam buvo parduotas neveikiantis kombainas, jis nurodė, kad perkant kombaino kokybės netikrino, nors būdamas verslininku, kuriam taikomi griežti rūpestingumo ir atidumo kriterijai, privalėjo tai padaryti. Be to, nustačius, kad kombainas yra neveikiantis ( nors atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė ) atsakovas galėjo LR CK 6.338 str. nurodytais terminais pareikšti ieškovui reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų ( kokybės ), bet teismui nėra pateikta įrodymų, kad tai buvo padaryta, todėl laikytina, kad nupirkto kombaino kokybė atsakovą tenkino. Atsakovas nurodo, kad buvo suklaidintas ieškovo dėl kombaino pagaminimo metų ir todėl sumokėjo didesnę nei jo rinkos vertė sumą. LR CK numato galimybę sandorį, sudarytą dėl suklydimo ar apgaulės, pripažinti negaliojančių ( LR CK 1.90, 1.91 str. ). Atsakovas nesinaudoja šia gynybos priemone, neprašo sandorio pripažinti negaliojančiu. Be to, net jei ir daryti prielaidą, kad atsakovui nebuvo pateikti kombaino dokumentai, jis, kaip apdairus ir rūpestingas pirkėjas, prieš pirkdamas kombainą turėjo galimybę kreiptis į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, kur yra registruojama žemės ūkio technika, ir patikrinti kombaino techninius duomenis. Bet atsakovas tai padarė tik ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo ( b.l. 65 ). Atsakovas teismui pateikė javų kombaino vertinimo ataskaitą Nr. 130318V-01 ( b.l. 67 ) iš kurios matyti, kad atsakovo žinioje esantis kombainas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas ir iš ataskaitoje 12 lape esančių nuotraukų matyti, kad ant kombaino kabinos yra pritvirtinta metalinė lentelė, kurioje yra nurodyti kombaino pagaminimo metai – 1991 m. Todėl teigti, kad atsakovas ieškovo buvo apgautas, nėra jokio pagrindo. Nors atsakovas nurodė, kad negalėjo kombainu naudotis, nes ieškovas jo neišregistravo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintas „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisykles“ žemės ūkio techniką galima naudotis net jos neįregistravus, o atsakovui parduotas kombainas buvo registruotas ieškovo vardu. Be to, atsakovas bet kada, įvykdžius minėtų Taisyklių 19 p. nurodytus reikalavimus galėjo kombainą įregistruoti savo vardu, bet to nepadarė. LR CK 6.313 str. 1 d. numato, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Kaip matyti iš aukščiau minėtos PVM sąskaitos-faktūros šalys susitarė, jog kombaino vertė yra 48400 Lt su PVM. Esant išdėstytoms aplinkybėms tenkinti atsakovo priešieškinį ir mažinti parduoto kombaino kainą nėra jokio teisinio pagrindo. LR CK 6.314 str. 5 d. numato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Kadangi atsakovas su ieškovu neatsiskaitė iš R. K. P. P. priteistina 48400 Lt skolą už kombainą. Šalys dėl palūkanų mokėjimo susitarę nebuvo, todėl taikomos įstatymu nustatytos palūkanos. Sandorio sudarymo metu galiojo LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris numatė palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais ( šio įstatymo 2 str. 3 d. ). Nagrinėjamas sandoris buvo sudarytas tarp ūkio subjektų – ūkininkų, pagal kurį už atlyginimą buvo perduodama prekė, todėl šis sandoris yra komercinis ( minėto įstatymo 2 str. 1 d. ). Šio įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad palūkanos už pavėluotus mokėjimus skaičiuojamos nuo kitos dienos po sutartyje nustatytos apmokėjimo datos arba nustatyto mokėjimo termino pabaigos. 2009-12-17 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta per 30 dienų, todėl palūkanos skaičiuojamos nuo 2010-01-17 ir iš atsakovo ieškovui priteistina 11777,66 Lt palūkanų bei 8,28 proc. dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1805 Lt žyminį mokestį ir 8000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas pastarojo sumokėtas 1805 Lt dydžio žyminis mokestis ( LR CPK 93 str. 1 d. ). Ieškovą byloje atstovavo advokatas J.Čiobotas, kuris byloje surašė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovui pareiškus prieštaravimus – paruošė ieškinį, atsakovui pateikus priešieškinį – paruošė atsiliepimą į priešieškinį, taip pat dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra 3 val., todėl iš atsakovo ieškovui, remiantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ priteistina 6000 Lt atstovavimo išlaidų ( LR CPK 98 str. ). Nagrinėjant bylą teismas turėjo 20,55 Lt pašto išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.305, 6.313, 6.314, 6.325, 6.338 str., LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. P. ieškinį patenkinti.

Priteisti iš R. K. P. P. 48400 Lt skolos, 11777,66 Lt palūkanų, 1805 Lt žyminį mokestį, 6000 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso – 67982,66 Lt ( šešiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du Lt 66 ct ) ir 8,28 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 60177,66 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2012-11-04 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

R. K. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš R. K. 20,55 Lt ( dvidešimt Lt 55 ct ) teismo turtėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.