- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-784-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01046-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- J. E. Ž.
- Atsakovas
- B. V., VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., notarei R
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. E. Ž. ir atsakovės B. V. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1605-97/2011 pagal ieškovo J. E. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams B. V., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims A. Ž., notarei R. S. dėl pažeistų teisių atstatymo, teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisių pripažinimo ir atsakovės B. V. priešieškinį ieškovui J. E. Ž. dėl servituto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 97-99, t. 1) ieškovas prašė atstatyti pažeistas jo teises, panaikinti šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją mirusio atsakovės B. V. sutuoktinio A. V. vardu, pripažinti iš dalies negaliojančiomis 2007 m. birželio 27 d. nuosavybės teisės liudijimo ir tos pačios dienos paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kuriomis atsakovė B. V. paveldėjo minėtą šulinį, pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ½ šulinio dalį. Ieškovas nurodė, jog ginčo šulinys pastatytas ant jam ir atsakovei B. V. priklausančių žemės sklypų ribos. Šį šulinį ieškovas nurodė statęs kartu su jau mirusiu atsakovės sutuoktiniu dar 1974 m. Šalims pradėjus konfliktuoti 2010 m., atsakovė šulinį užrakino ir pareiškė, jog šulinys yra jos. Ieškovui pradėjus aiškintis su šulinio teisiniu statusu susijusias aplinkybes, paaiškėjo, jog dar 2007 m. birželio 27 d. nuosavybės teisės į jį įregistruotos atsakovės vardu. Tačiau vertinant pirminius dokumentus tampa akivaizdu, jog šulinys nebuvo priimtas eksploatuoti, nebuvo pažymėtas ūkinėse knygose. Neteisėtai įregistravus šulinį atsakovės vardu susiklostė situacija, kai atsakovė naudojasi jai priklausančiu statiniu, kuris yra ant ieškovui priklausančio žemės sklypo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į ieškinį (b.l. 56-59, t. 1) ir patikslintą ieškinį (b.l. 101-102, t. 1) atsakovas VĮ Registrų centras prašė ieškinio reikalavimo dėl teisinės registracijos panaikinimo nagrinėjimą nutraukti, kitus ieškinio reikalavimus atmesti ir nurodė, kad nuosavybės teisės į šulinį atsakovės B. V. vardu įregistruotos laikantis teisės aktų reikalavimų kartu su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, registravimo metu registre ieškovui priklausantis sklypas ir jo ribos dar nebuvo įregistruotos, ieškovas nepasinaudojo teise ginčyti teritorinio registratoriaus sprendimą atmesti ieškovo prašymą dėl registracijos panaikinimo. Kadangi ieškovas nepateikė jokio nuosavybės teisės įgijimo dokumento, pripažinti jam nuosavybės teises į dalį šulinio nėra pagrindo.
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 104, t. 1) trečiasis asmuo A. Ž. prašė ieškinį patenkinti ir nurodė visiškai sutinkanti su ieškovo išdėstytais argumentais.
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 114, t. 1) trečiasis asmuo notarė R. S. nurodė esanti be pagrindo įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu, pareiškė neginčijanti ieškovo teisės į jo pareikštų reikalavimų patenkinimą.
Šalies argumentai
Priešieškiniu (b.l. 108-110, t. 1) atsakovė B. V. prašė nustatyti servitutą, suteikiantį jai, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkei teisę naudotis ieškovo vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kurią užima ginčo šulinys, pagal UAB „Toposfera“ paruoštą projektą. Atsakovė nurodė nesutinkanti su ieškovo pateikto patikslinto ieškinio reikalavimais, akcentavo, jog šulinys yra jai priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, šulinio tinkamam naudojimui būtina nustatyti servitutą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 132-133, t. 1) atsakovas VĮ Registrų centras nurodė nesantis suinteresuotas šio klausimo sprendimu, todėl prašė teismo klausimą spręsti savo nuožiūra.
Atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 135-136, t. 1) ieškovas prašė priešieškinį atmesti ir nurodė, jog servituto nustatymas prieštarauja ieškovo ieškinyje suformuluotiems reikalavimams. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog servitutą nustatyti nėra pagrindo dar ir dėl to, jog atsakovė šuliniu turi visas galimybes naudotis ir be servituto nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b.l. 23-29, t. 2) atmetė ir ieškinį, ir priešieškinį, priteisė iš ieškovo ir atsakovės B. V. valstybei po 27,07 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad teisinė registracija negali būti tapatinama su nuosavybės teisių atsiradimo faktu. Kokie dokumentai patvirtina nuosavybės teisių įgijimą ir laikytini pagrindu nuosavybės teisėms įregistruoti, nurodyta teisės aktuose. Šiuo atveju šulinys buvo įregistruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys. Ieškovo žemės sklypas tuo metu dar nebuvo įregistruotas. Ieškovas teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo teritorinio registratoriaus atsisakymo išregistruoti nuosavybės teises į ginčo šulinį atsakovės vardu. Nurodytų aplinkybių visumą teismas įvertino kaip pagrindą reikalavimui dėl teisinės registracijos panaikinimo atmesti. Nuosavybės teisės į turtą gali būti pripažįstamos tik konkrečiais įstatyme nustatytais jų įgijimo pagrindais. Reikšdamas reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo ieškovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų spręsti jį įgijus nuosavybės teises į ginčo turtą, todėl atitinkamas ieškinio reikalavimas taip pat atmestas. Atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo teismas nurodė, jog servitutas teismo sprendimu nustatomas tik tuo atveju, kai tam yra objektyvi būtinybė. Nagrinėjamu atveju šulinys yra ant sklypų ribos, juo naudotis pagal paskirtį atsakovė gali iš savo sklypo, be to, atsakovė namuose naudojasi centralizuotai teikiamu vandeniu, šulinio vandenį naudoja tik šiltnamiui laistyti, šuns gardui plauti, todėl suteikti jai teisę naudotis ieškovo žemės sklypo dalimi nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 45-50, t. 2) ieškovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria jo ieškinys atmestas, dėl ieškinio reikalavimų priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ir nurodo, jog priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo nurodytas svarbias aplinkybes, jog ieškovas prisidėjo prie šulinio statybos, pirko šulinio žiedus, jog didžioji dalis šulinio yra jam priklausančiame žemės sklype. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuosavybės teises į šulinio dalį ieškovas įgijo statybos būdu. Statinių teisinė registracija atliekama įgijimo dokumento pagrindu, tačiau, nagrinėjamu atveju šulinys atsakovės vardu įregistruotas nesant tokio dokumento. Aplinkybė, jog ieškovas neskundė teritorinio registratoriaus sprendimo atsisakyti panaikinti teisinę registraciją, nelaikytina kliūtimi ieškinio reikalavimui dėl teisinės registracijos panaikinimo pareikšti. Pripažinęs, jog šulinys yra atsakovei priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, teismas be pagrindo nurodo, jog ieškovui priklausančiu turtu šulinys negalėjo būti pripažintas dėl to, jog jam priklausantis žemės sklypas nebuvo įregistruotas, tačiau nepasisakydamas apie tai, kodėl šulinys negalėjo būti pripažintas ieškovo namo priklausiniu. Ieškinio reikalavimų atmetimas šiuo atveju prilygsta nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį priverstiniam paėmimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 66-70, t. 2) atsakovė B. V. prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad ieškovas atsakovės vyrui šulinį statyti padėjo kaip kaimynas, ieškovo žemės sklype yra kitas tik jam priklausantis šulinys. Ieškovo į bylą kviesti liudytojai nepatvirtino faktų, susijusių su nuosavybės teisių į šulinį įgijimu. Šulinys buvo priskirtas atsakovės namų valdai, pažymėtas jos gyvenamojo namo techniniame pase. Akcentuoja ir tai, jog jos vyras dar iki žemės sklypų įregistravimo sutiko susisiaurinti jo