Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Daugiabučio namo J.Basanavičiaus g. 16/Mindaugo g. 5 savininkų bendrijos ir atsakovo 748-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo daugiabučio namo J.Basanavičiaus g. 16/Mindaugo g. 5 savininkų bendrijos ieškinį atsakovui 748-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl piniginių lėšų priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros

Dėl buitinių atliekų išvežimo išlaidų priteisimo

Dėl elektros tinklo eksploatacijos.

Dėl AB SEB banko paskolos išrašų ir paskolos administravimo išlaidų.

Dėl nuotekų tinklų

Teismas priteisė iš ieškovo atsakovo naudai už nuotekų tinklų priežiūros remonto darbus 430,85 Lt atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šioje dalyje su ieškiniu sutinka, įvertindamas į bylą pateiktas ir apmokėtas sąskaitas.

Iš šalių teismas priteisė 5 proc. palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37, 6.210 str.).

Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl buitinių atliekų išvežimo išlaidų priteisimo nurodo, jog pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taigi bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne kuris neigia. Šiuo atveju atsakovas, reikšdamas reikalavimą ieškovui dėl mokėjimo už buitinių atliekų išvežimą, privalėjo įrodyti, kad tokiomis paslaugomis ieškovas yra pasinaudojęs, tuo tarpu teismui atsakovo pateiktos dvi PVM sąskaitos – faktūros nepatvirtina, kad ieškovas naudojosi buitinių atliekų išvežimu, iš jų nesimato, kurioje vietoje buvo suteiktos komunalinių atliekų išvežimo paslaugos, be to, jos nėra pasirašytos atsakovo atstovo, kad jas priėmė ir kad jos yra apmokėtos. Teismas, apelianto manymu, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, kad šiomis paslaugomis nesinaudojo. Kadangi minėtos PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos atsakovui, o ieškovas Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2008-07-23 ir tapo atskiru subjektu, t.y. ieškovas nebuvo sutarties, kurios pagrindu teiktos komunalinių atliekų išvežimo paslaugos, šalimi, todėl jam negali kilti jokios teisės ir pareigos UAB „Ecoservice“ ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu. Anot apelianto, teismas priteisė sumą už minėtas paslaugas, kuri nebuvo įrodyta.

Iš byloje esančių įrodymų nėra teisinio pagrindo atsakovo reikalavimui dėl sniego bendrame kieme valymo išlaidų priteisimo pagrįsti, kadangi ieškovas nebuvo žemės sklypo bendranuomininku, žemės sklypas jam nepriklausė bendrąja daline nuosavybe, ieškovas nebuvo valymo sutarties šalimi, tuo tarpu atsakovas kaip žemės sklypo, kuriame buvo valomas sniegas, nuomininkas pagal CK 6.493 str. 1 d. privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Atsakovo prievolę prižiūrėti nuomojamą kiemą patvirtina ir jo paties teismui pateiktas UAB „Naujamiesčio būstas“ raštas apie tai, kad bendrija (atsakovas) buvo išsinuomojęs žemę ir šią teritoriją turėjo prižiūrėti savarankiškai, dėl kurio teismas visiškai nepasisakė, netyrė šio įrodymo ir padarė priešingas išvadas.

Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis AB SEB banko paskolos administravimo išlaidomis, kadangi atsakovo pateikti įrodymai neįrodo šio reikalavimo pagrįstumo ir realumo. Nei vienoje iš atsakovo pateiktų pažymų apie paskolos administravimo mokesčio dalį nėra nurodyta, kokia konkreti paskola administruojama, paskolos grąžinimo žiniaraščiuose nėra konkretizuojama, kokia tai paskola, taigi tokie įrodymai negali patvirtinti, kad ieškovas privalo mokėti kokias nors sumas už Kreditavimo finansuoti energijos taupymo būste projektą sutarties administravimą, nes kyla abejonių dėl to, kad tai gali būti mokesčiai už kitos paskolos administravimą.

