- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2-1628-1051/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00225-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Atsakovas
- K. A.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei K. A., trečiajam asmeniui D. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: neterminuotai apriboti motinos valdžią K. A. vaikų K. A. ir A. A. atžvilgiu.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pirmą kartą atsakovei K. A. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribojo motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų: A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 2021-01-26 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino ieškovo ieškinį ir priėmė sprendimą tęsti laikiną motinos valdžią apribojimą atsakovei K. A. nepilnamečių vaikų K. A. ir A. A. atžvilgiu. 2021-01-26 teismas įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes darė neabejotiną išvadą, jog atsakovė nėra visiškai abejinga vaikams, tuo metu buvo nustatyta, kad atsakovė nebevartoja alkoholio ir su vaikais bendrauja, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, todėl buvo manyta, jog yra galimybė, kad ateityje situacija pasikeis ir vaikai galės būti grąžinami į šeimą. 2021-12-11 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog 2021-12-01 atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo K. A. nepilnamečių vaikų A. ir K. A. atžvilgiu. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavusi K. A. teigė, kad turi sveikatos problemų, skauda kojas, vos paeina, vartoja nuo skausmo vaistus. Teigė, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio galės registruotis užimtumo tarnyboje, nes buvo pašalinta. Šiuo metu niekur nedirba, išlaiko sugyventinis.
3. Papildomai ieškinyje nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, informavo, kad socialiniai darbuotojai lankosi K. A. šeimos namuose, teikia socialines paslaugas jos gyvenamojoje aplinkoje, nuolat bendrauja su kliente telefonu. Šeimai teikiamos informavimo, konsultavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, tėvystės įgūdžių lavinimo paslaugos. Lankydamiesi šeimos namuose, socialiniai darbuotojai pastebi K. A. vangumą pokyčiams. Namuose dažnai trūksta tvarkos, tvyro negeras kvapas. Moteris dažnai skundžiasi prasta fizine ir psichine sveikata, neneigia vartojanti alkoholį. Socialiniai darbuotojai nuolat primena atsakovei apie besaikio alkoholio vartojimo žalą sveikatai ir gyvenimo kokybei, motyvuoja ją gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Socialiniai darbuotojai siūlo įvairiapusę pagalbą: kompleksinį ilgalaikį gydymą nuo priklausomybės, tarpininkavimą sprendžiant problemas, atstovavimą šeimos interesams, tačiau K. A. siūlomos pagalbos nepriima, nuolat motyvuodama tuo, jog pati savarankiškai gali išspręsti sunkumus. Atsižvelgdami į tai, kad pokyčiai K. A. šeimoje nevyksta, 2021-09-27 socialiniai darbuotojai su kliente sudarė individualų problemos sprendimo planą nuo 2021-09-27 iki 2021-11-24 laikotarpiui. K. A. nesugebėjo įvykdyti individualaus pagalbos plane numatytų uždavinių. Moteris nenuvyko pas priklausomybių lygų konsultantę, keletą kartų praleido psichologines konsultacijas be pateisinamos priežasties, net nesiekė įsidarbinti, todėl prarado bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje. K. A. įsipareigojo mokėti skolas dalimis, tačiau to nedarė, todėl skolos už komunalinius patarnavimus siekia virš 1000 Eur. K. A. dažnai neatsiliepia į socialinių darbuotojų skambučius, neinformuoja apie šeimos situaciją, pokyčius. D. V. paaiškino, jog K. A. rečiau aplanko vaikus, tačiau skambina kiekvieną dieną telefonu. D. V. apgailestauja, kad vaikai pradėjo šalintis mamos dėl jos žalingų įpročių: rūkymo ir alkoholio vartojimo. K. A. neturi jokių pajamų, neteikia vaikams išlaikymo. Moteris gyvena su sugyventiniu J. T., kuris jai padeda finansiškai - nuperka maisto, padeda mokėti skolas. Socialiniai darbuotojai, atsižvelgdami į šeimoje esamą situaciją, mano, kad K. A. prarado motyvaciją stengtis dėl vaikų grąžinimo į šeimą, todėl jokie teigiami pokyčiai nestebimi. Taip pat nurodė, jog 2021-11-29 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai atliko globojamų vaikų – K. ir A. A. peržiūrą, išklausė vaikų nuomonę. K. ir A. A. paaiškino, kad jiems patinka gyventi su močiute (globėja), jaučiasi saugūs, mylimi, jų santykiai su močiutę geri, problemų nekyla. Berniukai retai bendrauja su motina, pasak K. - mama geria, ir jam dėl to labai liūdna. Palaiko ryšius su suaugusiu broliu, kitais giminaičiais. Vaikai nori gyventi su globėja. Globėjos teigimu, vaikų motina retai bendrauja su vaikais, kartais ateina į svečius neblaivi, kai ateina atneša vaikams saldumynų, išlaikymo neteikia. Vaikų ryšys su motina nėra nutrūkęs.
4. Ieškovas nurodė, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi, ir (ar), net pablogėjusi. Atsakovė kartą per savaitę susitinka su vaikais, nors bendrauja telefonu kiekvieną dieną. Tarp motinos ir vaikų nėra nutrūkęs emocinis ryšys, tačiau vaikai esą nusivylę motinos alkoholio vartojimo problemomis. Atsakovė neturi jokio darbo, neturi pastovių pajamų, nuolat skundžiasi sveiktos problemomis, neteikia vaikams išlaikymo, bet jokių problemų nesprendžia. Nors K. A. laikinai apribota tėvų valdžia, tačiau ji turi teisę ir pareigą matytis su vaikais, bendrauti, domėtis vaikų ugdymu, kartu su vaikais leisti laiką ir kt., tačiau atsakovė dėl jos pačios vangumo ir alkoholio vartojimo problemų, nededa pastangų, kad pakeistų savo gyvenimo būdą. Per laikino ribojimo laikotarpį, situacija liko nepasikeitusi, nors būtent laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą. Šiai dienai išliko CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, todėl nėra pagrindo tęsti atsakovei laikiną valdžios ribojimą, nes nėra duomenų, jog padėtis ateityje pasikeis, todėl K. A. tėvų valdžia turėtų būti apribota neterminuotai, jos nepilnamečių vaikų - K. A. ir A. A. atžvilgiu.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Aurimas Bagavičius palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, jog didžiausia atsakovės problema yra alkoholio vartojimas, nuo kurio jai atsiranda ir kitos sveikatos problemos. Ryšys su vaikais nėra nutrūkęs, jie matosi, bet atsakovei yra patogu, jog vaikais rūpinasi vaikų močiutė, o atsakovė gali gyventi savo gyvenimą.
6. Trečiasis asmuo D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. V. paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Prašo tenkinti ieškinį. Nurodė, jog atsakovė yra jos dukra. Vaikų mama su vaikais matosi, tačiau ji neleidžia dukrai ateiti vaikų lankyti būnant išgėrusiai. Kadangi dukra dažnai būna su „kvapu“, tai dažniau su vaikais susiskambina nei su jais susitinka. Atsakovė vaikams išlaikymo neteikia.
