Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Albino Bielskio,

vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei, nukentėjusiosios G. B. įstatyminei atstovei Ernestai Šebeleckaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. bei nukentėjusiosios R. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir nuteistas:

- už G. B. seksualinį prievartavimą 2007 m. balandžio mėnesį – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

- už G. B. seksualinį prievartavimą laikotarpiu tarp 2007 m. gegužės mėnesio ir 2007-12-13 – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- už G. B. seksualinį prievartavimą 2007-12-13 – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str., šias bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo A. B. sulaikymo dienos - 2007 m. gruodžio 13 d.

Iš A. B. G. B. priteista 20000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) 2007 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą su dukra G. B. , gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, du kartus suduodamas ranka jai į nugarą bei numaudamas kelnaites, kišdamas rankos pirštą ir lytinį organą į nukentėjusiosios išeinamąją angą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametę G. B. ;

2) 2007 metais, laikotarpiu tarp gegužės mėnesio ir gruodžio 13 d., tiksliau nustatytu laiku, du kartus tame pačiame bute, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą su dukra G. B. , pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, numaudamas jai kelnaites, kišdamas rankos pirštą ir savo lytinį organą į nukentėjusiosios išeinamąją angą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametę G. B. ;

3) 2007 m. gruodžio 13 d., apie 12.45 val., tame pačiame bute, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą su dukra G. B. , pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, numaudamas jai kelnaites, kišdamas rankos pirštą ir lytinį organą į nukentėjusiosios išeinamąją angą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametę G. B. .

Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismo nuosprendis keistinas. Apeliantas skunde pripažįsta atlikęs tvirkinamuosius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu 2007 m. gruodžio 13 d., tačiau neigia ją seksualiai prievartavęs. Kitas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas apeliantas taip pat neigia įvykdęs, nurodo apskritai jokių nusikalstamų veiksmų savo dukros atžvilgiu neatlikęs nei 2007 metų balandžio mėnesį, nei laikotarpiu tarp gegužės mėnesio ir gruodžio 13 d. Tai, anot A. B. , teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusioji R. B. . Be to, iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2082/07 matyti, kad nukentėjusiąją apžiūrėjus 2007-12-13, t. y. įvykio dieną, jokių lytinių organų ir išangės sužalojimų nerasta, mergystės plėvė nepažeista, o jos struktūra neleidžia atlikti lytinių santykių, nepažeidžiant jos vientisumo. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog nukentėjusioji G. B. jį kaltinančius parodymus davė įtakota policijos pareigūnų.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nukentėjusioji R. B. nepageidavo, kad būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau teismas prieš jos valią nepagrįstai jį priteisė.

Nuteistasis prašo perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 150 str. 4 d. į BK 153 str. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Nukentėjusioji R. B. apeliaciniame skunde teigia, kad 2007 m. gruodžio 13 d. grįžusi namo įtarė, kad kažkas tarp jos vyro ir dukters įvyko, todėl kreipėsi į policiją. Tačiau iki to laiko jokių įtarimų, kad vyras naudoja seksualinę prievartą dukters atžvilgiu, jai kilę nebuvo. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad teismo medicinos specialistai jokių pažeidimų dukters kūne nenustatė.

Teismo posėdyje dalyvaujanti nuteistojo A. B. gynėja prašo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios R. B. apeliaciniai skundai netenkintini.

Nuteistasis A. B. savo apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, neigia seksualiai prievartavęs nukentėjusiąją ir nurodo atlikęs tik tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu 2007 m. gruodžio 13 d. Tačiau teismas tokią nuteistojo poziciją įvertino, kaip nenuoseklią ir prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams bei pagrįstai ją atmetė. Apygardos teismas, tikrindamas minėtus nuteistojo parodymus, duotus teisme, išsamiai analizavo jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kelis kartus dalyvaujant advokatams, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu, jis pilnai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo, padaryto 2007-12-13, kuomet namuose jis analiniu būdu atliko lytinį aktą su savo mažamete dukra, ir gailėjosi dėl šio įvykio. Apklaustas 2007-12-13 jis parodė, kad jam nesuprantamas potraukis dukrai prasidėjo maždaug prieš metus. Jis tai vadino „noru“ ir siūlydavo dukrai „daryti norą“. Dukrai neprieštaraujant jis ją analiniu būti prievartavo maždaug vieną kartą per du mėnesius. Jis patvirtino, kad 2007-12-13 dukrą prievartavo taip pat analiniu būdu, jai ant kojų liko jo sperma (t. 1, b. l. 92 – 94). Tik paskutinės apklausos metu, kuomet jam buvo pateiktas kaltinimas dėl visų nusikalstamų veikų, A. B. , pilnai pripažinęs savo kaltę dėl dukters seksualinio prievartavimo 2007-12-13, t. y. veikos, kuomet jis faktiškai buvo užkluptas nusikaltimo vietoje, tuo pačiu metu kategoriškai paneigė prievartavęs dukrą iki 2007-12-13. O pirmosios instancijos teisme jis ėmė neigti ir šią nusikalstamą veiką, tvirtindamas, jog tik tvirkino mažametę dukrą, t. y. į jos išeinamąją angą savo varpos įvedęs nebuvo, o tik masturbavosi.

Toks nuteistojo parodymų laipsniškas pasikeitimas, pripažįstant vis mažiau jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra akivaizdus siekis priderinti savo parodymus prie byloje surinktų įrodymų ir taip sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes atitinka būtent pirminiai ikiteisminio tyrimo metu A. B. duoti parodymai, kuriuose jis prisipažino įvykdęs jam inkriminuotus nusikaltimus, o ne jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, neigiant ankstesnius parodymus bei savo kaltę.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis, pirmosios instancijos teisme paprašytas paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pripažino įvykdęs nusikaltimus, kurių teisme teigia nepadaręs, negalėjo nurodyti įtikinamų ir logiškų parodymų keitimo motyvų. Jis teisme tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl jam inkriminuotų veikų todėl, kad buvo pasimetęs, streso būsenoje, todėl davė tokius parodymus, kokius nurodė duoti tyrėja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo aiškinimus atmetė, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems duomenims. Apygardos teisme buvo apklausta tyrimą atlikusi tyrėja A. Č. , kuri paneigė dariusi įtaką įtariamajam. Priešingai, ji tvirtino, kad A. B. apklausų metu pats viską nuoširdžiai pasakojo, apgailestavo dėl padarytų nusikaltimų. Tai, kad įtarimasis tyrimo metu davė parodymus savanoriškai, patvirtina ir jo apklausų protokolai, kuriuose A. B. pats savo ranka užrašė patvirtinantis parodymų teisingumą, be to, apklausose dalyvavo ir A. B. gynėjai, kurie, net jei nuteistasis iš tiesų būtų neteisėtai verčiamas duoti save kaltinančius parodymus, būtų užtikrinę, kad tokiu būdu nuteistojo procesinės teisės nebūtų pažeidžiamos. Tačiau, kaip matyti iš apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų, gynėjai jokių pastabų dėl šių procesinių veiksmų atlikimo neturėjo ir protokoluose nenurodė.

Kita vertus, tai, kad nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, patvirtina nukentėjusiosios G. B. , jos motinos R. B. parodymai, specialisto išvada dėl ant nukentėjusiosios apatinių kelnaičių rastos spermos ir jos lyties organų ir išangės srityse rasto sperminio skysčio. Šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo ir įvertino bei padarė pagrįstas išvadas dėl to, jog jie įrodo A. B. kaltę įvykdžius visus jam inkriminuotus nusikaltimus.

Mažametė nukentėjusioji G. B. , vartodama pagal savo amžių bei patirtį jai suprantamas sąvokas („daryti norą“, „kišo į užpakalį savo rūžavą daiktą, kokį, tik mažesnį, turi ir jos broliukas“, „įkišęs judėjo“, ant šlaunų jai išbėgo „baltas skystis“ ir pan.) pakankamai realistiškai nupasakojo tėvo su ja atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą ir aplinkybes, kurių, jei nebūtų turėjusi tokios seksualinės patirties, nebūtų galėjusi išsigalvoti ir taip tikroviškai apibūdinti, būdama vos 9 metų amžiaus. Tai, kad ne tik paskutinis atvejis (2007-12-13), bet ir ankstesni A. B. inkriminuoti seksualinės prievartos atvejai iš tiesų buvo, ir kad jie nėra mažametės nukentėjusiosios išgalvoti, patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo metu paties nuteistojo duoti parodymai, bet ir kiti bylos duomenys.

Duodama parodymus apie seksualinį jos prievartavimą iki 2007-12-13, G. B. logiškai paaiškino ir susiejo su realiu įvykiu pirmą atvejį, kai tėvas tenkino lytinę aistrą su ja analiniu būdu. Nukentėjusioji nurodė, jog tai atsitiko tuomet, kai motina buvo ligoninėje ir gimdė. Tai iš dalies atitinka ir pirminius A. B. parodymus apie tai, kad dukrą jis seksualiai prievartavo maždaug metus laiko. Nors mažametės nukentėjusiosios motina savo apeliaciniame skunde tvirtina iki 2007-12-13 įvykio nieko įtartino vyro ir dukters elgesyje nepastebėjusi, tai prieštarauja jos pačios parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. R. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad maždaug prieš porą metų dukra pradėjo bijoti likti namuose viena su tėvu. Ji tiesiog įsikabindavo į motiną, „žviegdavo“, kai ši norėdavo kur nors iš namų išeiti. Prieš pareidama namo iš mokyklos, mergaitė parašydavo mamai žinutę į mobilų telefoną, kad pastaroji kuo greičiau grįžtų namo ir mergaitė neliktų namuose vien tik su tėvu. Akivaizdu, kad esant šeimoje normaliems šeiminiams santykiams tarp tėvo ir dukros, kokius nurodo buvus pats nuteistasis A. B. , toks mažametės mergaitės elgesys būtų nesuprantamas, juolab, kad, kaip parodė R. B. , fizinėmis bausmėmis dukros nei ji, nei tėvas nebausdavo. Toks nukentėjusiosios elgesys netiesiogiai, bet taip pat patvirtina jos parodymus apie tai, kad tėvas ją seksualiai prievartaudavo.

Nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui bei paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis pripažino analiniu būdu seksualiai prievartavęs mažametę dukrą ne tik 2007-12-13, kuomet buvo užkluptas nusikaltimo vietoje, bet ir anksčiau, patvirtina taip pat ir kiti bylos duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, jog įtarimai dėl netinkamo A. B. elgesio jai kilo maždaug prieš trejus metus, nes dukra Gintarė ėmė bijoti namie likti viena su tėvu. R. B. tvirtino pradėjusi įtarinėti, kad A. B. tvirkina mažametę dukrą. Ji ėmė tikrinti dukros apatines kelnaites, jos drabužius ir maždaug prieš puse metų, ant jos kelnaičių pamušalo pastebėjo geltonos spalvos išskyras. Paklausė dukros kas tai, pastaroji atsakė, kad užsigavusi. Klausiama ar tėvas prie jos nelindo, mažametė atsakydavo, kad ne, tačiau, kaip parodė R. B. , dukros atsakymai būdavo neužtikrinti (t. 1, b. l. 60). Teisiamajame posėdyje perskaičius tokius R. B. parodymus, ji patvirtino juos esant teisingais.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. B. , nors ir neigdamas savo kaltę, teisme parodė, jog 2007-12-13, kai dukra grįžo iš mokyklos ir nuėjo į tualetą, jis paklausė jos ar ji nori „padaryti norą“. Anot apelianto, pastaroji sutiko, nuėjo į svetainę, nusimovė apatines kelnaites, atsiklaupė prie lovos ant kelių ir kniūpsčia atsigulė ant lovos. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad mažametė nukentėjusioji tėvo išsireiškimą „padaryti norą“ suprato aiškiai ir nedviprasmiškai, o būtent, kad ji privalo nusimauti kelnaites ir atsistoti į tokią poziciją, kad tėvas galėtų seksualiai ją prievartauti analiniu būdu. Akivaizdu, kad, jei, kaip tvirtina nuteistasis, anksčiau tokių santykių ir situacijų tarp jo ir mažametės dukros nebūtų buvę, nukentėjusioji pirmą kartą išgirdusi tėvą siūlant „padaryti norą“, tikrai nebūtų supratusi tėvo pasakymo taip, kaip ji suprato šiuo atveju, arba apskritai nebūtų supratusi tėvo pasiūlymo, nes bendrinėje kalboje žodžių junginys „padaryti norą“ nereiškia jokių konkrečių veiksmų atlikimo. Tai, kad mažametė G. B. šį žodžių junginį suprato, kaip lytinius santykius su tėvu ir tam pasiruošė, nusimaudama kelnaites ir atsistodama į reikiamą poziciją, rodo, kad ji jau žinojo tėvo sakomo žodžių junginio reikšmę, o tai, kad ji būdama vos 9 metų amžiaus žinojo, kaip turi pasiruošti lytiniams santykiams, tik patvirtina jos pačios bei nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. B. nukentėjusiąją seksualiai tuo pačiu, t. y. analiniu būdu prievartavo ir anksčiau, ne tik 2007-12-13, ir dukrai tai įvardindavo, kaip „noro darymą“.

Byloje surinktų bei šioje nutartyje aptartų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliantas skunde teigia, jog jo teisme duotus parodymus apie tai, kad jis savo lytinio organo į nukentėjusiosios išeinamąją angą nekišo, o tik masturbavosi atsiklaupęs prie jos, patvirtina iškart po įvykio (2007-12-13) atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, kad lytinių organų ir išangės sužalojimų nerasta, mergystės plėvė nepažeista, o jos struktūra neleidžia atlikti lytinių santykių, nepažeidžiant jos vientisumo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši išvada nepaneigia kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. jog nuteistasis kišo pirštus ir buvo įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į išangę. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu tai daręs pripažino ir pats nuteistasis, taip įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo teisėjui niekieno neverčiama aiškino ir mažametė nukentėjusioji.

Tai, kad nukentėjusiosios išangėje nenustatyta jokių jos pažeidimų ar prievartos pėdsakų, galima paaiškinti tuo, kad 2007-12-13 įvykęs prievartinis aktas, po kurio atlikta teismo medicinos ekspertizė, buvo jau ne pirmas ir ne antras toks atvejis nukentėjusiajai. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji nesipriešino nuteistajam ir paklusniai vykdė apelianto nurodymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas N. Ratkus, atlikęs nukentėjusiosios kūno tyrimą, patvirtino, jog įvedus lytinį organą į nukentėjusiosios išeinamąją angą, ji galėjo būti ir nesaužalota. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios pirmiau aptartos aplinkybės logiškai ir įtikinamai paaiškina pažeidimų išangėje nebuvimo faktą.

Be to, 2008-03-07 Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 633/07 (01) nustatyta, tamponuose su G. B. makšties prieangio turiniu, su išangės turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai (t. 1, b. l. 35 – 45). Nors asmuo, kurio spermos pėdsakai rasti nukentėjusiosios išangės turinyje, neidentifikuotas dėl to, kad DNR profilių, tinkamų asmens identifikavimui, negauta, iš bylos duomenų akivaizdu, kad šie pėdsakai buvo palikti būtent A. B. , kadangi tyrimas darytas ir mėginiai imti iš kart po įvykio, be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų turėjusi lytinių santykių su kitais asmenimis. Sperminio skysčio pėdsakai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiosios išangės turinyje negalėjo atsirasti niekaip kitaip, kaip tik nuteistajam įvedant savo varpą į nukentėjusiosios išangę. Taigi, šie duomenys paneigia nuteistojo tvirtinimus, jog jis tik masturbavosi ir savo lyties organo nukentėjusiajai į išangę nekišo.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad net ir pripažinus, jog nuteistasis iš tiesų, kaip jis nurodo pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde, nukentėjusiajai į išangę savo lytinio organo neįvedė, ši aplinkybė nekeistų jo nusikalstamų veiksmų baudžiamosios kvalifikacijos. Apeliantas nuteistas pagal BK 150 str. 4 d. už mažametės seksualinį prievartavimą. Minėto straipsnio 4 dalis yra su nuoroda į to paties straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžiami seksualinės prievartos veiksmai. Tai yra lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Net ir neigdamas savo kaltę dėl seksualinio prievartavimo, pirmosios instancijos teisme A. B. pripažino, kad 2007-12-13 tenkindamas savo lytinę aistrą su mažamete G. B. , jis savo lytiniu organu buvo prisilietęs prie dukros, t. y. lietė juo dukros šonus (t. 2, b. l. 84). Tokie veiksmai vis tiek atitiktų BK 150 str. 4 d. ir būtų vertinami, kaip lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu, todėl nebūtų teisinio pagrindo nuteistojo veiksmus perkvalifikuoti į BK 153 str. Tačiau, kaip minėta, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad nuteistasis savo lytinę aistrą tenkino analiniu būdu, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 150 str. 4 d.

Nuteistojo A. B. skundo argumentus apie tai, kad nukentėjusioji jį kaltinančius parodymus davė įtakota policijos pareigūnų, paneigia pirmiau šioje nutartyje bei apygardos teismo nuosprendyje aptarti duomenys, kurie patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiosios apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo ir pats nuteistasis bei jo gynėjas. A. B. netgi uždavė klausimą nukentėjusiajai, tačiau gavęs atsakymą, dėl nukentėjusiosios jį kaltinančių parodymų jokių pastabų nei pats A. B. , nei gynėjas nepareiškė, jos parodymų nebandė paneigti. Priešingai, jis ir pats apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindo abejoti mažametės G. B. parodymais apie tėvo seksualinę prievartą prieš ją. Be to, R. B. patvirtino, kad dukra nelinkusi meluoti, o G. B. parodymų patikimumo įvertinimą atlikusi psichologė taip pat nurodė, kad nėra priežasčių netikėti mažametės parodymais.

Skunde taip pat teigiama, kad nors nukentėjusioji R. B. nepageidavo, kad būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau teismas prieš jos valią jį priteisė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos mažametei nukentėjusiajai, pareiškė ne jos įstatyminė atstovė R. B. , bet Panevėžio apygardos prokuratūra. Prokuratūra tai padarė gindama viešajį interesą, kadangi mažametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, t. y. jos motina nepakankamai gerai gynė dukros interesus, labiau rūpinosi tuo, kad vyrui A. B. būtų skirta kuo švelnesnė bausmė, teigė jam atleidusi. Tai matyti ir iš jos apeliacinio skundo, kuriame ji apie dukros interesų gynimą nekalba, priešingai, nurodo, jog pastaroji tėvui taip pat atleido ir viską pamiršo bei prašo nuteistajam skirti minimalią bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad pati mažametė nukentėjusioji negali tinkamai apsiginti, toks prokuratūros civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl tai, kad R. B. neprašė žalos atlyginimo nei sau, nei jos mažametei dukrai, teismo niekaip neįpareigojo sprendžiant prokuratūros pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, pagrįstai priteisė 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. B. naudai.

Tiek pats nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji R. B. , apeliaciniuose skunduose prašo paskirti švelnesnę bausmę (nukentėjusioji prašo skirti minimalią bausmę) A. B. . Tenkinti šių prašymų taip pat nėra teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę A. B. teismas vadovosi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmes, artimas BK 150 str. 4 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (už vieną iš veikų – bausmę, lygią sankcijos vidurkiui). Nors tai tiesiogiai skunde nenurodoma, tačiau iš skundo argumentų galima suprasti, kad jis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, išteisinant dėl pirmų dviejų nusikalstamų veikų ir perkvalifikuojant trečiąją į BK 153 str. Kitų aplinkybių, dėl kurių, jo manymu, turėtų būti švelninama paskirta bausmė, nuteistasis skunde nenurodo. Kadangi apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta nuteistojo prašymus jį išteisinti dėl dalies veikų, kaip ir prašymą vieną iš veikų perkvalifikuoti, tai švelninti jam paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusioji prašo paskirti minimalią bausmę nuteistajam, argumentuodama tuo, kad tiek ji, tiek ir mažametė nukentėjusioji nuteistajam atleido, įvykius pamiršo, be to, nuteistasis išlaikė šeimą ir po jo sulaikymo materialinė šeimos padėtis tapo sudėtinga. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B. atsižvelgė į tai, kad jis išlaikė šeimą, todėl dar kartą atsižvelgti į tą pačia aplinkybę ir dėl to sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę Apeliacinis teismas negali. R. B. teiginiai apie tai, kad mažametė dukra tėvui atleido yra abejotini, nes ji dėl savo amžiaus apskritai vargu ar gali šiuo metu tinkamai suvokti su ja atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumą, jų pasėkmes bei jais padarytą žalą. Tinkamai ir sąmoningai įvertinti tėvo veiksmus ji galės tik subrendusi, todėl motina negali už ją nuspręsti ar ji atleido tėvui už jo seksualinę prievartą ar ne. Tuo tarpu pačios motinos atleidimo motyvai akivaizdūs, tai yra materialinė jos ir šeimos gerovė. Ji tenori, kad vyras kuo greičiau grįžtų į darbą ir padėtų išlaikyti šeimą. Šios aplinkybės negali atsverti kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumos ir būti pakankamomis švelninti A. B. paskirtas bausmes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. bei nukentėjusiosios R. B. apeliacinius skundus atmesti.