Nors sprendime nurodoma, kad dėl teisių ir prievolių, susijusių su atskiro gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu, perdavimo akto sudarymo ginčą inicijuoti turi teisę bet kuri bendrija, tačiau sprendime visos patirtos išlaidos kiemo valymui nepagrįstai perkeltos išimtinai atsakovo bendrijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad 2008 m. liepos 23 d., atsiskyrus nuo 748-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, buvo įregistruota daugiabučio namo J.Basanavičiaus g. 16/Mindaugo g. 5 savininkų bendrija (t. 1, b.l. 25). Iš šalių įstatų matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šių namų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namams priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Abiejų bendrijų įstatuose nurodyta, kad bendrijos steigėjai yra daugiabučių namų J.Basanavičiaus g. 16/5 patalpų savininkai (atsakovas), ieškovo įstatuose taip pat nurodyta, jog bendrijai priklausantis namas yra J.Basanavičiaus g. 16/Mindaugo g. 5 (t. 1, b.l. 50-57, 58-64). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovui nustatytas gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1094-0118-1031) bendrojo naudojimo objektų valdymas (t. 1, b.l. 78-80). 2008 m. rugpjūčio 6 d. bendrijos valdybos posėdyje bendrijos pirmininku išrinktas M.R. S. (t. 1, b.l. 26). Tą pačią dieną valdybos posėdyje nutarta kreiptis į 748-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją dėl ieškovo valdomo namo dokumentacijos perėmimo bei bendratučių sukauptų lėšų ir turto atidalijimo (t. 1, b.l. 27-28). 2008 m. rugpjūčio 25 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl dokumentacijos, lėšų bei turto dalies perdavimo (b.l. 29).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų turimų teisių ir pareigų įgyvendinant šių namų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrąja daline nuosavybe.

Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.82 str. 1 d.) nustatytos CK 4.83 str. Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 str. 1 d.) ir reikalauti tokio elgesio iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) (CK 4.83 str. 2 d. 2 p.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.).

Bendrojo naudojimo objektų sąvoka apibrėžta ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., pagal kurią bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Dėl ieškovo reikalavimo išmokėti 6 042,68 Lt gyventojų sukauptas lėšas

Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo sprendimu iš jo ieškovo naudai priteistomis 6 042,68 Lt sukauptomis gyventojų lėšomis nurodydamas, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučių namų savininkų bendrijų atskyrimo tvarką, neatsižvelgė į tai, kad įstatymas nenumato pinigų perdavimo, tačiau reglamentuoja tik lėšų paskaičiavimą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį reikalavimą, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, priešingai, atsižvelgė į daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo tikslus ir paskirtį, vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar skaidytis į mažesnes bendrijas, jei kiekviena iš jų gali veikti atskirame name (namuose) pagal minėto įstatymo 11 str. 2 d. sąlygas (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d.). Šio įstatymo 15 str. 4 d. numatyta pareiga bendrijai, nagrinėjamu atveju – atsakovui, nuo kurio atsiskyrė naujoji bendrija, per 1 mėnesį nuo atsiskyrusios bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre dienos sudaryti turto ir lėšų padalijimo balansą, kitus bendrijos teisėms ir prievolėms perimti reikalingus dokumentus ir pateikti bendrijų valdyboms (bendrijų pirmininkams) tvirtinti (įstatymo 15 str. 4 d.). Tokio balanso nesudarymas nustatytu terminu, tarp bendrijų kilęs ginčas dėl turto ir lėšų padalijimo nepaneigia pirminės bendrijos pareigos atskirti ieškovui priklausančią sukauptų lėšų sumą, šiuo atveju – 6 042,68 Lt, kurios dydžio atsakovas šioje byloje neginčija, jį pripažįsta, ir ją išmokėti ieškovui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrijos yra savarankiški juridiniai asmenys, turintys teisę nuspręsti, kaip panaudoti bei paskirstyti joms priklausančias pinigines lėšas ir minėta įstatymo norma negali apriboti atsiskyrusios bendrijos teisės reikalauti jai priklausančių gyventojų sukauptų lėšų išmokėjimo, o pirminei bendrijai tokia teisės norma piktnaudžiauti, siekiant tik savo interesų patenkinimo. Tuo tarpu kilęs ginčas dėl piniginių lėšų bei turto padalijimo balanso sudarymo turėtų būti nagrinėjamas įstatyme nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nors tarp šalių kilęs ginčas yra privatus, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad daugiabučių namų savininkų mokamų lėšų jiems priklausančių namų tinkamam eksploatavimui tinkamas panaudojimas yra ne tik privatus, bet ir viešas interesas, nes susijęs su dalimi visuomenės, siekiančios tinkamai naudotis jiems priklausančia nuosavybės teise. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokių lėšų išmokėjimas ieškovui yra pateisinamas bendrijos gyventojų teisėtų lūkesčių panaudoti tinkamai jiems priklausančias lėšas buvimu.

