Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams J. D. ir V. A. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei I. D. ir atsakovams J. D. bei V. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai: 4,00 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. projekto plane 52-3, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovei priklauso 135/400 dalis (1,35 ha) šio sklypo, atsakovui J. D. priklauso 140/400 dalis (1,40 ha), o atsakovei V. A. - 125/400 dalis (1,25 ha) šio sklypo (b.l. 7-8, 11); bei 8,2700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. projekto plane 52-1, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovei priklauso 276/827 dalis (2,76 ha) šio sklypo, atsakovui J. D. priklauso 276/827 dalis (2,76 ha), o atsakovei V. A. - 275/827 dalis (2,75 ha) šio sklypo (b.l. 9-10, 12). Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu siekia nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės santykius su atsakovais abiejuose paminėtuose žemės sklypuose, kaip atsidalijimo būdą pasirinkdama mainus, t.y. ieškovė savo turimą 2,76 ha žemės sklypo dalį 8,27 ha ploto sklype siekia perkelti į 4,00 ha ploto žemės sklypą, ieškovei nuosavybės teise priskiriant visą šį sklypą, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise vietoj jų dabar turimų dalių 4,00 ha ploto sklype paliekant 8,27 ha žemės sklypą. Atsakovai dėl ieškovės prašomo atidalijimo būdo neprieštarauja ir su juo visiškai sutinka, atsakovai jau atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad toks atidalijimo būdas juos tenkina ir jie jokių pretenzijų ieškovei dėl pasiūlyto sklypų atidalijimo varianto atitikimo jų interesams neturi.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje įstatymo nuostatoje išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendraturčiai gali sulygti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi du atskirus objektus (žemės sklypus), todėl šalių sutarimu, atsižvelgiant į visų šalių interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai, šaliai sutikus, tam tikros dalies praradimas atidalijimo procese bendraturčiui kompensuojamas ne pinigais, o kitu turtu (įvyksta mainai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Teismas, atsižvelgdamas į visų bendraturčių bylos nagrinėjimo teisme metu išreikštą poziciją, kad ieškovės pateiktame patikslintame ieškinyje nurodytas žemės sklypų atidalijimo variantas atitinka visų bendraturčių interesus, laiko, kad bendraturčių sutarimas dėl atidalijimo būdo yra pagrindas patenkinti patikslinto ieškinio materialinį reikalavimą, nenustačius aplinkybių, kad tokiu atidalijimo variantu būtų pažeisti kurio nors iš bendraturčių interesai, nes nors ieškovė tokiu būdu atidalijus jai tenkančias žemės sklypų dalis ir netenka 0,11 ha, tačiau ieškovė dėl to iš atsakovų kompensacijos neprašo, be to, teismui pateiktais duomenimis, atidalijus pagal ieškovės pasiūlytą variantą, ieškovei priskirtino 4,00 ha sklypo vieno hektaro vertė yra šiek tiek didesnė nei vieno hektaro vertė atsakovams liekančio 8,27 ha žemės sklypo. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į visų bendraturčių valią, tenkintinas ieškovės ieškinio materialinis teisinis reikalavimas atidalinant ieškovei I. D. priklausančias žemės sklypų dalis iš bendrosios dalinės su atsakovais nuosavybės, priskiriant ieškovei nuosavybės teise 4,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 52-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovams J. D. bei V. A. paliekant bendrosios dalinės nuosavybės teise 8,27 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 52-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimą, ir nenurodė, kokios konkrečios dalys po žemės sklypų atidalijimo atsakovams priskiriamame 8,27 ha žemės sklype lieka atsakovams, teismas atsižvelgia į tai, kad tenkinant ieškinį ir atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovų turėtos dalys (atsakovo J. D. 1,40 ha dalis, o atsakovės V. A. 1,25 ha dalis) 4,00 ha žemės sklype yra perkeliamos