valdomą žemės sklypą, kad analogiškai būtų padidintas ieškovo žemės sklypo plotis. Būtent dėl to šulinys ir atsidūrė ant žemės sklypų ribos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 33-37, t. 2) atsakovė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria jos priešieškinys atmestas, dėl priešieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą, priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo objektyviai šuliniu galinti naudotis tik per ieškovui priklausantį žemės sklypą, naudojimuisi šuliniu trukdo sklypus skirianti tvora, šulinio dangtis atsidaro tik nustūmus jį į atsakovo sklypo pusę. Be to, ieškovas nesutinka išbetonuoti žemę aplink šulinį, netoliese pasodino medžius, pasėjo žolę, kuriuos tręšdamas teršia šulinio vandenį. Nenustačius servituto atsakovė neturi galimybės šuliniu naudotis, jį eksploatuoti ir prižiūrėti. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog sprendimu buvo atmesti trys ieškinio reikalavimai ir vienas priešieškinio reikalavimas, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo sprendžiamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 54-57, t. 2) ieškovas prašė skundą atmesti, savo poziciją grįsdamas aplinkybėmis, analogiškomis nurodytoms paties ieškovo teismui pateiktame apeliaciniame skunde, taip pat papildomai nurodydamas, jog atsakovė šuliniu gali naudotis iš jai priklausančio žemės sklypo, juo ilgą laiką nesinaudoja, savo reikalavimui ir skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 58-62, t. 2) atsakovas VĮ Registrų centras prašo ieškovo skundą atmesti, atsakovės skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas nurodo neturintis jokio teisinio suinteresuotumo atsakovės B. V. priešieškinyje pareikšto reikalavimo išsprendimu. Savo poziciją dėl ieškovo skundo nepagrįstumo atsakovas grindžia aplinkybėmis, analogiškomis nurodytoms atsakovo pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį.
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės B. V. apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas keistinas, sprendimo dalys, kuriomis atmestas priešieškinio reikalavimas ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas naikintinos, priešieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas iš esmės, priešieškinys tenkintinas, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, šiuo klausimu priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną sprendimą (CPK 330 str.).
Sistemiškai aiškinant CK 1.138 str., CPK 5 str. nuostatas darytina išvada, jog teisę į ieškinio reikalavimo patenkinimą turi tik toks asmuo, kurio teisėms ir teisėtiems interesams teismo priimamas sprendimas turi tiesioginę įtaką. Ieškinyje ieškovas suformulavo tris reikalavimus: panaikinti turto teisinę registraciją, pripažinti iš dalies negaliojančiais nuosavybės teisių įgijimą patvirtinančius dokumentus, pripažinti ieškovui nuosavybės teises į dalį turto. Šie reikalavimai, vertinant civiline procesine prasme, yra tiesiogiai susiję tarpusavyje, pagrindiniu iš jų laikytinas reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tuo tarpu kiti reikalavimai vertintini kaip išvestiniai, jų pagrįstumas priklauso nuo to, ar gali būti tenkinamas pagrindinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju tik nustačius, jog nuosavybės teisės į dalį šulinio priskirtinos ieškovui, būtų pagrindas tenkinti reikalavimus dėl atsakovės nuosavybės teisių įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir nuosavybės teisių į atitinkamą šulinį teisinės registracijos atsakovės vardu panaikinimo. Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas VĮ Registrų centras, savarankiškas reikalavimas dėl teisinės registracijos naikinimo nagrinėtinas administracine Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-32 straipsniuose nustatyta tvarka. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog civiliniame ieškinyje negali būti ginčijamas teisinės nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą registracijos teisėtumas remiantis teisės aktuose nustatytų registravimo procedūrų nesilaikymu, nes toks klausimas priskirtinas administracines procedūras vykdančių ir kontroliuojančių institucijų, taip pat administracinius ginčus sprendžiančių teismų kompetencijai. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 19-20, t. 1), teritorinis registratorius dar iki ieškinio pareiškimo 2011 m. balandžio 4 d. atmetė ieškovo prašymą dėl nuosavybės teisių į šulinį išregistravimo, išaiškino ieškovui tokio sprendimo apskundimo tvarką. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas tokį sprendimą būtų skundęs. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog civilinio proceso ribose pasisakyti dėl ieškinio, o kartu ir apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuosavybės teisių į ginčo šulinį įregistravimo procedūrų teisėtumu, nėra pagrindo. Ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisių registracijos panaikinimo gali būti vertinamas tik ta apimtimi, kiek tokios registracijos buvimas ir ja sukuriamos teisinės pasekmės gali įtakoti ieškovo daiktinių teisių į atitinkamą šulinio dalį pripažinimą ir įgyvendinimą. Akcentuotina ir tai, jog nuosavybės teisių kito asmens vardu teisinė registracija pati savaime nėra kliūtis įrodinėti savo teisių į atitinkamą daiktą egzistavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių į dalį šulinio pripažinimo, dėmesys atkreiptinas į tai, jog nuosavybės teisių įgijimo pagrindai yra išvardinti CK 4.47 str. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas neįrodė egzistavus kurį nors iš nurodytų pagrindų. Apeliaciniame skunde ieškovas savo reikalavimo pagrįstumą sieja su C 4.47 str. 4 p. įvardintu pagrindu, kai nuosavybės teisė įgyjama pagaminant naują daiktą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog statant ginčo šulinį dalyvavo tiek atsakovės sutuoktinis, tiek ir ieškovas, nesutariama tik dėl to, ar statinys buvo statomas bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais, ar ieškovas tiesiog padėjo kaimynui. Aplinkybes, jog šulinys buvo statomas bendrai naudotis dviem sklypams, ieškovas grindžia tik teismo posėdyje (b.l. 3-20, t. 2) apklaustų liudytojų parodymais, jog šulinį kurį laiką ieškovas su atsakovės sutuoktiniu naudojo bendrai, jog žiedus šuliniui pirko būtent ieškovas. Šie liudytojų parodymai vertintini kritiškai dėl jų prieštaringumo su kitų liudytojų parodymais, kurie tvirtino, jog šulinys buvo statomas būtent kaip atsakovei priklausančio namo priklausinys. Šiuo aspektu yra reikšmingos kelios aplinkybės: pirma, byloje nėra jokių duomenų, jog šulinio statybos metu sklypų riba buvo nustatyta būtent taip, jog šulinys patektų į abiejų sklypų teritoriją, priešingai, kaip nustatyta neginčijamai, ieškovo žemės sklypas nebuvo suformuotas iki šulinio įregistravimo; antra, iš į bylą pateiktų projektavimo dokumentų (b.l. 37-39, t. 1) matyti, jog prie gyvenamojo namo priklausinių buvo priskirtas ir ginčo šulinys, šulinio buvimo faktas užfiksuotas ir byloje esančiame Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase (b.l. 41-42, t. 1); trečia, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 7-8, t. 1) ieškovui priklausančiame žemės sklype yra kitas šulinys, kuris, kaip matyti iš registro duomenų, statytas panašiu metu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia abejoti ieškovo argumentu, jog vienas šulinys dviem sklypams buvo statomas siekiant sutaupyti lėšas, aplinkybe, jog liudytoju apklausto S. M. minimi šulinio žiedai, kuriuos ieškovas pirko iš įmonės, kurioje dirbo tiek ieškovas, tiek liudytojas, buvo naudojami būtent ginčo šuliniui statyti. Bendro naudojimosi šuliniu faktas, kurį patvirtino kai kurie teisme apklausti liudytojai, negali turėti įtakos nuosavybės teisių atsiradimui ir jų apimčiai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė nuosavybės teisių į ginčo šulinį ar jo dalį įgijimo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atitinkamą ieškinio reikalavimą. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių į dalį šulinio ieškovui pripažinimo, kaip nepagrįsti buvo atmesti ir kiti ieškinio reikalavimai, kurie, kaip minėta, laikytini išvestiniais.
Įvertinusi atsakovės pateikto priešieškinio reikalavimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis CK 4.126 str. 1 d., teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog atsakovė šuliniu gali naudotis ir iš savo žemės sklypo, todėl servituto nustatymas nėra būtinas. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pareikštas ne dėl naudojimosi šuliniu, bet dėl naudojimosi ieškovo žemės sklypo dalimi, kurią užima atsakovei priklausantis šulinys. Atsakovei priklausančio statinio buvimas ieškovui priklausančiame žemės sklype pats savaime apriboja ieškovo galimybes naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kelia abejones dėl atsakovės naudojimosi atitinkamu statiniu teisėtumo. Tam, kad galėtų teisėtai naudotis jai priklausančiu daiktu, atsakovei turi būti suteiktos ir tam tikros daiktinės teisės, susijusios su kitam asmeniui priklausančia žemės sklypo dalimi, kurią daiktas užima. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės reikalavimas dėl servituto nustatymo pripažintinas pagrįstu. Nustatant servitutą būtina pasisakyti ir dėl jo turinio (CK 4.112 str.). Dėmesys atkreiptinas į tai, jog, nors apeliaciniame skunde savo teisę į servituto nustatymą atsakovė sieja su būtinybe naudotis ir šalia šulinio esančia ieškovui priklausančio žemės sklypo dalimi tam, kad atsakovė galėtų šulinį prižiūrėti, apsaugoti nuo taršos ir juo naudotis pagal paskirtį, atitinkamas reikalavimas priešieškinyje nebuvo suformuluotas, jo pagrįstumas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertintas, atsakovė formuluodama reikalavimą apsiribojo nuostata, jog servitutas turi būti nustatytas tokiai ieškovo sklypo daliai, kurią fiziškai užima šulinys, bet ne teritorijai aplink šulinį, nenurodė jokių servitutui priskirtinų papildomų atsakovės teisių į likusią atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį. Kadangi apeliaciniame procese vertinamas ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 301 str. 1 d., CPK 320 str.), apeliaciniame skunde negali būti reiškiami jokie reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo (CPK 312 str.), teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatyti platesnį servituto turinį, nei suformuluotas priešieškinyje, teismas neturi procesinio pagrindo. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pakankamas pagrindas ginčijamo sprendimo daliai, kuria priešieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestas, panaikinti, klausimui išspręsti iš esmės, priešieškiniui patenkinti, servitutui atsakovei naudotis ieškovui priklausančio žemės sklypo dalimi, kuri užstatyta atsakovei priklausančiu šuliniu, nustatyti.
Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Kadangi ieškovo pareikštas ieškinys buvo atmestas, tuo tarpu atsakovės priešieškinys patenkintas, atsakovei iš ieškovo priteistinas atsakovės paduodant priešieškinį sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis (b.l. 111, t. 1), atsakovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų 2057 Lt atstovavimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į atstovavimo paslaugų apimtį, pripažintinos pagrįstomis, atlyginimas (b.l. 86, t. 1) (CPK 93 str. 1 d.), be to, iš ieškovo valstybei priteistinos visų pirmosios instancijos teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - 54,14 Lt - atlyginimas (CPK 96 str.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovės - patenkintas, analogiškai spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas, atsakovei iš ieškovo priteistinas atsakovės paduodant apeliacinį skundą sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis (b.l. 38, t. 2), atsakovės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų 1000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas (b.l. 41, t. 2). Bendra atsakovei iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio suma - 278 Lt, bendra priteistina atstovavimo išlaidų suma - 3057 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo J. E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės B. V. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas priešieškinio reikalavimas ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Atsakovės B. V. priešieškinį patenkinti, nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovei B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkei teisę naudotis ieškovo J. E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kurią užima ieškovei priklausantis šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusią ginčijamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Priteisti iš ieškovo J. E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 278 Lt žyminio mokesčio, 3057 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo J. E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54,14 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.