Dėl reikalavimo nukelti kiemo atitvaro mechanizmą

Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad šalims nepavyko rasti bendro sutarimo dėl atitvaro, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimo, todėl pareiškė reikalavimą jį išmontuoti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino fakto, kad ieškovas negali tinkamai naudotis atitvaru, tokiu būdu yra pažeidžiamos jo kaip bendraturčio teisės, taip pat yra pažeidžiamas ir viešas interesas, nes šiuo metu atitvaras yra sumontuotas ant valstybinės žemės ir riboja patekimą į kiemą, kuris nėra nei vienos iš bendrijų nuosavybė ar kitos sutarties (nuomos, panaudos) pagrindu valdomas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nesudarantys pagrindo keisti teismo sprendimo ginčijamoje dalyje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, namo gyventojai kaip bendrojo naudojimo objektu įvažiavimui į daugiabučio gyvenamojo namo J.Basanavičiaus g. 16/Mindaugo g. 5. kiemą naudojasi reguliuojančio užtvaro mechanizmu. Byloje nenustatyta, kokių bendrijos gyventojų teisės, susijusios su įvažiavimu į namo kiemą, yra pažeidžiamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas paaiškino, kad jis yra sudaręs sutartį dėl minėto įrenginio eksploatavimo, todėl ieškovas, nesantis šios sutarties šalimi, neturi teisės gauti išimtinai avariniam naudojimui skirto rakto; tuo tarpu visi bendrijos nariai naudojasi nuotolinio valdymo pulteliais ir be apribojimų patenka į namo kiemą, išskyrus tuos, kurie nepageidavo jų turėti. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Pažymėtina ir tai, kad šiam momentui šalys nėra įvykdžiusios Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 15 str. reikalavimų sudaryti turto atidalijimo balansą, dėl šios pareigos įvykdymo šalys nėra pasikreipusios į teismą, todėl spręsti nurodytą klausimą teismui nėra pagrindo. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimo teisėtu. Tai, kad atitvaro mechanizmas yra pastatytas valstybinėje žemėje ir ieškovas, reikalaudamas jį nukelti, siekia apginti viešą interesą, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamam ginčui, kilusiam tarp dviejų bendrijų, kurios siekia išspręsti klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nėra keliamas atitvaro pastatymo teisėtumo klausimas, byloje nėra duomenų, kad būtų kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl atitvaro neteisėtos statybos.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti buitinių atliekų išvežimo išlaidas

Apeliantas (ieškovas) nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl buitinių atliekų išvežimo išlaidų priteisimo nurodo, jog atsakovas, reikšdamas reikalavimą ieškovui dėl mokėjimo už buitinių atliekų išvežimą, privalėjo įrodyti, kad tokiomis paslaugomis ieškovas yra pasinaudojęs, tuo tarpu teismui atsakovo pateiktos dvi PVM sąskaitos – faktūros nepatvirtina, kad ieškovas naudojosi buitinių atliekų išvežimu, iš jų nesimato, kurioje vietoje buvo suteiktos komunalinių atliekų išvežimo paslaugos, be to, jos nėra pasirašytos atsakovo atstovo, kad jas priėmė ir kad jos yra apmokėtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto dėstomi argumentai yra nepagrįsti. Reikalaudamas iš ieškovo 482,90 Lt už buitinių atliekų išvežimą pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. VINVI 00072877, VINVI 00073218, kuri paskaičiuota proporcingai administruojamo būsto plotui tenkančiai daliai, atsakovas šį reikalavimą grindė tuo, kad 2008-07-23 įsteigus ieškovo bendriją, ji nebuvo pasirašiusi buitinių atliekų išvežimo sutarties ir 2008 m. rugsėjo bei spalio mėnesiais faktiškai naudojosi atsakovo bendrijos atliekų vežėjo paslaugomis. Pažymėtina, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys atsakovo paaiškinimai, jo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros dėl buitinių atliekų išvežimo, neturėjimas duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, t.y. kad ieškovas minėtu laikotarpiu atliekų išvežimo paslaugomis faktiškai nesinaudojo ar kad būtų sudaręs sutartį su kitu atliekų vežėju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui leido padaryti teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovui atsirado pareiga sumokėti atsakovo patirtas išlaidas dėl atliekų išvežimo, nes priešingų įrodymų, paneigiančių jo reikalavimą, į bylą ieškovas nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad pagal Daugiabučių namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 7 p. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija steigiama naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Civilinio kodekso 4.82 str. nurodyta, kad nutų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ieškovui nepaneigus pareigos atsiskaityti už suteiktas atliekų išvežimo paslaugas, nėra pagrindo pripažinti jo atsikirtimus pagrįstais.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 4 596,66 Lt bendro kiemo valymo išlaidoms padengti netenkinimo