į 8,27 ha žemės sklypą, be to, ieškovė atsakovų naudai atsisako 0,11 ha žemės sklypo ploto. Tokiu būdu teismas laiko, kad atsižvelgiant į tai, kad sprendimu patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovams priskiriamas 8,27 ha žemės sklypas ne bendrosios jungtinės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (t.y. bendrosios nuosavybės teisės rūšis po atidalijimo nesikeičia), turi būti nurodytos konkrečios atsakovams šiame sklype priskiriamos dalys, prie jų 8,27 ha žemės sklype jau turimų konkrečių dalių pridedant dalis iš atidalyto 4,00 ha žemės sklypo bei 0,11 ha ieškovės dalies likutį, kurio ji atsisako atsakovų naudai jos nuosavybėn priskiriant 4,00 ha žemės sklypą. Be to, pagal CK 4.254 str. 7 p., įsiteisėjęs teismo sprendimas, susijęs su registruojamo daikto teisiniu statusu, turės būti registruojamas viešame registre, todėl taip pat ir dėl šios priežasties teismo sprendime būtina ir tikslinga nurodyti konkrečias atsakovams bendrojoje dalinėje nuosavybėje po atidalijimo su ieškove paliekamas 8,27 ha žemės sklypo dalis, nelaikant, kad šiuo patikslinimu yra peržengiamos ieškinio reikalavimo ribos, įvertinus tai, kad atsakovams po atidalijimo liekančių žemės sklypo dalių nurodymas seka iš paties ieškinio reikalavimo, kuomet ieškovei priskiriant visą 4,00 ha sklypą, šiame sklype atsakovų turėtos konkrečios dalys perkeliamos į 8,27 ha sklypą, todėl tos dalys turi būti aiškiai nurodytos. Išdėstyto pagrindu, atsižvelgus į atsakovų paaiškinimus ir jų atsiliepimų motyvus, 8,27 ha žemės sklypas atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriamas tokiomis dalimis: V. A. – 4,06 ha ir J. D. – 4,21 ha bendrame 8,27 ha ploto žemės sklype.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, teismas laiko, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, įvertinus tai, kad teismas padalija daiktą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį tada, jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo (CK 4.80 str. 2 d). Šiuo atveju ieškovės atstovė nurodė negalinti pateikti teismui jokių įrodymų, kad iki kreipimosi į teismą ieškovė būtų pateikusi atsakovams ieškinyje nurodytą atsidalijimo variantą ir kad atsakovai būtų su juo nesutikę, jau atsiliepimuose į ieškinį atsakovai nurodė, kad jokių pretenzijų ieškovei dėl jos pareikštu ieškiniu siūlomo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo neturi ir su juo sutinka, tokią poziciją atsakovas J. D. patvirtino ir parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl, esant visų bendraturčių sutarimui ir nesant jokio ginčo dėl pareikšto ieškinio materialinio teisinio reikalavimo, atsakovams siūlant ieškovės atstovei baigti ginčą taikiu būdu pasirašant taikos sutartį, teismui visiškai nesuprantama ieškovės atstovės, kuri turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ieškovės įgaliojimą spręsti dėl taikos sutarties sudarymo, jokiais argumentais negrindžiama pozicija nebaigti ginčo taikiu būdu sudarant taikos sutartį, o prašant ginčą išspręsti iš esmės teismo sprendimu, nors teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Įvertinus visus byloje esančius duomenis apie šalių procesinį elgesį ir ginčo eigą, teismas laiko, kad nėra pagrindo ieškovei iš atsakovų priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis procesinis teisinis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais J. D. ir V. A. ieškovei I. D. nuosavybės teise priklausančias 1,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,76 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: ieškovei I. D. nuosavybės teise priskirti 4,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 52-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovams J. D. bei V. A. priskirti bendrosios dalinės nuosavybės teise 8,27 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 52-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. A. – 4,06 ha ir J. D. – 4,21 ha bendrame 8,27 ha ploto žemės sklype.

Atmesti ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.