Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-249-224/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
T-249-224/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
S. P.
Kategorijos
Byla Nr. T-249-224/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26115-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 14 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 357-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendis, panaikinant šio nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

S. P. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. kovo 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 23 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. balandžio 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. birželio 17 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas trečią kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Praeityje nuteistasis buvo teistas vieną kartą. Šiuo metu nuteistasis charakterizuojamas vien teigiamai. Bausmės vykdymo metu pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių nuteistasis laikosi nuosekliai, jis yra paskatintas už stropų darbą. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas bei jas vykdė. Nuteistasis dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose bei dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pateikęs pažymą iš (duomenys neskelbtini), kuri patvirtino, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas (duomenys neskelbtini). Nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai užbaigė socialinių įgūdžių programą. Turėdamas finansinių įsipareigojimų, nuteistasis juos vykdo pagal galimybes iš gaunamo darbo užmokesčio. Nuteistojo socialiniai ryšiai yra tvirti, jis bendrauja su savo artimaisiais, todėl tikėtina, jog artimieji padės jam lengviau integruotis į visuomenę. Apie ateitį nuteistasis kalba pozityviai, jis yra išsikėlęs tiek ilgalaikius, tiek ir trumpalaikius tikslus bei žino žingsnius, būtinus tų tikslų įgyvendinimui. Nuteistasis neturi jokių priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms. Bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo ir šiuo metu vertinama 55 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam S. P. švelninti teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 357-131 atsisakoma patvirtinti.

2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 (toliau – Įstatymo) pagrindu nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo šiuo metu aktualūs BVK 157 straipsnio, reglamentuojančio lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, pakeitimai. Tačiau pirmiau minėto Įstatymo 75 straipsnio 4 dalis numato, jog <...> Sprendimai dėl iki 2020 m. birželio 30 d. teismui perduotų tvirtinti kitų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme asmuo yra nuteistas. Šiuo atveju Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo pateiktas tvirtinti teismui dar iki 2020 m. birželio 30 d., todėl ir teismo sprendimas dėl šio nutarimo turi būti priimtas neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme S. P. yra nuteistas.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis S. P. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Visų pirma, būtina pažymėti, jog iš 2020 m. birželio 17 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-123 matyti, kad Komisija, spręsdama nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 4 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 2 nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo S. P. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 55 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 10 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 45 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų ženkliai sumažinti. Kadangi dar ir šiuo metu nuteistojo S. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė (55 balai), tai, siekiant jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, turėtų būti nustatyta akivaizdi bei ženkli jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sudaranti pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, pagrindžiamu žemiau šioje nutartyje, nuteistasis tokios pažangos vis dar nepadarė.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistasis S. P. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, ankstesnes Komisijos rekomendacijas, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis S. P. šiuo metu atlieka 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už sunkų nusikaltimą – didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis, o paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas yra būtent jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Anksčiau nuteistasis Lietuvos Respublikoje buvo teistas vieną kartą, tačiau byloje dar yra duomenų apie jo teistumą ir užsienio valstybėje. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirta kriminalinė bausmė esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o ši aplinkybė yra ypač svarbi vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu išlieka jo gyvenimo stilius ir draugai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos – specialybės ir nereiškia jokio noro ją įgyti. Iki šios bausmės vykdymo pradžios nuteistasis dirbo – (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat dirba. Jis pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą apie įsidarbinimo galimybę, jam išėjus į laisvę. Paminėtos aplinkybės lyg ir leistų teigti, jog nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą ir motyvaciją darbui bei prasmingam užimtumui, tačiau tai neduoda jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Juolab, kad anksčiau nuteistasis vykdė nusikalstamas veikas siekdamas kuo didesnės materialinės naudos. Tuo abejoti dar labiau verčia ir tai, jog nuteistasis tebeturi dar neatlygintų itin didelių finansinių įsipareigojimų. Pataisos namuose nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 24 727,67 Eur, iš kurių nuteistasis yra atlyginęs tik menką dalį – 34,23 Eur. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 445,94 Eur, tačiau jis savanoriškai nevykdo minėtų turimų savo finansinių prievolių. Esant paminėtoms aplinkybėms, galima teigti, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistasis nededa maksimalių pastangų turimų finansinių įsipareigojimų įvykdymui ar bent sumažinimui. Akivaizdu tai, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę itin stipriai apsunkins turimi dar neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo, oficialių pajamų bei lemti įstatymams prieštaraujantį jo elgesį. Iš pateiktų duomenų matyti ir tai, jog paskutinį savo nusikaltimą nuteistasis įvykdė bendrininkų grupėje, kurioje jis užėmė kurstytojo vaidmenį. Nors pats nuteistasis teigia, jog jis jau nutraukė visus ryšius su netinkamos reputacijos draugais, tačiau šiuo atveju dar nėra jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatnaujins socialinių ryšių su kriminalinę subkultūrą puoselėjančiais bei nusikalstamą elgesį praktikuojančiais asmenimis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo kiek atitolęs nuo savo artimųjų, nepalaikė su jais jokių ryšių, kadangi jis jautė prieš juos gėdą. Tačiau šiuo metu nuteistasis jau yra atnaujinęs ryšius su savo broliais ir seserimis. Nuteistasis nevengia kontakto ir su aplinkiniais nuteistaisiais, bendrauja su jais, tačiau jo bendravimas išlieka labiau formalus. Nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka jo amžių, išsilavinimą bei kitas aplinkybes. Nuteistojo mąstymas yra gana abstraktus, jam trūksta konkretumo. Pats nuteistasis teigia, jog kas kartą jis tampa aplinkybių auka, kuomet pernelyg pasitiki aplinkiniais nenutuokdamas, jog šie gali įtraukti jį į kriminalinį pasaulį. Pokalbio metu nuteistasis geba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, vedusius prie nusikalstamumo, tačiau jis tikina neplanavęs nusikaltimų ir net nenumatęs tokių savo elgesio pasekmių. Nuteistasis suvokia, jog bendravimas su blogą įtaką darančiais asmenimis gali nuvesti į pakartotinį nusikalstamumą.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas. Per tą patį laiką jis buvo vieną kartą paskatintas. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi paskatinimą, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, taip pat negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais socialinio tyrimo išvadoje įvardinta gyvenimo sąlygos, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, nėra maža – daugiau kaip 9 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo S. P. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis S. P. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 357-131 dėl nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 357-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas