Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-73-913/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
II-73-913/2019
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00053-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos

Byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-73-913/2019

Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00053-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.10.4 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 17 d.

AnykščiaiUtenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovui V. P.,pareiškėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Ž. Č. 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-447-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Ž. Č. 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-447-2019, A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį skirta 30 Eur bauda, už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 15 d., 9 val. 00 min., A. M. priklausantys šunys lakstė be priežiūros, t. y. A. M. neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ar turtui. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. M. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad nutarime nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir atitinkamai ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nutarime apsiribojama teiginiu, kad pareiškėjui priklausantys šunys lakstė be priežiūros, tačiau jame nėra įvardinta, kokios tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti būtent šunų nepriežiūrą. Iš nutarimo turinio neaišku, ar šunų priežiūra reiškia tai, jog šunų savininkas nelakstė kartu su šunimis? Ar šunų priežiūrai užtenka konstatuoti to, kad lakstančius šunis jų savininkas stebi per atstumą? Taip pat neaišku, ar šunų nepriežiūra galima pripažinti tai, kad jie laksto išskirtinai po jų savininkui priklausančią žemės valdą, kurioje nėra jokių servitutų? Ar galima šunų nepriežiūra laikyti kito asmens patekimą į pareiškėjo privatų vienkiemį supančią teritoriją, kai tokį mašinoje sėdintį įsibrovėlį pasitinka pareiškėjo stebimi ir nuotolinių pavadėlių pagalba kontroliuojami gyvūnai? Nutarime klaidingai nurodoma, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini) miestelis, Anykščių rajonas, nors iš bylos medžiagos yra neabejotinai akivaizdu, kad tariamo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Pažymi, kad įvykis įvyko pareiškėjo dukrai nuosavybės teise priklausančioje ir pareiškėjo valdomoje privačioje žemės ūkio paskirties žemėje, po kurią važinėjo ir pareiškėjo privačias erdves filmavo apie tariamą administracinį nusižengimą pranešęs T. K.. Neatsižvelgta į tai, kad vaizdo įraše akivaizdžiai matomos ne 4 metrų pločio, ne abiejų eismo krypčių ir be keliui būdingų inžinerinių įrenginių, priklausinių, kelio ir įspėjamaisiais ženklais nepažymėtos vėžės, kurios negali būti laikomos keliu. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad T. K. vaizdo įrašas akivaizdžiai nevientisas ir nesimato įrašo dalies, kurioje pareiškėjas stebėjo buvusią situaciją per atstumą, taip užtikrindamas savo šunų priežiūrą. Pažymi, kad apskritai neaišku, kuo institucija grindžia nutarime įvardintą teiginį apie pareiškėjo šunų sukeltą grėsmę žmonių sveikatai ir turtui. Kokie byloje surinkti įrodymai patvirtina tokių tariamų grėsmių realumą ir akivaizdumą.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su A. M. skunde išdėstytais argumentais ir motyvais. Mano, kad nutarimas buvo priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes.

Pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Pagrindiniu argumentu, kodėl jo vertinimu nutarimas yra nepagrįstas, nurodė tai, jog jo vertinimu šunys lakstė privačioje, jam priklausančioje valdoje ir buvo jo prižiūrimi per atstumą, kontroliuojami nuotoliniais pavadėliais.

Institucijos surašiusios skundžiamą nutarimą atstovas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjo A. M. nurodomos aplinkybės apie tai, jog šunys lakstė po privačią teritoriją neturi jokios įtakos nutarimo teisėtumui, kadangi įstatymas reikalauja užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir visai nėra svarbu kur tai vyksta – privačioje valdoje ar viešoje vietoje. Prašė nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. M. skundas netenkinamas.

ANK 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad atsakomybė kyla už patį nusižengimą, jei jis yra padarytas, nepaisant to, jog nekyla jokių padarinių.

Iš pateiktos įstatymo leidėjo normos konstrukcijos matyti, kad ANK 346 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į teisinius santykius, susijusius su gyvūnų gerove, jų apsauga bei tvarka.