7. Atsakovė K. A. teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės sugyventiniui J. T., o teismo šaukimas į teismo posėdį jai įteikti tinkamai, asmeniškai, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas atsakovei K. A. nepilnamečių vaikų K. A. ir A. A. atžvilgiu (b. l. 6-9). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nustatyta nepilnamečiams vaikams K. A. ir A. A. nuolatinė globa; D. V. paskirta nepilnamečių vaikų K. A. ir A. A. nuolatine globėja ir globotiniams priklausančio turto administratore bei nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėja D. V. (b. l. 10-12). Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro pažymoje užfiksuota, jog D. V. tenkina visus vaikų poreikius, rūpinasi jų sveikata, ugdymu, vaikams yra sudarytos visos būtinos sąlygos poilsiui, mokslams ir žaidimams. Globėjos teigimu, vaikų mama vaikus lanko į savaitę vieną kartą, telefonu skambina kiekvieną dieną, domisi vaikų pasiekimais, sveikata (b. l. 14). 2021 m. lapkričio 29 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose užfiksuota, jog po teismo sprendimo laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią nėra išnykusios aplinkybės dėl valdžios apribojimo. Vaikai išsako norą gyventi su globėja. Vaikų motina bendrauja su vaikais, bet retai, kartais ateina į svečius neblaivi, kai ateina, atneša saldumynų, tačiau išlaikymo neteikia. Vaikų motina vangiai sprendžia alkoholio ir buities problemas, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė. Vaikų ryšys su motina nenutrūkęs (b. l. 25-27, 28-30). 2021 m. lapkričio 29 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose užfiksuota, jog globėja užtikrina visas sąlygas vaikams augti, vystytis, ugdytis ir pan.. Vaikų teigimu, mama juos aplanko porą kartų per mėnesį, kartais ateina neblaivi. Globėjos nuomone, vaikų motina ateina aplankyti, bet retai, dažniau pati globėja skambina ir pasakoja apie vaikus, skatina bendrauti, keisti gyvenimo būdą, neiti, kai būna neblaivi (b. l. 31-38, 39-46). Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2021 m. lapkričio 30 d. pažymoje užfiksuota, jog socialiniai darbuotojai lankosi K. A. šeimos namuose, teikia socialines paslaugas jos gyvenamojoje aplinkoje, nuolat bendrauja su kliente telefonu. Šeimai teikiamos informavimo, konsultavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, tėvystės įgūdžių lavinimo paslaugos. Lankydamiesi šeimos namuose, socialiniai darbuotojai pastebi K. A. vangumą pokyčiams. Socialiniai darbuotojai siūlo įvairiapusę pagalbą: kompleksinį ilgalaikį gydymą nuo priklausomybės, tarpininkavimą sprendžiant problemas, atstovavimą šeimos interesams, tačiau K. A. siūlomos pagalbos nepriima, nuolat motyvuodama tuo, jog pati savarankiškai gali išspręsti sunkumus. Atsižvelgdami į tai, kad pokyčiai K. A. šeimoje nevyksta, 2021-09-27 socialiniai darbuotojai su kliente sudarė individualų problemos sprendimo planą nuo 2021-09-27 iki 2021-11-24 laikotarpiui, tačiau K. A. nesugebėjo įvykdyti individualaus pagalbos plane numatytų uždavinių. Socialiniai darbuotojai, atsižvelgdami į šeimoje esamą situaciją, mano, kad K. A. prarado motyvaciją stengtis dėl vaikų grąžinimo į šeimą, todėl jokie teigiami pokyčiai nestebimi (b. l. 47-48). 2021 m. gruodžio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, jog 2021 m. gruodžio 1 d. atvejo vadybos posėdyje (duomenys neskelbtini) dėl K. A. šeimos, nutarta, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo K. A. nepilnamečių vaikų atžvilgiu (b. l. 60).
9. Atsakovė K. A. nėra Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo registre (b. l. 15). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos medicininiame dokumentų išrašė nurodyta, jog atsakovė nuo (duomenys neskelbtini), gydymo įstaigoje nesilanko nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio (b. l. 22-23).
Dėl motinos valdžios apribojimo
10. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
11. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
12. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
13. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaikų atžvilgiu jau net dvejais teismo sprendimais, priežastys dėl kurių buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas nepasikeitė: situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi, ir (ar), net pablogėjusi; atsakovė neturi jokio darbo, neturi pastovių pajamų, nuolat skundžiasi sveiktos problemomis, neteikia vaikams išlaikymo, bet jokių problemų nesprendžia; nors tarp motinos ir vaikų nėra nutrūkęs emocinis ryšys, tačiau vaikai esą nusivylę motinos alkoholio vartojimo problemomis.
14. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovė dėl jos kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir prieš tai minėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiams vaikams: tinkamai rūpintis vaikais, jų sveikata, ugdymu, auklėti ir prižiūrėti. Teismas atkreipia dėmesį, jog Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro pažymoje užfiksuota, jog globėjos nuomonė, vaikų motina ateina aplankyti, bet retai, dažniau pati globėja skambina ir pasakoja apie vaikus, skatina bendrauti, keisti gyvenimo būdą, neiti, kai būna neblaivi (b. l. 31-38, 39-46).