Atsakovas nesutinka su teismo išvada atmesti reikalavimą dėl bendro kiemo valymo išlaidų priteisimo, kadangi teismas, pasisakydamas dėl kitų išlaidų priteisimo, nesivadovavo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., jog butų savininkai, o ne bendrija privalo apmokėti išlaidas už suteiktas paslaugas ir kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas išrašinėjo sąskaitas ieškovo namo gyventojams už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais apeliacinio skundo argumentais keisti teismo sprendimo nėra pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas 2008 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Naujamiesčio seniūniją dėl netvarkomos kiemo teritorijos (t. 2, b.l. 16-17). UAB „Naujamiesčio būstas“ 2011 m. birželio 20 d. rašte nurodė, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ J./Basanavičiaus g. 16 namo kiemą valo nuo 2010 m. sausio 7 d. sudarytą sutartį su Vilniaus m. savivaldybe. Kadangi bendrija dalį kiemo prižiūri savo jėgomis, administratorius prižiūrėjo tik jo dalį – įėjimo arką, antrąjį kiemą ir teritoriją prie konteinerių. 2009, 2010 m. ir praėjusios žiemos sezoną administratorius kiemo nevalė, kadangi bendrija buvo išsinuomojusi žemę ir šią teritoriją, įskaitant ir želdinius, turėjo prižiūrėti savarankiškai (t. 2, b.l. 111). 2010 m. kovo 30 d. UAB „Almutė“ ir ieškovas sudarė susitarimą dėl papildomų bendrijos teritorijos valymo (t.2, b.l. 18). 2010 m. rugsėjo 28 d. ieškovas sudarė su UAB „Erigoda“ ieškovui priklausančio namo laiptinių, o taip pat ir bendrijos teritorijos valymą, sniego valymą (t. 2, b.l. 18, 19-21). Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinti ieškovo pareigą mokėti nurodytas išlaidas atsakovui nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiskyrus bendrijoms, nors ir įstatymo nustatyta tvarka nesudarius bei nepatvirtinus turto ir lėšų padalijimo balanso, kiekviena jų turi teisę priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymo tenkinant su tuo susijusius gyventojų poreikius. Nesant duomenų apie tai, kad ieškovas būtų sutikęs dėl nurodytų paslaugų teikimo, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tokias išlaidas pagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas sudarė kiemo nuomos sutartį, taigi atsakovui teko pareiga rūpintis savo išsinuomoto daikto priežiūra ir šios pareigos, nesant sutikimo, negalima padalinti su ieškovo bendrija. Atsakovo nurodomas kiemsargio samdymas bendro naudojimo kiemo prižiūrėjimui ir su tuo susijusių išlaidų turėjimas laikytina jo prisiimta rizika, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Dėl sniego bendrame kieme valymo išlaidų priteisimo

Apeliantas (ieškovas) nesutinka su teismo priteistomis išlaidomis už sniego bendrame kieme valymą nurodydamas, kad nuo 2009-10-27 žemės sklypo nuomininku buvo atsakovo bendrija, taigi ieškovo bendrijai tokių išlaidų padengti nepriklauso.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šį atsakovo reikalavimą ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 22,17 Lt, kadangi minėtos išlaidos buvo patirtos siekiant patenkinti tiek atsakovo, tiek ieškovo bendrijų interesus, kadangi kiemas, kuriam nuo sniego išvalyti buvo pasamdyta įmonė, yra bendras, tuo tarpu tokios išlaidos yra laikytinos papildomomis. Tai, kad valymo sutartis buvo sudaryta atsakovo ir ieškovas nėra šios sutarties šalimi, nepaneigia ieškovo kaip bendrijos pareigos padengti turėtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymu ir priežiūra.

