Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbantis MB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), teistas 2006-02-02, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. nežymiai sužalojo žmogų, t.y. 2024 m. lapkričio 30 d. apie 01.20 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia rankomis pastūmė R. P., ko pasekoje nukentėjusioji griuvo ir trenkėsi alkūne į grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai R. P. padarė poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje,- sužalojimą priskiriamą prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

Be to, jis 2024 m. lapkričio 30 d. apie 01.28 val. (duomenys neskelbtini) aikštėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia vieną kartą smogė kumščiu G. P. į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam G. P. padarė (duomenys neskelbtini) lūžį dešinėje pusėje, sužalojimą priskiriamą prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis R. B. apklaustas teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino kaltu, ir paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 30 d. po vidurnakčio, (duomenys neskelbtini) m., restorane, supykęs ant R. P. dėl to, kad ji jį filmavo telefonu, pastūmė ją, dėl ko ji krito ant žemės. Išėjęs į lauką vėl grįžo, susikivirčijo su G. P., besistumdydami su juo išėjo į lauką, kur sudavė nukentėjusiajam kumščiu į apatinį žandikaulį. Nusikalto dėl girtumo, savo veiksmus vertina blogai, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2024-12-02 pareiškimais nukentėjusieji kreipėsi į policiją dėl jų sužalojimų (I t., 22, 61 b.l.).

2024-12-03 įvykio vietos apžiūros protokolu įrodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), restoranas „(duomenys neskelbtini)“, stebima vaizdo stebėjimo kameromis (I t. b. l. 10-16).

2025-01-15 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų 2024-11-30 vaizdo kamerų įrašų apžiūra. Juose matosi, kaip kaltinamasis 1:28:26 val. bėgdamas vejasi G. P., netoli suoliukų nusivilkdamas striukę atsisuka į R. B., o R. B. pribėgęs prie jo 01:28:28 val. smogia ranka G. P. vieną kartą į veido sritį, kuris nuo smūgio nuvirto ant žemės (I t. b. l. 189-191).

2024-12-02 asmens apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūrint R. P. matomas kūno vietas, ant kairės rankos prie alkūnės matoma hematoma (I t. b. l. 35-41).

2024-12-16 (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. P. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, padarytas nežymaus sveikatos sutrikdymas (I t. b. l. 56).

2025-01-10 (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P. nustatytas (duomenys neskelbtini) lūžis dešinėje pusėje. Dėl nustatytų sužalojimų G. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t. b. l. 129).

Nukentėjusioji R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-11-30 vidurnaktį, (duomenys neskelbtini) m., restorane „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis priėjęs rankomis ją smarkiai pastūmė ir ji neišsilaikiusi ant kojų, nuvirto ant žemės. Vėliau matė, kaip R. B. ranka trenkė jos vyrui į veidą (I t. b. l. 23).

Nukentėjusysis G. P. parodė tokias pačias aplinkybes kaip kaltinamasis: R. B. kumščiu trenkė jam į veidą. Medikai nustatė, kad lūžo apatinis žandikaulis (1 t. b. l. 67-68).

Minėtų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo R. B. prisipažinimas, nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvados, nurodytų dokumentų turinyje užfiksuotos aplinkybės teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. B. nusikalstama veika dėl G. P. sužalojimo kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis tyčia smūgiuodamas į kito žmogaus galvą suprato, kad toks jo smūgį žmogų sužalos ir to siekė, o veika, dėl R. P. sužalojimo kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis tyčia stipriai stūmė nukentėjusiąją, suprato, kad ji dėl to nukris, ir susižalos.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis nurodė, kad blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl laikoma, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymu, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Abu nusikaltimai padaryti viešoje vietoje, kur buvo daug žmonių, kaltinamasis tyčia pastūmė moterį, o nukentėjusiajam G. P. smogė kumščiu į jautrią kūno dalį – galvą, tokiu būdu įžūliai ir ypatingai šiurkščiai pažeisdamas visiems priimtinas elgesio taisykles ir tuo sukeldamas aplinkinių pasipiktinimą, tuo sukėlė didelį nesaugumo jausmą. Kaltinamasis teistas seniai, teistumas išnykęs (I t., 196-198 b.l.), anksčiau baustas administracine tvarka (II t., 1-8 b.l.), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padarė (II t., 9-11 b.l.), padarė tyčinius, du nesunkius nusikaltimus, jam parenkamos vidutiniškos laisvės apribojimo bausmės. Kaltinamasis yra dirbantis, ankstesnis teistumas išnykęs, todėl intensyvi priežiūra netaikytina. Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiųjų patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą. R. P. buvo sukeltas trumpalaikis skausmas, sužalojimas sugijo per sąlyginai trumpą laiką, jos pareikštą neturtinę žalą kaltinamasis pripažino visiškai, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai. G. P. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų lūžo apatinis žandikaulis, dėl to jis na tik patyrė didelį fizinį skausmą, bet ir ilgalaikius nepatogumus valgant, kalbant, dėl to sutriko jo įprastas gyvenimo būdams, bendravimas, darbas, jam buvo teikiama medikų pagalba. Civilinis ieškovas G. P. nukentėjo nuo tyčinių, agresyvių kaltinamojo veiksmų, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą prieš aplinkinius, todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į visišką 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuri pateiktame ieškinyje laikoma protinga ir teisinga. Civilinio ieškovo pateiktas reikalavimas visiškai pagrįstas byloje pateiktais kvitais, juos nurodytos išlaidos susijusios su civilinio ieškovo gydymu, civilinis atsakovas (kaltinamasis) turtinę žalą pripažino, ji visiškai priteista iš kaltinamojo (BPK 115 str., CK 6.250 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl civilinių ieškovų prašomų priteisti procesinių palūkanų – 5 proc. dydžio priteisimo, paminėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo R. B. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji, atstovaujami advokato teisme patyrė 500 Eur išlaidų. Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiesiems teiktų teisinių paslaugų apimtį, proceso teisme trukmę (buvo paruošti du civiliniai ieškiniai, surinkti įrodymai, baudžiamoji byla išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius), sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra adekvati ir proporcinga, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai, kurios priteistinos iš nusikaltimą padariusio kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių teritorinės ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 1722,45 Eur už nukentėjusiojo gydymą (I t., b. l. 136-148). Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Kaltinamasis tyčia sužalojęs nukentėjusįjį savo veiksmais iššaukė medicinos įstaigų pareigą suteikti būtinąją medicininę pagalbą ir gydymą nukentėjusiajam. Išlaidos, patirtos gydant nukentėjusįjį yra pateiktos pažymoje, todėl ieškinys laikomas pareikštu pagrįstai ir visiškai tenkintinas, nes turtinė žala gydant nukentėjusįjį kilo dėl tyčinio nusikaltimo, kurį padarė kaltinamasis (CK 6.251 str. 1 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo griežtesne nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str. 1, 5, 6 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (G. P. sužalojimas), ir jam skirti laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (R. P. sužalojimas), ir jam skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir R. B. paskirti laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 75 valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 64¹ straipsnį bausmę sumažinti 1/3, ir galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 75 (septyniasdešimt penkias) valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo griežtesne nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės R. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir jai iš civilinio atsakovo R. B. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (300 Eur), palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo G. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir jam iš civilinio atsakovo R. B. priteisti 448,77 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 77 ct) turtinės žalos, ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4448,77 Eur), palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Civiliniams ieškovams solidariai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) už advokato pagalbą iš civilinio atsakovo R. B..

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. B. priteisti 1722,45 Eur (tūkstantį septynis šimtus dvidešimt du eurus 45 ct) turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos ((duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.