- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-1086-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- UAB „Kautra“
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
- Kategorijos
- 1.1Bendrosios nuostatos
- 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui P. B., atsakovo atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, vertėjai Veronikai Rybalčenko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1459-587/2011 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui UAB „Kautra“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. B. ieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Kautra“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu ir grąžinti į darbą vairuotojo-konduktoriaus pareigose, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2010-05-11 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Ieškovas nurodė, kad dirbo pas atsakovą vairuotoju. Atsakovas pakišo jam kažkokį anoniminį jo darbo vertinimą, liepė pasiaiškinti, tačiau jis pasiaiškinti atsisakė. Kadangi ieškovas turėjo galiojančią nuobaudą, atsakovas, paskyręs nuobaudą, atleido jį iš pareigų. Ieškovas pirmosios nuobaudos neskundė, nors laikė, kad ji taip pat paskirta neteisėtai. Dėl byloje ginčijamos nuobaudos nurodė, kad jokių darbo drausmės pažeidimų, kuriuos nurodė liudytoja – važiavo didesniu nei leistina greičiu, nevilkėjo uniformos, užsuko į kolonėlę užsipilti kuro, liudytojai prašant patildyti radiją pasiūlė eiti į autobuso galą, nepadarė. Liudytoja-keleivė greičio negalėjo matyti, nes spidometras yra prie vairuotojo, vilkėti uniformą darbe nėra privaloma, ją tik buvo siūloma nusipirkti iš atsakovo. Į benzino kolonėlę ieškovas užsuko todėl, kad reikėjo liudytojai iškeisti pinigus, nes neturėjo grąžos už bilietą, po to siūlė jai palaukti, kadangi pylėsi kurą, bet ji išlipo iš autobuso, nelaukė. Paprašius liudytojai patildyti radiją pasiūlė jai eiti į autobuso galą, bet po to jai nepaklausius radiją išjungė.
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas periodiškai atlieka personalo darbo kokybės vertinimą. Paprašoma pašalinių asmenų atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su vairuotojų darbo kokybe. Šiuo atveju buvo atliktas toks ieškovo darbo kokybės vertinimas ir nustatyta, kad jis su keleiviais elgiasi nemandagiai, yra netvarkingai apsirengęs, nesilaiko kitų pareiginiuose nuostatuose nustatytų taisyklių, maršruto metu užsuka į benzino kolonėlę, pilasi kurą, verčia keleivius laukti, garsiai leidžia radiją ir t.t. Personalo darbo kokybės tyrimą šiuo atveju atliko liudytoja D. V., ji surašė atsakymus į anketos klausimus. Šie jos atsakymai buvo pateikti ieškovui, jis buvo paprašytas raštu pasiaiškinti, tačiau pasirašyti ir pasiaiškinti dėl savo elgesio atsisakė. Atsakovui nustačius šiuos pažeidimus ir ieškovui turėjus prieš tai jam paskirtą galiojančią nuobaudą, ieškovui buvo skirta pakartotinė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu (b.l. 136-139) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 4.000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, pasisakydamas dėl pirmosios nuobaudos, kuri galiojanti, neginčyta teismine tvarka, bei turėjusi įtakos atleidžiant ieškovą iš darbo, sprendė, kad drausminė nuobauda papeikimas, paskirta ieškovui 2010-02-17 įsakymu, taikyta pagrįstai, ieškovui pažeidus Autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginius nuostatus. Atsakovo pateikti tarnybiniai pranešimai, ieškovo pasiaiškinimai patvirtino, kad ieškovas kelis kartus nepaėmė siuntų, nors siuntinių paėmimo funkcija yra aiškiai numatyta ieškovo pareiginiuose nuostatuose ir įeina į jo darbo funkcijas. Ieškovas to neginčijo, nepaneigė aplinkybės, kad nepaėmė siuntų, vienu atveju siuntos iš viso neužėjo paimti ir siunta liko neišvežta, kitu atveju siuntą jam atnešė apsauginis, kai jis įvažiavo į išvykimo aikštelę (nors siuntinius reikia paimti iki pastatant autobusą į aikštelę). Dėl ginčijamos nuobaudos – atleidimo iš darbo, teismas konstatavo, kad nuobauda paskirta pagrįstai, ieškovui turint galiojančią teisėtai paskirtą nuobaudą. Teismas laikė, kad atsakovo atlikti patikrinimai savo darbuotojų atžvilgiu, tame tarpe ir ieškovo, kai pašalinių asmenų yra paprašoma įvertinti vairuotojų darbą bei surašyti