Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-224-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03861-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8., 3.10.

2016 m. spalio 10 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. atstovo advokato padėjėjo (toliau ir R. A. atstovas ar advokato padėjėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2016 m. vasario 22 d. nutarimo, kuriuo R. A. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 161 straipsnį 30 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2016 m. vasario 22 d. nutarimu R. A. buvo nubausta už tai, kad ji 2015 m. spalio 15 d. 07.45 val. neužtikrino, jog jai priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų tvarkingas, jame būtų nušienauta žolė, išvežtos šiukšlės, statybinės ir kitos medžiagos.

Minėtu nutarimu R. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.

Skunde R. A. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2016 m. vasario 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1. ir 7.4. punktus asmenys tvarkomose teritorijose privalo sušluoti, surinkti ir išvežti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus: valyti ir tvarkyti kiemus, žemės sklypus, eismo zonas ir kitas teritorijas, ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas išvežti sąšlavas ir kitas atliekas iš jų susidarymo vietų. Iš R. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, taip pat iš skundžiamo nutarimo neaišku, kokių šiukšlių R. A. nesušlavė, nesurinko ir neišvežė, ko ji konkrečiai nesutvarkė, kokiais daiktais ir kodėl ji privalėjo atsikratyti. Skunde teigiama, jog institucija skirdama nuobaudą privalėjo aiškiai nurodyti, kokių konkrečių veiksmų neatliko R. A., kodėl yra konstatuojama, jog ji padarė pažeidimą, kokie įrodymai tai pagrindžia.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovas atsiliepime į R. A. atstovo skundą prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu R. A. paaiškino, jog ji sodo sklypo nėra mačiusi, jame nėra buvusi nuo vyro mirties. Sklypą anksčiau tvarkė vyras. R. A. apie sklypą nieko negalėjo papasakoti, kadangi nieko apie jį nežino.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, jog sklypu daug metų naudojasi jis, būtent jis ir tvarko šį sklypą. Sklype yra laikomi liudytojui priklausantys daiktai. R. A. sklypu nesinaudoja, sklypas yra perleistas jo valdymui. Visi daiktai laikomi sklype yra reikalingi, jie yra naudojami, sklype atliekos bei šiukšlės nėra laikomos. Fotonuotraukose užfiksuota žolė auga ne sklype, o už jo ribų.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo skundą iš sodų bendrijos pirmininko, kuriame buvo nurodoma, jog bendrijos teritorijoje yra trys neprižiūrimi sklypai. Prie R. A. sklypo buvo du kartus. Pirmą kartą buvo nuvykęs 2015 metų pavasarį, antrą kartą buvo nuvykęs 2015 metų rudenį. R. A. sklypas buvo netvarkomas, jame buvo apgriuvęs statinys, buvo išardyta dalis kamino, sklypo tvora apgriuvusi, išbyrėjusi, sklype buvo nenušienauta žolė, mėtėsi šiukšlės, statybinių medžiagų laužynas, t. y. plytgaliai, lentgaliai. R. A. sklypo ribos buvo nustatytos pagal GIS duomenis, kelio ir kitų sklypų padėtį, sklypo planą. Aplinka iki R. A. sklypo ribų buvo sutvarkyta. Netvarkingas buvo visas sklypas, ne tik jo pakraščiai.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad kartu su D. K. buvo nuvykęs prie R. A. priklausančio žemės sklypo. Sklypo teritorija buvo netvarkinga, sklype stovėjo apgriuvęs statinys. Detaliau netvarkos liudytojas apibūdinti negalėjo.

Iš A. B. parodymų protokolo matyti, kad R. A. savo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sandėliuoja statybinį laužą, sklype vyksta statybos, sklypas nėra tinkamai aptvertas tvora.

Iš faktinių duomenų patikrinimo akto matyti, kad buvo patikrintas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas yra nenušienautas, netvarkomas, sklype sandėliuojamas statybinis laužas, kitos šiukšlės, į apleistą garažo pastatą gali patekti pašaliniai žmonės, kadangi garažas yra be durų.

Byloje esančios nuotraukos patvirtina aplinkybes, nurodytas parodymų protokole ir faktinių duomenų patikrinimo akte.

R. A. atstovo skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsnį atsako tas, kas pažeidė savivaldybių tarybų patvirtintas miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog R. A. buvo nubausta už tai, kad ji pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1. ir 7.4. punktų reikalavimus. Minėtų taisyklių 7.1. punkte yra nustatyta, kad asmenys tvarkomose teritorijose privalo sušluoti, surinkti ir išvežti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus, o 7.4. punktas įpareigoja asmenis valyti ir tvarkyti kiemus, žemės sklypus, eismo zonas ir kitas teritorijas, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas išvežti sąšlavas ir kitas atliekas iš jų susidarymo vietų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. A. skundžiamu nutarimu buvo nubausta ir už tai, kad jai priklausančiame sklype nebuvo nušienauta žolė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3. punkte yra nurodyta, kad asmenys tvarkomose teritorijose privalo šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė ar piktžolės. Taigi akivaizdu, jog R. A. skundžiamu nutarimu buvo nubausta ir už minėto Tvarkymo ir švaros taisyklių punkto pažeidimą, nors nutarime šis punktas ir nebuvo nurodytas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog R. A. pažeidė ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3. punkto reikalavimus.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamame nutarime yra nurodyta, jog R. A. neužtikrino, kad iš jai priklausančio sklypo būtų išvežtos statybinės medžiagos. Teigtina, jog statybinės medžiagos nėra laikytinos šiukšlėmis ar atliekomis, kurias būtų privalu išvežti iš sklypo, tuo labiau, kad liudytojas A. A. teisme nurodė, jog sklype esančias medžiagas jis naudoja, be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog dalis sklype esančių statybinių medžiagų akivaizdžiai gali būti naudojamos pagal paskirtį, jos yra laikomos pakankamai tvarkingai. Čia teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nutarime yra paprasčiausiai netiksliai pavartotos sąvokos, t. y. vietoje statybinių atliekų buvo nurodyta – statybinės medžiagos.

Teismas pažymi, jog teismo priimamas procesinis sprendimas yra vientisas teisės taikymo aktas, todėl anksčiau aptarti skundžiamo nutarimo netikslumai yra taisytini nekeičiant ir nenaikinant skundžiamo nutarimo, o tik konstatuojant, jog R. A. 2015 m. spalio 15 d. 07.45 val. neužtikrino, jog jai priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų tvarkingas, jame būtų nušienauta žolė, išvežtos šiukšlės, statybinės ir kitos atliekos, taip pat nurodant, kad R. A. pažeidė ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3. punkto reikalavimus.

Teismui, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nekyla abejonių, jog R. A. iš tikrųjų pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1., 7.3. ir 7.4. punktų reikalavimus ir tokiu būdu padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsnyje. Iš byloje esančių fotonuotraukų, darytų 2015 m. spalio 15 d. matyti, kad R. A. priklausantis sklypas nėra sutvarkytas, šiame sklype nėra nušienauta žolė, jame mėtosi statybinės atliekos, kiti daiktai, kurie, teismo įsitikinimu, laikytini šiukšlėmis, kadangi jie mėtosi po sklypą, akivaizdžiai neturi jokio funkcionalumo bei vertės. Čia pažymėtina, jog iš sklypo nuotraukų, kurios buvo darytos 2015 m. kovo 17 d., matyti, kad sklype ir anksčiau iš esmės buvo analogiška situacija, tačiau tuo metu sklype dar neaugo žolė. Taigi nekyla jokių abejonių, jog sklypas yra apleistas ir netvarkomas pakankamai ilgą laiko tarpą. Pažeidimo padarymo faktą patvirtina ir liudytojo D. K. parodymai, duoti teisme. Iš D. K. parodymų matyti, jog jis matė, kad sklype mėtosi šiukšlės, plytgaliai, lentgaliai, nebuvo nušienauta žolė. Teisme apklaustas liudytojas V. D. taip pat parodė, jog jis matė, kad R. A. sklypas yra netvarkingas, tačiau detaliau netvarkos apibūdinti negalėjo, nes neatsiminė. Faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuoti duomenys sutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Teismui yra visiškai akivaizdu, jog paminėtų liudytojų parodymai, faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuoti duomenys sutampa su fotonuotraukose užfiksuotais faktais.

Teismo posėdžio metu A. A. aiškino, jog žolė auga už sklypo ribų, sklype nėra jokių šiukšlių, visi daiktai jam yra reikalingi. Vis tik tokie A. A. parodymai yra paneigti anksčiau aptartais įrodymais. Iš byloje esančių fotonuotraukų yra aiškiai matyti, jog sklype yra nenušienauta žolė, t. y. ji auga tiek sklypo pakraščiuose, tiek jo gilumoje, statybinės atliekos bei šiukšlės taip pat mėtosi sklypo teritorijoje.

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. A.. Teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad R. A. jai priklausančiame sklype nėra buvusi nuo vyro mirties, nešalina jos atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsnį. Ji kaip sklypo savininkė privalo tinkamai rūpintis savo nuosavybe, užtikrinti, jog asmenys, kurie naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu, tinkamai jį prižiūrėtų.

Teismas konstatuoja, jog tiek byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas yra surašyti iš esmės tinkamai, kaltinimai R. A. buvo suformuluoti aiškiai, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Teismo vertinimu R. A. buvo paskirta tinkamos rūšies ir tinkamo dydžio nuobauda, ji nėra laikytina aiškiai per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimus.

Esant aptartoms aplinkybėms, naikinti ar keisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2016 m. vasario 22 d. nutarimo nėra jokio pagrindo, todėl R. A. atstovo skundas nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2016 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir R. A. atstovo advokato padėjėjo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.