Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. N. (J. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. sausio 1 d., apie 15.35 val., Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, ties pastatu Nr.149, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,04 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

KaltinamasisJ. N. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, jog 2018-01-01 alkoholį vartojo apie 11 val. ryto, išgėrė 0,5 litro kavos likerio, 25 laipsnių stiprumo. Prieš tai vakare sutinkant Naujuosius metus taip pat buvo vartojęs alkoholio. 2018-01-01, apie 15.20 val., jis, vairuodamas motinai priklausantį automobilį „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Žirmūnų gatvėje esantį viešbutį. Viešbučio aikštelėje kliudė stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. neprisimena. Iš įvykio vietos išvažiavo, kadangi nepastebėjo kliudęs automobilį. Po 10 minučių grįžo į tą pačią aikštelę, kurioje jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas, jį nuvežė į PLC kraujo mėginiui paimti. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, kadangi nelaikė egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vadas) parodė, kad 2018-01-01, apie 15.35 val., patruliavimo metu buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų automobilio „Audi“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Nuvykus nurodytu adresu Vilniuje, Žirmūnų g., ties pastatu Nr. 149, rado stovintį apgadintą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žirmūnų g. 149 namo gyventojas, kuris atsisakė pateikti savo duomenis, nurodė, kad automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems aiškinantis įvykio aplinkybes į kiemą įvažiavo, t. y. sugrįžo minėtas „Audi“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį policijos pareigūnai iš karto sustabdė. Automobilį „Audi“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. N., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas, vėliau vairuotojas buvo pristatytas į PLC kraujo mėginiui paimti. Vairuotojas J. N. vairuotojo pažymėjimo nepateikė (b. l. 17). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vado E. K. 2018-01-01 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-01-02 specialisto išvadoje Nr. T-A 2/2018(01) nurodyta, jog J. N. kraujyje nustatyta mažiausiai 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 30).

Alkotesterio išrašo duomenimis, 2018-01-01, 16.05 val., J. N. buvo nustatytas 2,23 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Audi A3 1.9 TDI“ (kėbulo tipas – hečbekas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 896 cm³, variklio galia – 81 kW, gamybos metai - 1999) kaina yra 1 580 eurų (b. l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku įregistruotas E. S., tačiau 2017-12-29 pranešta apie transporto priemonės pardavimą B. N.(b. l. 11). Iš teismui pateiktos 2017-12-29 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog 2017-12-29 B. N. automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 eurų įsigijo iš E. S. (b. l. 13).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis J. N. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo E. K. parodymai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. N. vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,04 promilių etilo alkoholio). Kaltinamojo J. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo J. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis nurodė alkoholį vartojęs tiek iš vakaro, tiek tą pačią dieną, kas patvirtina, jog kaltinamasis puikiai suprato, kad prie vairo sėda išgėręs, vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio apgadino kito asmens transporto priemonę. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat teismas negali nevertinti to, jog kaltinamasis automobilį vairavo, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę, kai tokios teisės nėra įgijęs. Be to, atsižvelgtina ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: J. N. praeityje neteistas (b. l. 31), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, taip pat už vairavimą neturint tam teisės, paskirtų baudų nemoka (b. l. 31-43), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. N. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka tiek su prokuroro siūloma bausme, tiek su siūlomos bausmės dydžiu, tačiau prašo arešto bausmę leisti atlikti savaitgaliais (b. l. 45, 46). Toks kaltinamojo prašymas netenkintinas. Kaltinamasis nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių tokį jo prašymą, Sodros duomenimis, jis šiuo metu nedirba, todėl teismas neturi jokio pagrindo paskirti kaltinamajam arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. N. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,04 promilių etilo alkoholio. Kaltinamasis pats nurodė, jog alkoholį gėrė tiek iš vakaro, tiek tą pačią dieną, vairuodamas apgadino kitą transporto priemonę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau praeityje jau yra baustas už vairavimą neturint tam teisės. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam J. N., o B. N., nenustatyta, jog transporto priemonės savininkė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, taip pat, jog B. N. kaltinamajam automobilį perleido, dėl ko taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 580 eurų (būtent tokia vertė nurodyta transporto priemonės vidutinės kainos nustatymo akte).

J. N. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 25).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. N. (J. N.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. N. (J. N.) paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. N. (J. N.) sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Paskirti J. N. (J. N.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Ieškoti iš J. N. (J. N.) 1 580 (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimties) eurų sumą, atitinkančią automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

J. N. (J. N.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.