dėl to pastebėjimus yra teisėti. Liudytojos D. V. pastebėjimai apie ieškovo elgesį darbo metu buvo įforminti kaip personalo darbo kokybės tyrimas, ko pasėkoje ieškovas dėl savo netinkamo elgesio buvo paprašytas pasiaiškinti. Ieškovas neginčijo fakto, kad yra vežęs liudytoją D. V., kad ji paprašė patildyti radiją, o jis pasiūlė jai persėsti į galą, jai patylėjus radiją išjungė, taip pat pripažino, kad vykdamas nustatytu maršrutu užsuko į degalinę išsikeisti liudytojos 100 Lt kupiūros, nes to nepadarė prieš išvykstant į reisą, išsikeitęs pinigus ir atidavęs liudytojai grąžą, ne toliau vyko nustatytu maršrutu, bet paprašė jos palaukti, bei tuo metu pylėsi kurą. Liudytoja D. V. paaiškino, kad ieškovas nesisveikino įlipus keleivei, garsiai leido radiją, paprašius patildyti liepė persėsti į galą, vis replikavo, vėliau sustojo degalinėje, iškeitęs pinigus keleivei liepė dar palaukti, liudytoja maršrute nesijautė saugi dėl tokio ieškovo elgesio. Atsižvelgęs į liudytojos parodymus, ieškovo paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovo elgesys vairuojant viešą transportą buvo nekultūringas, kuo buvo pažeista ne tik Autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginių nuostatų 3 p., bet ir padarytas darbo drausmės pažeidimas numatytas DK 235 str. 2 d. 1 p. - neleistinas elgesys su interesantu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 148-149) ieškovas P. B. prašo 2011 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir pripažinti atleidimą iš darbo UAB „Kautra“ neteisėtu, grąžinti į darbą vairuotojo-konduktoriaus pareigose, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-05-11) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą. Apeliantas mano, kad su juo buvo susidorota dėl to, kad įmonėje buvo norima mažinti darbuotojų skaičių ir tokiu būdu atleisti nereikalingus darbuotojus. Ieškovui drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, buvo paskirta, remiantis anonimine anketa. Anoniminė anketa, kurios niekas nebuvo pasirašęs, buvo ieškovui pateikta kaip dokumentas ir neva faktas, kad ieškovas, būdamas reise, kažką tai grubiai pažeidė. Nors teismas nevertino liudytojos parodymų dėl ieškovo aprangos, greičio viršijimo pažeidimų, tačiau kitus subjektyvius vieno liudytojo parodymus vertino atsakovo naudai ir laikė, kad tokiai nuobaudai, kaip atleidimas iš darbo, pakanka nepasisveikinimo su keleiviu, ar kažkokios replikos pasakymo. Visiškai neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad keleivė dėl to nesijautė saugi. Atsakovo atstovas teisme negalėjo paaiškinti ir pateikti kokių nors instrukcijų, kaip elgtis vairuotojui, jeigu keleivis moka už bilietą stambiomis kupiūromis, o įmonė grąžai smulkių kupiūrų neduoda. Teismas subjektyviai vertino sąvoką - kultūringas elgesys su keleiviais, informacijos jiems teikimas ir paslaugumas. Ieškovas laikėsi šių elgesio normų, neignoravo vežamo keleivio prašymų, neįžeidinėjo keleivio ar kitokiais veiksmais neignoravo jo. Nagrinėjamuoju atveju, ieškovas su klientu galutinai atsiskaitė Alytuje, užsukęs į degalinę, kuri randasi prie pat Alytaus autobusų stoties, kadangi tai buvo paskutinis reisas Kaunas-Alytus. Keleiviui buvo pasiūlyta palaukti, kol bus užpildytas kuru autobusas ir jis bus pristatytas į autobusų stotį, kuri randasi šalia degalinės. Teismas neatsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir kitas aplinkybes. DK 235 str. 2 d. 1 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Ieškovas visiškai nesutinka, kad kažkokiu tai neleistinu elgesiu įžeidė klientą ar interesantą, buvo nekultūringas ar pažeidė kažkieno konstitucines teises. Teismas sprendė apie ieškovo elgesį iš vieno liudytojo surašytos anoniminės anketos ir vieno liudytojo paaiškinimų, kuris galėjo būti suinteresuotas liudyti darbdavio arba jo atstovo naudai. Teismas nevertino to fakto, kad anoniminė anketa, kurios pagrindu ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, buvo vienintelis ir neva pagrindinis įrodymas pagrįsti ieškovo elgesį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo P. B. apeliacinį skundą (b.l. 154-157) atsakovas UAB „Kautra“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas nepasisako ir neįvardina konkrečių aplinkybių, kurių Kauno miesto apylinkės teismas nevertino ir kokios aplinkybės sąlygojo neteisingą ginčijamo sprendimo priėmimą. Nepagrįstu laiko apelianto teiginį, jog su juo buvo „susidorota“ dėl to, kad įmonėje buvo norima mažinti darbuotojų skaičių ir tokiu būdu buvo siekiame atleisti nereikalingus darbuotojus. Atsakovo atstovas 2010-01-21 teismo posėdyje pateikė pažymą apie UAB „Kautra“ esančias laisvas darbo vietas, taip pat apie darbuotojų skaičiaus kitimą UAB „Kautra“ Alytaus filiale, kur ir dirbo apeliantas, kurios įrodė, jog įmonė tuo metu nemažino darbuotojų skaičiaus, o atvirkščiai priėmė naujų darbuotojų. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo paskirta remiantis vien anonimine anketa. Teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir tik remiantis įrodymų visuma padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai taikė jam šioje byloje ginčijamą nuobaudą - atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovo atstovas teisme negalėjo paaiškinti ir pateikti kokių nors instrukcijų, kaip elgtis vairuotojui, jeigu keleivis moka už bilietą stambiomis kupiūromis. Atsakovas nurodė, jog vairuotojai žodžiu yra instruktuoti pasikeisti pinigus į smulkias kupiūras autobusų stotyse, todėl ieškovas turėjo realią galimybę pasikeisti pinigus iš anksto Kauno miesto autobusų stotyje, ką būtų padaręs kiekvienas protingas žmogus. Jeigu ieškovas būtų elgęsis apdairiai ir rūpestingai, tuomet jam nebūtų iškilusi problema atiduoti grąžą ir nebūtų reikėję sustoti degalinėje Alytuje ir priversti keleivę laukti bei įžeidžiai su ja elgtis vien dėl to, kad keleivė neturėjo pinigų be grąžos autobuso bilietui įsigyti. Nepagrįstas ieškovo teiginys jog, pirmos instancijos teismas nusprendė, kad anoniminės anketos pagrindu pareikšta ieškovui nuobauda ir daugiau jokių liudytojų patvirtinimo nebuvimas ir lėmė tai, kad darbdavys ieškovą pripažino kaltu grubiai pažeidus darbo drausmę ir skyrė jam drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Anketa nėra anoniminė, nes įmonėje periodiškai yra atliekami personalo darbo kokybės tyrimai. Anketą užpildė keleivė D. V., važiavusi atsakovo autobusu, kurį vairavo ieškovas. Ši keleivė buvo apklausta ir teismo posėdyje kaip liudytoja. Skundžiamame sprendime pasisakyta ne tik dėl anketos, bet ir dėl liudytojos D. V. parodymų, ieškovo paaiškinimų. Kauno miesto apylinkės teismas, vertindamas paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, įvertino visų įrodymų visumą ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovo elgesys vairuojant viešą transportą buvo nekultūringas, neatsargus, netinkamas, kuo buvo pažeisti ne tik Autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginiai nuostatai, bet ir padarytas darbo drausmės pažeidimas, numatytas DK 235 str. 2 d. 1 p. Šios aplinkybės įrodytos paties ieškovo paaiškinimais, liudytojos parodymais bei jos surašytu Personalo darbo kokybės tyrimu. Kadangi priešingų įrodymų byloje ieškovas nepateikė, todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes bei įrodymus, priėjo pagrįstos ir teisėtos išvados, jog ieškovui drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo paskirta teisingai.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau jo į darbą negrąžinti, o priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovo atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog, jo manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą, nes su juo buvo susidorota. Atsakovas siekė mažinti darbuotojų skaičių, nenorėjo jo atleisti darbdavio iniciatyva, kas įmonei finansiškai nenaudinga, todėl stengėsi darbuotojus atleisti už pažeidimus, kurių jie nepadarė.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas siekė mažinti darbuotojų skaičių ir tai galėjo būti tikroji, kaip kad nurodo pats ieškovas, jo atleidimo iš darbo priežastis. Priešingai, pirmosios instancijos teismo išnagrinėjus bylą padarytos išvados apie tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrįstai, pagrįstos byloje pateiktais ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartais įrodymais.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog anoniminės anketos pagrindu darbdavys negalėjo įvertinti, jog ieškovas grubiai pažeidė darbo drausmę, skirti jam drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.
