Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gražinai Butovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui B. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo B. L. taip pat palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad šiuo metu anūkas gyvena pas ja namuose (duomenys neskelbtini), taip pat kartu su jais gyvena ir vaiko motina I. L.. A. džiaugiasi, kad turi tėvą, tėvas patenkina sūnaus norus, tačiau pas tėvą vaikas gyventi nenori, kadangi ten yra svetima aplinka. Nepilnamečio vaiko mokslais rūpinasi tiek ji, tiek vaiko motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (b. l. 12).

6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. V. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 13). Tačiau iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad kadangi atsakovas tvirtai yra apsisprendęs pats sūnaus neauginti, neturi motyvacijos keisti esamos padėties, jis sutinka, kad A. V. toliau globotų jo močiutė B. L., tęsti socialinį darbą su A. V. šeima nėra pagrindo (b. l. 14). Atsakovas yra neteistas (b. l. 21), tačiau anksčiau darė administracinius teisės pažeidimus (b. l. 19-20).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

8. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi bendrauja, tačiau sūnus pats nenori keltis gyventi pas tėvą, nes nenori keisti aplinkos bei mokyklos; tokia susiklosčiusi situacija patenkina tiek sūnų, tiek atsakovą. Aplinkybę, kad A. V. nori pasilikti gyventi pas jį globojančią močiutę, teismo posėdžio metu patvirtino pati globėja B. L.. Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo - vaiko globėja B. L., sutiko, kad A. V. būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio A. V. atžvilgiu.

9. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

10. Įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad atsakovas tinkamai nevykdo savo pareigos rūpintis vaiku, sūnumi rūpinasi nepakankamai, nededa pakankamai pastangų sudaryti sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų. Teismas pažymi, kad byloje yra duomenų, kad tėvas moka išlaikymą vaikui, tačiau nesiima iniciatyvos bei jokių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti sūnų į savo šeimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas nėra stipriai orientuotas į sūnaus ugdymą ir gyvenimą kartu, jam yra patogu, kad jo vaiku yra pasirūpinta.

11. Teismo vertinimu, yra pagrindas apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus A. V. atžvilgiu neterminuotai (CK 3.180 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkintinas, nustatant, kad tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

12. Atsakovui išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, jog atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovas turės teisę kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą vaiko atžvilgiu.

13. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo; 4,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 400 - 406 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. V. (A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. V. (A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. V. (A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 104,29 Eur (vieną šimtą keturis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.