15. Atsakovei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. ir 2021 m. sausio 26 d. sprendimais laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų: A. A. ir K. A. atžvilgiu. Siekdama, kad terminuotas motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas, atsakovė turėjo dėti maksimalias pastangas siekiant atkurti visapusišką, produktyvų ryšį su sūnumis, tačiau atsakovės elgesys nesikeičia, atsakovė iš visų pareigų sūnumis su vaikais tik bendrauja (dažniausiai bendravimas vyksta telefonu - pastebėtina, jog toks bendravimas yra paprasčiausias būdas, nereikalaujantis praktiškai jokių pastangų), išlaikymas vaikams pasireiškia tik aplankius vaikus ir jiems atnešus saldumynų, tačiau išlaikymo jiems neteikia. Kaip buvo minėta, 2020 m. kovo 3 d. teismo sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies ir laikinai apribojus atsakovei motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vėliau 2021 m. sausio 26 d. sprendimu pratęsus laikinąjį apribojimą motinos valdžią sūnų atžvilgiu, atsakovei jau buvo suteikta teisė keisti savo elgesį ir požiūrį į vaikų auklėjimą, rūpinimąsi jais, tačiau atsakovė tinkamų išvadų nepadarė, ir per dviejų metų laikotarpį iš esmės savo elgesio nepakeitė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės elgesys savo sūnų atžvilgiu gali keistis, todėl yra pagrindas laikiną motinos valdžios ribojimą pakeisti į neterminuotą motinos valdžios ribojimą.
16. Teismas. įvertina ir tas aplinkybes, jog motinos ir nepilnamečių vaikų ryšys nėra nutrukęs, tačiau pastebėtina, jog motinos ir vaikų bendravimas dažniausiai vyksta tik telefonu, patys vaikai yra nusivylę motinos alkoholio vartojimo problemomis, jie išreiškia norą gyventi su globėja. Tai dar kartą įrodo, jog nepilnamečiai vaikai, augdami kartu su globėja jaučiasi saugūs, jiems gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė vis dar turi problemų su alkoholio vartojimu, pati atsakovė dažnai skundžiasi prasta fizine ir psichine sveikata ir neneigia, jog ir toliau vartoja alkoholį. Taigi, atsakovės šeimoje alkoholio vartojimo problema nėra išspręsta, todėl akivaizdu, jog atsakovės namų aplinka ir toliau lieka nesaugi ir emociškai netinkama augti atsakovės nepilnamečiams vaikams, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės situacija jos šeimoje yra iš esmės pasikeitusi. Atsakovė ir toliau neturi darbo, dėl jos pačios netinkamų veiksmų (nesiekė įsidarbinti) ji prarado bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje, pačią išlaiko jos sugyventinis, kas rodo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra stabili, atsakovė nėra finansiškai savarankiška, todėl teismui kyla abejonių, ar atsakovė yra pajėgi pasirūpinti ir savo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimu. Teismas sutinka, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau atsakovei jau ne kartą buvo siekta pagelbėti, ji žinojo, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėtinu atveju, jau buvo išnaudotos visos priemonės padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų nepilnamečių vaikų teisė į geriausią jų interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su savo nepilnamečiais vaikais, todėl tikslinga apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu neterminuotai.
17. Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu iš atsakovės K. A. priteistas išlaikymas kiekvienam iš nepilnamečių vaikų: A. A. ir K. A. po 70,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 2 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, todėl šis klausimas nespręstinas. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi K. A. ir A. A. nustatyta nuolatinė globa, vaikų nuolatine globėja ir turto administratore paskirta D. V., vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėja, todėl šis klausimas nespręstinas.
19. Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 punktą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė K. A. būtų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo iš atsakovės K. A. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 85,00 Eur žyminis mokestis už motinos valdžios apribojimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 17,92 Eur, iš atsakovės K. A. valstybei priteistinos 17,92 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 centų) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.
Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.