- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-35-491/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Meidus
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms. Pagal BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto. Į paskirtą bausmę jam buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas – 1 para.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. K. buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti: 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, įgijo 1 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių, iš kurių 0,678 g, įpakuotus į folijos ritinėlį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,79 promilės neblaivumas, neteisėtai laikė savo megztinio kairės pusės apatinėje kišenėje iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. 21.33 val., kuomet buvo policijos pareigūnų patikrintas (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėja advokatė V. Neverauskaitė prašo nuteistajam paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma:
2.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė bei nepakankamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, dėl ko nemotyvavo D. K. paskirtos griežčiausios bausmės, numatytos sankcijoje. Taip pat teismas neįvertino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam galimybės, kadangi bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
2.2. Šiuo atveju, nenustačius pagrindo D. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, jo asmenybės bei nusikalstamos veikos pavojingumą labiausiai atitiktų laisvės apribojimo bausmė. Atlikdamas šią bausmę, nuteistasis galėtų dirbti, prižiūrėti onkologine liga sergančią motiną. Skiriant nuteistajam šią bausmę, jam gali būti nustatyti įpareigojimai, galintys padėti keisti savo elgesį. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra didelis – jo laikytų kanapių kiekis beveik 10 kartų mažesnis už nedidelį (ne daugiau kaip 5 g) kiekį. Be to, teismų praktikoje už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką dažniausiai skiriamos švelnesnės bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Čekuolis prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad nuteistajam D. K. paskirta bausmė nėra per griežta. Byloje esantys duomenys rodo, kad D. K. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nerodo noro keisti gyvenimo būdo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. K. gynėja prašo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, ir pateikia su tuo susijusius argumentus, akcentuodama nuteistojo teigiamas asmenines savybes, siekį išsaugoti turimus socialinius ryšius, pažadą daugiau nebedaryti naujų teisės pažeidimų. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą būtent klausimu, ar pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. K. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas jam bausmę.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).
8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
9. BK 259 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę. Tačiau ši nuostata gali būti taikoma tik tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, išsamiau nepasisako dėl galimybės ir poreikio nuteistajam D. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes esant tokiam bausmių pasirinkimui, koks yra BK 259 str. 2 d. sankcijoje, tam nėra jokio teisinio pagrindo.
10. Pirmosios instancijos teismas D. K. skyrė 45 parų areštą, kurį pagal BK 64¹ straipsnį sumažino vienu trečdaliu iki 30 parų arešto bausmės. Iš skundo galima suprasti, kad nuteistajam teismo paskirta bausmė neteisinga, t. y. per griežta, nes jam galėjo būti skirtas laisvės apribojimas. Tačiau teisėjų kolegija tokiam apeliantės argumentui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir savo sprendimą dėl bausmės rūšies ir dydžio pakankamai motyvavo. Šie motyvai pakankamai aiškūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino D. K. nusikalstamos veikos pavojingumą, ankstesnes jo nusikalstamas veikas, jo asmenybę ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskyrus areštą 45 paroms. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka.
11. Pirmosios instancijos teismas, be veikos pavojingumo, įvertino ir kitas veikos padarymo aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Nors D. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, vis tik ši jo nusikalstama veika buvo tyčinė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė tai, kad jis prisipažino padaręs šią veiką bei gailisi. Tai iš esmės sąlygojo galimybę taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnį ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – šią veiką jis padarė būdamas labai girtas (jam buvo nustatytas 3,79 promilių girtumas). Nuteistasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad jo girtumas tą dieną (jis gėrė 2-3 dienas) turėjo tiesioginės įtakos šios veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie D. K. asmenybę ir jos pavojingumą, tinkamai įvertino jį charakterizuojančius bylos duomenis – kad jis anksčiau teistas 2 kartus, t. y. 2 vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (jam buvo skirtas laisvės apribojimas) bei už automobilio vairavimą girtam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (jam buvo skirtas areštas). Šią paskutinę veiką jis padarė neatlikęs ankstesnės už vagystes jam paskirtos bausmės. Naują nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį D. K. padarė praėjus tik 2 mėnesiams po ankstesnės jam paskirtos arešto bausmės atlikimo. Taigi, naują nusikalstamą veiką D. K. padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad D. K. buvo baustas administracine tvarka, daugumą administracinių nusižengimų jis padarė būdamas sunkiai apgirtęs. Visa tai rodo apie nuteistojo polinkį daryti teisės pažeidimus ir kad jis iš praeities klaidų nepasimokė. Už šias aptartas ankstesnes D. K. nusikalstamas veikas jam buvo taikyta švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, bet ir griežtesnė bausmė – areštas. Ir nors šias bausmes nuteistasis iš esmės vykdė tinkamai ir jas atliko, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kurią jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus tik 2 mėnesiams nuo paskutinės arešto bausmės atlikimo. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia D. K. neigiamą požiūrį į bendrai visiems priimtinas moralės normas, charakterizuoja jį kaip linkusį pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedarantį išvadų dėl savo netinkamo elgesio.
12. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kartojama, kad nuteistasis D. K. pavasarį įsidarbins, todėl nenori prarasti savo turimų socialinių ryšių. Kaip galima suprasti iš pateiktos pažymos iš nuteistojo darbdavio, D. K. dirbo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. Po to nuteistasis niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis). Beje, nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. K. padarė turėdamas darbą. Taigi, turimas darbas D. K. nesulaikė nuo nusikalstamos veikos. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, kad dėl jo izoliavimo nuo visuomenės atliekant areštą nukentės jo turimi socialiniai ryšiai, visgi byloje esantys duomenys rodo, kad jis pats šių ryšių nevertina, į tėvų priekaištus dėl girtavimo tinkamai nereaguoja. Kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų spręsti šią problemą, byloje objektyvių duomenų (be nuteistojo žodžių) nebuvo gauta. Įvertinus visa tai, pritartina skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad D. K. ankstesniu nuosprendžiu paskirta švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, bei tokia pati bausmė – areštas, jo nepaveikė teigiama linkme, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Dėl to šiuo atveju jam pagrįstai nebuvo skirta švelnesnė bausmės rūšis, kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatytos bausmės atlikimo.
13. Taigi, kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, nuteistajam D. K. arešto bausmės paskyrimą iš esmės nulėmė aptartos jo asmenybę labiau neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir duomenys apie tai, kad jam anksčiau buvo skirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės, tačiau jos nebuvo efektyvios, jis ir vėl nusikalto. Įvertinus D. K. asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė nėra aiškiai neteisinga arba aiškiai per griežta. Taigi, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, todėl ją švelninti jo gynėjos apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. K. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą.