Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-15 · Byla Nr. A2.6.-2354-270/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
A2.6.-2354-270/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00872-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
V. T.
Nukentėjusysis
S. V.
Advokatai
Erikas Kaliačius
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2354-270/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00872-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4;2.7.4.5;2.1.1;2.1.2;2.14.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., jo atstovui advokatui Erikui Kaliačiui, nukentėjusiajam S. V., išnagrinėjęs V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2015-12-25 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius nežymiai apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126, 222 punktų reikalavimus V. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu V. T. pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad 2015-12-25 jam paskambino dukra, kurią jis turėjo paimti iš stoties. Sėdo į automobilį ir išvažinėjo iš kiemo, tačiau nieko negirdėjo, nepajuto, kad kažką galėtų kliudyti, ir toliau nuvažiavo. Prieš Naujuosius, kuomet valė sniegą nuo automobilio, pamatė nežymų įbrėžimą, o 2016 m. sausio 8 d., jam paskambino iš policijos dėl eismo įvykio. Kuomet vairuojant automobilį jam šaukė žmogus, jis neišgirdo ką pastarasis sakė, nes skubėjo paimti dukrą, nesuprato, kad tai buvo eismo įvykis. Prašo, esant pripažintam kaltu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, neatimti teisės vairuoti transporto priemonių, nes baigė darbo biržoje kursus tolimųjų reisų vairuotojų, o netekęs šios teisės jis prarastų galimybę dirbti ir gauti pajamas, paliekat šeimą be išlaikymo ir pajamų.

Teisme apklaustas nukentėjusiuoju S. V. paaiškino, jog jam priklausantis automobilis „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra draustas civilinės atsakomybės draudimu. Atvažiavęs pas dukrą į svečius jis 2015-12-25 automobilį paliko tvarkingai priparkuotą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atėjęs pareigūnas pranešė apie eismo įvykį, kurio metu jo automobiliui buvo nubrozdintas priekinis bamperis, sulenktas valstybinis numeris ir apgadintas rėmelis, kuris laiko numerį. Įvykio vietoje buvo liudytojas, kuris matė eismo įvykį ir perspėjo vairuotoją, kuris nekreipdamas dėmesio, nuvažiavo. Jis pretenzijų V. T. neturi, nes žalą jam atlygino V. T..

Teisme apklaustas liudytoju R. J. paaiškino, kad 2015-12-25 būdamas lauke ir laukdamas atvažiuojančių vaikų, jis pamatė, kaip iš kiemo į gatvės pusę išvažiuodamas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas dešinį posūkį, kliudė stovintį automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai matydamas jis, priėjęs prie automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo pasakė: „-ką tu darai, daužai automobilius“. Tuo metu langas buvo uždarytas, tačiau vairuotojas sustojo, nes strigo, negalėjo važiuoti, tuomet įsijungė atbulinį bėgį ir bandė išvažiuoti, nepavykus išvažiuoti nuleido stiklą, jis vėl pasakė vairuotojui: „-žiūrėk, ką padarei, daužai automobilius“, tuomet dar kartą pabandė atbuline eiga važiuoti, bet nepavykus, pavažiavo į priekį ir nuvažiavo. Kontakto metu buvo lūžimo garsas, lūžo bamperis, traškesys buvo labai girdimas. Įtarimų, jog vairuotojas neblaivus, jam nekilo. Vairuotojas iš jo sakomų priekaištų, turėjo suprasti, jog įvyko eismo įvykis, nes jis linktelėjo galva, pažiūrėjo. Tuo metu buvo tamsu, tačiau kiemas apšviestas. Patvirtino, jog salėje esantis V. T. yra tas pats asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, iki šio įvykio V. T. jis nepažinojo, jokių pagrindų apkalbėti šį asmenį jis neturi.

Nors V. T. pripažindamas turto sugadinimo aplinkybes, neigė pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, jo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės; eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko 2015-12-25, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei Tranporto priemonių techninės apžiūros aktuose (b.l. 14-17) nustatytais automobilių sugadinimais, kuriuose užfiksuota, jog automobiliui „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje, automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) -nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje, suskilęs priekinis žibintas kairėje pusėje, nukentėjusiojo S. V. paaiškinimais teisme bei tyrimo metu (b.l. 7), liudytojo R. J., tiesiogiai mačiusios eismo įvykio aplinkybes, paaiškinimais tyrimo metu (b.l. 8) bei teisminio nagrinėjimo metu, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), kuriame užfiksuotos nukentėjusiojo bei liudytojo nurodytos aplinkybės, kurios sutapo su jų parodymais duotais tiek tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, transporto priemonių apžiūros aktais, kuriuose užfiksuoti abiejų transporto priemonių sugadinimai, kurių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka, byloje esančios fotolentėlės, iš kurių matyti transporto priemonių sugadinimai.

Teismo aptarti ir byloje surinkti, vieni kitus papildantys ir neprieštaraujantys duomenys, kurie laikytini įrodymais, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad surinkti įrodymai gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, kad jie netinkamai įforminti, todėl netikėti šiais įrodymais bei nukentėjusiojo S. V. ir liudytojo R. J. paaiškinimais tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu teismas neturi pagrindo, byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi. Taigi teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. T. padaryti pažeidimai ir kaltė įrodyti. Jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį, kadangi V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Būtent šių taisyklių pažeidimas ir sukėlė kitos transporto priemonės sugadinimą, nes V. T. vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Jis gi, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta tik turtinė žala ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir eismo įvykio vietoje neliko, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir šie V. T. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Pažeidėjo parodymus, jog jis tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, o išvažiavo iš įvykio vietos nepajutęs, kad kliudė kitą automobilį, yra deklaratyvaus pobūdžio, siekiant švelninti savo padėtį, kadangi tokie jo parodymai paneigti teisme ištirtais ir virš aptartais įrodymais, teisme apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais, transporto priemonėms nustatytais sugadinimais, kurie akivaizdūs, juolab jog apie eismo įvykį pažeidėjui aiškiai buvo pranešta įvykio aplinkybes mačiusio liudytojo R. J.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. T. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nors eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltininkas savo noru atlygino nuostolį. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kuris administracine tvarka šių pažeidimų padarymo metu baustas už kelis nešiurkščius teisės pažeidimus, ir mano, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant V. T. ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas minimalias baudas su Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytu teisės vairtuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Ypatingų ar išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu pažeidėjui būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 286-287 str., teismas,-

nutaria:

V. T. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

V. T. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir V. T. skirti subendrintą nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis Mokesčių administravimo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas ZaicevasNuorašas tikras