Institucijos nutarime nurodyta, jog A. M. pažeidė 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas A. M. laiko du šunis. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, matyti, kad du dideli, palaidi A. M. šunys yra atviroje (neaptvertoje) vietoje, laukuose, ant kelio, ir grėsmingai loja.

Šio objektyviai vaizdo įraše užfiksuoto fakto – tai yra, kad du dideli, palaidi, grėsmingai lojantys šunys – pakanka tam, kad konstatuoti pažeidimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad šunys, būdami be priežiūros, t. y. nevedami laikant už pavadėlio, be antsnukių, nebūdami voljere, aptvertame kieme, namuose, ar kitoje saugioje vietoje, o būdami ten, kur laisvai gali patekti kiti asmenys ar gyvūnai, nepriklausomai nuo to, kad tai yra kažkieno privačiai valdomas žemės sklypas, potencialiai kelia grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir tai yra įstatymo pažeidimas, atsakomybę užtraukiantis gyvūnų (šunų) savininkui.

Teismas atmeta pareiškėjo A. M. argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu apie tai, jog jo šunys buvo valdomi nuotolinių pavadėlių pagalba, kadangi ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų, kad 2018 m. spalio 15 d., 9 val., (duomenys neskelbtini) lakstantys du dideli pareiškėjui A. M. priklausantys šunys buvo valdomi nuotoliniais pavadėliais. Iš byloje esančio vaizdo įrašo nematyti, kad ant šunų būtų pavadėliai, be to, šunų elgesys nesudaro pagrindo vertinti, kad jie buvo kažkieno per atstumą valdomi, kadangi jie akivaizdžiai laisvai bėgiojo ir agresyviai lojo, jiems nebuvo daromas joks pašalinis poveikis, apie kokį teismo posėdžio metu kalbėjo pareiškėjas, t. y. šunims nebuvo panaudojamas elektros impulsas ir pan. Todėl teismas šią pareiškėjo A. M. nurodytą aplinkybę vertina tik kaip pasirinktą gynybos būdą, ir ją atmeta kaip visiškai neįrodytą.

Pareiškėjas A. M. kaip vieną iš nesutikimo su priimtu nutarimu argumentų nurodė tai, kad pažeidimo padarymo vieta yra jo dukrai nuosavybės teise priklausančioje ir jo valdomoje privačioje žemės ūkio paskirties žemėje, o tai šalina jo kaip šunų savininko atsakomybę.

Išanalizavus teisės normą, kurios pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas A. M., yra akivaizdu, jog įstatymas nenumato, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei ANK 346 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tam tikroje vietoje (pvz. viešoje vietoje), ir neužtrauktų atsakomybės tuo atveju, jeigu būtų padarytas privačioje valdoje. Sisteminė šių teisės aktų analizė akivaizdžiai nurodo, kad gyvūnų laikytojai visur privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nesudarantis jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas tuo pagrindu, kad pažeidimo padarymo vieta galimai buvo pareiškėjo dukros privačiai valdomas žemės sklypas. Pažeidimo padarymo vietoje turėjo galimybę būti kiti žmonės (šiuo konkrečiu atveju apie pažeidimą pranešęs T. K.), žmonės turėjo galimybę patekti į tą teritoriją, kadangi ji nėra aptverta, toje vietoje yra kelias, kuriuo gali bet kas važiuoti, su žmonėmis kartu galėjo būti ir tinkamai prižiūrimi jų gyvūnai, todėl net ir privačioje teritorijoje esantys gyvūnai, kurie yra be priežiūros, potencialiai kelia grėsmę kitiems toje vietoje esantiems žmonėms bei gyvūnams, ir tai yra įstatymo pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę tokių gyvūnų (šiuo atveju šunų) savininkui.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo A. M. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Ž. Č. 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-447-2019, paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. M. skundo netenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Ž. Č. 2019 m. balandžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-447-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).

Teisėja Jolanta Gasparavičienė