Teisėjų kolegija vertina, kad sutikti su tokiais ieškovo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas, dirbdamas UAB „Kautra“ autobuso vairuotoju-konduktoriumi , 2010 04 18 veždamas keleivius maršrutu Kaunas – Alytus, ne tik pažeidė Autobuso vairuotojo – kontrolieriaus pareiginius nuostatus, tačiau taip pat padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 1 p., t.y. neleistinai elgėsi su interesantu. Tokie faktai buvo nustatyti atlikto personalo darbo kokybės tyrimo metu. Kad tokie tyrimai būdavo atsakovo atliekami, ieškovas žinojo. Todėl negalima vertinti, kad darbo kokybės tyrimas buvo neteisėtas. Tyrimo metu gautų duomenų pagrindu atsakovas paprašė (b.l. 5), kad ieškovas raštu pasiaiškintų dėl nemandagaus bendravimo su klientu, nekorektiško elgesio kelionės metu, maršruto grafiko nesilaikymo, neteisėtai degalinėje užbaigtos kelionės ir kitų darbo drausmės, darbdavio vertinimu, pažeidimų. Darbdavio nustatytu terminu ieškovui nepateikus pasiaiškinimo, darbdavys turėjo pagrindą vadovaudamasis tyrimo duomenimis ir skirti ieškovui drausminę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aiškindamasis ar pagrįstai ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda, išsamiai tyrė aplinkybes, ar ieškovas 2011 04 18 tikrai padarė darbo drausmės pažeidimą, vertino ne tik tyrimo aktą, tačiau ir apklausė teismo posėdyje liudytoją D. V., kuri buvo tas keleivis, kuris pildė tyrimo aktą. Būtent remdamasis aplinkybėmis, kad ši liudytoja patvirtino apie netinkamą ieškovo elgesį 2010 04 19 kelionės metu, o ieškovas iš dalies sutiko su šios liudytojos nurodytais faktais, pirmosios instancijos teismas ir turėjo pagrindą pripažinti, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Kadangi ieškovui 2010 02 17 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už kitą darbo drausmės pažeidimą, teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai ieškovą 2010 05 10 atleido iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.(kai darbuotojui per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kad teismas netinkamai įvertinio jam 2011 02 17 paskirtosios drausminės nuobaudos pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas apie šią nuobaudą.
Pripažinti, kad atsakovas už 2010 04 18 ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą paskyrė per giežtą drausminę nuobaudą, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsakovas kaip darbdavys, gavęs ieškovo kaip darbuotojo veiksmų vertinimą, visiškai pagrįstai pareikalavęs darbuoto pasiaiškinimo, tačiau tokio negavęs, faktiškai neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti, ar darbuotojo netinkamo elgesio nesąlygojo nuo jo paties veiksmų nepriklausiusios aplinkybės, į ką darbdavys privalėtų atsižvelgti parinkdamas drausminę nuobaudą. Bylos nagrinėjimo teismuose metu, teisėjų kolegijos nuomone, nepaaiškėjo jokios reikšmingos naujos aplinkybės, į kurias atsižvelgus būtų galima vertinti, kad darbdavys skyrė ieškovui per griežtą nuobaudą.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, o jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis teismo sprendimas nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.