Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

išnagrinėjęs N. V. (N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. P. 2015 m. kovo 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. V. už tai, kad jis 2015 m. kovo 2 d., 17.40 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. ir Linkmenų g. sankirtoje, vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir apsisukdamas ją pravažiavo, t. y. kaip padariusiam ATPK 124¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) N. V. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 1 d. ir jam paskirta 57 eurų bauda.

N. V. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK nutarimą, nes nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde jis nurodė, kad nagrinėjant bylą jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, t. y. su liudytojų parodymais, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Savo paaiškinime jis nurodė, kad 2015-03-02 17.40 val., važiuodamas Konstitucijos prospektu nuo „F. P.“ aikštelės ir norėdamas apsisukti, jis įvažiavo į sankryžą, kai degė raudonas šviesoforo signalas ir mirksėjo žalios spalvos rodyklė į kairę, kas leidžia įvažiuoti į sankryžą ir pabaigti manevrą. Taip pat jis nurodė, kad tai buvo piko metas ir sankryžoje buvo stovinčių nepravažiavusių automobilių antroje juostoje link Edukologijos universiteto žiedo. Todėl tam, kad atlikti manevrą, jis ir automobilis važiojantis prieš jį turėjo apvažiuoti likusius stovėti sankryžoje automobilius. Kai jis pravažiavo „STOP“ liniją mirksint žalios spalvos rodyklei už kelių metrų turėjo trumpam pristabdyti, kadangi taip pat apsisukdamas važiuojantis prieš jį automobilis trumpam pristabdė. Su juo automobilyje buvo žmona N. V. ir 5 mėnesių sūnus. Žmona gali patvirtinti jo žodžius, bet ji kaip liudytoja nebuvo apklausta. Protokolą surašiusio pareigūno tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad sankryžoje buvo spūstis, o tai svarbi aplinkybė, kadangi dėl stovinčių sankryžoje ir už jos automobilių sunku arba net neįmanoma aiškiai matyti priešpriešinės juostos STOP linijos, ir dar sunkiau tiksliai nustatyti ar automobilis buvo prieš ją ar po jos, kada užgeso žalios spalvos rodyklė. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis pažeidė KET 73.11 p.

Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundą nurodė, kad nutarimas priimtas pagrįstai. Pareigūnė, vadovaudamasi ATPK 248, 256, 257, 284 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą nustatė, kad N. V. 2015-03-02 apie 17.40 val. Konstitucijos pr. -Linkmenų g., Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 p. reikalavimus ir padarė ATPK 124¹ str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimą, t. y. vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir apsisukdamas ją pravažiavo. Policijos įstaiga, susipažinusi su bylos, ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga bei N. V. skundu, priėjo prie išvados, kad byloje nėra pagrindo taikyti ATPK 295 str. nuostatų ir sutikti su skundu, todėl prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl atstovo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ATPK 300 str. 1 d.).

Teismo posėdyje N. V. paaiškino, kad įvažiavo į sankryžą mirksint žaliai šviesoforo posūkio rodyklei ir pabaigė manevrą. Pareigūnas neteisingai teigė, kad degė raudonas šviesoforo signalas ir jis sustojo prieš „Stop“ liniją, o po to važiavo. Jis norėjo apsisukti, turėjo pristabdyti automobilį sankryžoje, nes sankryžoje buvo dar nepravažiavusių automobilių. Tuo metu buvo automobilių spūstis, pikas, pareigūnas jo negalėjo matyti. Pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo už Linkmenų gatvės, prieš žiedą, autobusų stotelėje. Pirma juosta buvo laisva, iš Linkmenų gatvės automobilių nebuvo. Antra juosta buvo užimta. Jis buvo įsitikinęs, kad įvažiuoja į sankryžą per žalią signalą. Pareigūnai jį sustabdė netoli savo automobilio, kuris stovėjo autobusų stotelėje. Jie buvo toli. Pareigūnai nurodė, kad nedaro klaidų, visada tinkamai įvertina visas aplinkybes, o net rašant protokolą jie padarė klaidą - supainiojo datas. Pareigūnai nenurodė, kad sankryžoje buvo spūstis, kuri galėjo jiems užstoti vaizdą. Jie sako, kad per automobilius viskas gerai matosi. Tokiu atveju pastebėti, kas dedasi kitoje pusėje, yra labai sunku. Pareigūnai „Stop“ linijos aiškiai matyti negalėjo. Prašo panaikinti nutarimą ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. P. paaiškino, kad dirba Kelių policijos valdyboje, vyriausiuoju patruliu. 2015-03-02 jis surašė protokolą N. V.. Tarnybinis automobilis stovėjo autobusų stotelėje, link žiedo, už Linkmenų gatvės apie 70 metrų. Jie buvo išlipę su porininku ir stebėjo sankryžą. Kiekvieną dieną stabdo daug automobilių ir surašo daug protokolų, tai šio įvykio jis nelabai atsimena. Tarnybinį pranešimą surašė iš karto ir prašo juo remtis. Jo pranešime yra techninė klaida, įvykis buvo 2015-03-02. Jei automobilis būtų įvažiavęs į sankryžą esant mirksinčiam šviesoforo signalui, tai tikrai jo nestabdytų. Stabdo automobilius, kurie važiuoja per raudoną signalą. Kartais net filmuoja automobilius. Visada jie atsistoja tokioje vietoje, kad matytų šviesoforo signalą. Jau 3 mėnesį stebi šią sankryžą. Jis tvirtina savo tarnybinį pranešimą 100 procentų.

Jei būtų taip, kaip aiškino N. V., tai pastarasis nebūtų sustabdytas. Daug yra automobilių, kurie užbaigia manevrą degant raudonam šviesoforo signalui, nors įvažiuoja per žalią, nes toje vietoje visada yra spūstis. N. V. pravažiavo, kai žalias šviesoforo signalas jau buvo užgesęs ir buvo draudžiamas raudonas signalas. N. V. jis tada pamatė pirmą kartą ir jokio suinteresuotumo byloje neturi. Šviesoforas yra iškeltas, tai jis puikiai matosi virš automobilių. Jis puikiai matė pro antrą automobilių juostą N. V. automobilį. Nesako, kad buvo prie pačios sankryžos. Stovėjo nuo jos apie 30 metrų ir visas eismas matėsi idealiai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. R. paaiškino, kad konkrečiai nieko nepasakys, nes tuo metu buvo labai daug pažeidėjų. Kai pamato, kad pravažiavo per raudoną signalą, tai prieina kolega, arba jis. Tuo metu jiems teko labai dažnai stovėti nurodytoje vietoje. Jie stato savo tarnybinį automobilį netoli autobusų sustojimo ir prižiūri tą sankryžą, nes yra daug nusiskundimų, kad pažeidinėjamas raudonas signalas. Viskas puikiai matosi - koks šviesoforo signalas, kas kur suka, apsisuka. Toje vietoje galima apsisukti iš antros juostos, jei neskaityti autobuso juostos. Šio įvykio jis tiksliai nepamena. Jei sustabdo, tai tikrai yra įsitikinę, kad įvyko pažeidimas. Dažniausiai stovi dviese, kada būna įsitikinę abu, tada stabdo automobilius. Jei nors vienas iš jų abejoja, tai nestabdo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam nepažįstamas. Jei dvi eismo juostos užimtos ir ten stovi automobiliai, tai gali pamatyti kas darosi priešpriešinėje eismo juostoje. Automobilių srautas nėra priežastis, kad jie nepastebėtų pažeidimo. Viskas gerai matosi. Žmonės suka į kairę užsidegus rodyklei. Kai rodyklė užgesta, tai vienas po kito automobiliai vis tiek važiuoja. Vienas pareigūnas gali stabdyti automobilį. Sprendimą surašyti protokolą gali priimti ir vienas pareigūnas. Jei automobilis įvažiavo į sankryžą degant žaliai rodyklei, tačiau nespėja atlikti manevro, tai jis nieko nepažeidinėja. Pažeidimo užfiksavimo metu jie stovėjo ant šaligatvio. Gali būti, kad sankryžoje buvo spūstis. Jis nežino kaip dirba kiti pareigūnai, tačiau jie visada laikosi įstatymo, teisingumo, žmogaus teisių gynimo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. V. paaiškino, kad N. V. jos vyras. 2015-03-02 važiavo su vyru nuo „F. P.“, kilo į viršų ir apsisukinėjo degant žaliai rodyklei. Kai buvo sankryžoje, tai rodyklė pradėjo mirksėti. Buvo labai daug automobilių, tai stovėjo sankryžoje. Automobiliai stovėjo ir priešpriešinėje eismo juostoje. Apsisuko ir juos sustabdė. Ji pati nustebo. Juos sustabdė vienas pareigūnas, bet toje vietoje stovėjo du pareigūnai. Kai apsisuko, įvažiavo į sankryžą, priešpriešinėje eismo juostoje buvo daug automobilių.

Skundas netenkintinas.

Išanalizavęs apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus apskrities VPK išvada, jog N. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 p. reikalavimus, nustatančius, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, kad N. V. važiuodamas automobiliu įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir apsisukdamas ją pravažiavo, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu ir savo skunde N. V. teigė, kad įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam rodyklės signalui, leidžiančiam sukti ir apsisukti. Kelių eismo taisyklių 73.3. p., numato, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. Tačiau šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad N. V. pradedant apsisukimą sankryžoje degė jam eismą leidžiantis šviesoforo signalas. N. V. pateiktą paaiškinimą patvirtino tik kartu su juo automobilyje buvusi sutuoktinė, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi.

Priešingai nei tvirtino N. V., administracinį teisės pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai A. P. ir A. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad N. V. įvažiavo į sankryžą ir atliko apsisukimą degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui. Teismo posėdžio metu A. P. pilnai patvirtino savo tarnybinį pranešimą, kuriame taip pat nurodyta, kad su kolega prižiūrėdami Konstitucijos pr. – Linkmenų g. sankryžą pastebėjo, kad automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs nuo G. V. g. žiedinės sankryžos sustojo ties Linkmenų g. sankryžos „Stop“ kelio ženklinimo linija, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir apsisukęs ją pravažiavo. Teismo posėdžio metu abu pareigūnai patvirtino, kad jie tuo metu kaip tik prižiūrėjo eismą toje sankryžoje ir nors eismas buvo intensyvus ir jie stovėjo toliau, gerai matė eismą sankryžoje ir N. V. padarytą pažeidimą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, nes jie anksčiau nebuvo pažystami su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu ir nėra suinteresuoti jį neteisingai apkaltinti.

Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų A. P. ir A. R. parodymais duotais teismo posėdyje, kita bylos medžiaga ir veika kvalifikuota tinkamai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš teismui pateiktos pažymos apie N. V. baustumą matyti, kad jis 6 kartus baustas administracine tvarka būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių kartą už kelio ženklo, nustatančio eismo kryptis sankryžoje, nepaisymą. Nors dalis baudų sumokėta ir nuobaudos negalioja, jos neigiamai charakterizuoja N. V.. Matyti, kad jo padarytas pažeidimas nėra išimtis ir jis nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių.

N. V. be to nurodė, kad nagrinėjant bylą jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga bei nebuvo apklausta liudytoja byloje – jo sutuoktinė. Ši galimybė buvo suteikta N. V. nagrinėjant jo pateiktą skundą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs įvykio situaciją, byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, teismas pažymi, kad pareigūnai nuosekliai teigia matę N. V., kuris įvažiavo į sankryžą, joje apsisuko ir išvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvada, kad N. V. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 73.11. p. reikalavimus buvo įrodyta, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė N. V. pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas skyrimo taisyklių, bei nėra aplinkybių teismui abejoti pareigūnų parodymais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. V. (N. V.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.