Dėl AB SEB banko paskolos administravimo išlaidų priteisimo

Apeliantas (ieškovas) nurodo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl nurodytų išlaidų priteisimo, kadangi atsakovo pateikti įrodymai neįrodo šio reikalavimo pagrįstumo ir realumo. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2002-11-14 tarp 748-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir AB Vilniaus banko buvo sudaryta kreditavimo finansuoti energijos taupymo būste projektą sutartis (t. 1, b.l. 150-155), pagal kurią bankas suteikė atsakovui 169 382,71 Lt paskolą. Šios paskolos paskirtis – bendrijai priklausančio gyvenamojo namo, esančio Basanavičiaus g. 16/5, Vilniuje, energiją taupančių priemonių įgyvendinimas: langų pakeitimas, šiluminio punkto rekonstrukcija, taip pat išlaidų projekto paruošimas, darbų pirkimo ir priežiūros darbų padengimas. Kadangi, kaip nurodė atsakovas, jis ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu administravo nurodytą sutartį, o ieškovo bendrijos nariai naudojosi pagal šią sutartį suteikta paskola, priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta ir ši aplinkybė nėra paneigta kitais įrodymais, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas, visiškai pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovo naudai proporcingai ieškovo bendrijos nariams tenkančias paskolos administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad teismui nebuvo pagrindo reikalauti iš atsakovo pateikti įrodymus apie administravimo mokesčio sumokėjimą, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje kyla ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti tokias išlaidas proporcingai turimai daliai pagal bendrijos plotą.

Pasak apelianto, nei vienoje iš atsakovo pateiktų pažymų apie paskolos administravimo mokesčio dalį nėra nurodyta, kokia konkreti paskola administruojama, paskolos grąžinimo žiniaraščiuose nėra konkretizuojama, kokia tai paskola, tačiau teisėjų kolegija tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovo pateiktuose dokumentuose yra atlikti kitos, ne aukščiau minėtos paskolos administravimo mokesčio dalies paskaičiavimai. Esant atsakovo paaiškinimams apie susidariusias išlaidas dėl paskolos administravimo, byloje atsakovo pateiktai ginčo paskolos sutarčiai, kurioje yra išdėstyti šalių prisiimti įsipareigojimai bei turimos teisės, minėtos atsakovo pažymos bei žiniaraščiai tik patvirtina atsakovo dėstomas aplinkybes ir kaip rašytiniai įrodymai vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, siekiant nustatyti, ar jie patvirtina tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, ar jas paneigia (CPK 177 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimo apmokėti 2 445,60 Lt elektros tinklo eksploatacijos išlaidas netenkinimo

Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo motyvais netenkinti reikalavimo dėl 2 445,60 Lt elektros tinklo eksploatacijos išlaidų priteisimo nurodydamas, kad 2011-06-01 pasirašytame ieškovo ir atsakovo bendrijų vadovų „Bendro elektros tinklų naudojimo atskyrimo akte“ patvirtinama, kad ieškovo bendrija įsipareigoja padengti atsakovo išlaidas bendro naudojimo elektros tinklų eksploatacijai pagal tarifą, nustatytą iki bendrijų atskyrimo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šis jo argumentas yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalaudamas nurodytos sumos priteisimo, atsakovas į bylą pateikė eksploatacinių mokesčių tarifų sąrašą (t. 1, b.l. 162), kuriame nurodyta, kad bendrosios elektros instaliacijos nuolatinė techninė priežiūra vykdoma pagal sutartį su UAB „Naujamiesčio būstas“, tačiau kitų įrodymų, pvz. pačios sutarties, mokėjimo dokumentų, patvirtinančių jo nurodomas 2 445,60 Lt patirtas išlaidas į bylą nepateikia. Tai, kad tarp šalių 2011-06-01 buvo pasirašytas Bendro elektros tinklų naudojimo atskyrimo aktas (t. 2, b.l. 83), kuriame nurodyta, kad ieškovo bendrija įsipareigoja padengti atsakovo išlaidų bendrojo naudojimo elektros tinklų eksploatacijai dalį, nepatvirtina atsakovo reikalaujamos sumos pagrįstumo. Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio reikalavimo kaip neįrodyto.

Dėl UAB „Avarija“ paslaugų 137,54 Lt sumai apmokėjimo

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl jo prašomų priteisti išlaidų 137,54 Lt, sumokėtų UAB „Avarija“, todėl sprendimas yra keistinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo ginčijamoje dalyje. Pažymėtina, kad atsakovas, prašydamas priteisti nurodytą sumą, pateikė įrodymus, pagrindžiančius šį jo reikalavimą, tačiau priešieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis jis būtų grindžiamas. Nesant tinkamai suformuluoto reikalavimo, teismui nebuvo pagrindo dėl jo pasisakyti ir jį tenkinti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmetami (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinus apeliacinių skundų, nėra pagrindo spręsti dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 88, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.