Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-30 · Administracinė byla Nr. eI-2712-643/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
eI-2712-643/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03264-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2712-643/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03264-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui A. P. (A. P.) ir jo atstovui advokatui S. K. bei vertėjai I. K.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis A. P. (A. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., e. b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-01255,00787(01341) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui A. P.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 25 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas, leidimas laikinai gyventi); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad 2018 m. liepos 25 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės „Germes LT“ (toliau – ir UAB „Germes“ ar Bendrovė) dalyvis (akcininkas), ir jo atvykimo tikslas yra darbas, veikla šioje Bendrovėje. Kartu su Prašymu Pareiškėjas Departamentui pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, verslo planą, Bendrovės sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais ir kitus dokumentus. Dokumentai buvo priimti, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Prašymas turėjo būti išnagrinėtas.

Pareiškėjas paaiškina, kad yra vienintelis darbuotojas viešojoje įstaigoje (toliau – VŠĮ) „Kūrybingumo ir inovacijų centras“, taip pat UAB „Garderobas internete“, todėl Departamento abejonės dėl jo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą nėra teisingi. Be to, teisės aktai nenustato pareigos asmeniui dirbti tik vienoje darbovietėje, todėl Departamento teiginys, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimo Lietuvoje įteisinimu, yra nepagrįstas.

Pareiškėjo nuomone, Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į gerą administravimą, teisė būti išklausytam, nes itin nepalankus Sprendimas buvo priimtas vien tik atlikus formalų ir paviršutinišką duomenų vertinimą, remiantis prielaidomis, o ne faktais, nepaprašius jokių papildomų paaiškinimų, patikslinimų. Sprendimas yra neargumentuotas, nenurodyti, kokie pareiškėjo pateikti duomenys neatitiko tikrovės, kokiomis procedūromis jis piktnaudžiavo, ir kuo grindžiamos atsakovo abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų ar jo siekio užsiimti teisėta veikla šioje šalyje. Sprendimas priimtas padarius daug procedūrinių pažeidimų. Departamentas Sprendime nenurodė vieno iš privalomų rekvizitų – datos, taip pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 66 punktą. Todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. P. (A. P.) ir jo atstovas advokatas S. K. prašė skundą patenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis šiuo metu dalyvauja UAB „Germes LT“ veikloje, o su UAB „Fabrika Vilnius“ darbo santykiai jau nesieja. Pareiškėjas labai suinteresuotas apgyvendinimo verslu Vilniuje, jis nori toliau vystyti Bendrovės veiklą Lietuvoje, viską daro pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvoje gyvena jau 5 metus, mokosi Vilniaus verslo kolegijoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (2 t., e. b. l. 1–7) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui, kaip UAB „Fabrika Vilnius“ akcininkui, išduotą leidimą ir išduoti naują leidimą, galiojantį 2 metus. Tuo pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2020 m. birželio 15 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2018 m. liepos 25 d., tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Germes LT“ dalyvis (akcininkas), pateikė Departamentui Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitus su prašymu susijusius dokumentus.

Departamentas Prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad pasikeitus aplinkybėms (pareiškėjui nebepriklausė nuosavybės teise UAB „Fabrika Vilnius“ akcijos nuo 2017 m. liepos 30 d.) pareiškėjas nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo turimą leidimą.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, Sprendime detaliai nurodyta informacija, susijusi su pareiškėjo dalyvavimu fiktyvių įmonių veikloje. Pareiškėjui 2014 m. gegužės 23 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis buvo ir šiuo metu yra UAB „3F LT“ akcininkas (nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 31 d. dirbo, o nuo 2018 m. birželio 19 d. vėl dirba minėtoje bendrovėje). UAB „3F LT“ nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 12 d. buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. spalio 12 d. ji yra registruota adresu Perkūnkiemio g. 13-91, Vilniuje (šie adresai Departamentui gerai žinomi, nes jais nuolat registruojamos įmonės, kurių dalyviai – trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi). UAB „3F LT“ viešai deklaruojami kontaktai yra (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad UAB „3F LT“ yra susijusi su V. G., kuris žinomas kaip asmuo, užsiimantis įmonių steigimu, tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Šis asmuo steigia arba perka ir parduoda trečiųjų šalių piliečiams įmones, kurios imituoja savo veiklą tik tam, kad šių įmonių dalyviai užsieniečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi bei laisvai keliautų po Šengeno erdvę. Be to, Departamentas 2018 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą neišduoti UAB „3F LT“ akcininkei trečiosios šalies pilietei A. A. leidimo laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog UAB „3F LT“ yra fiktyvi ir susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones. Minėto sprendimo trečiosios šalies pilietė neapskundė. UAB „Garderobas internete“ yra susijusi su UAB „3F LT“ (jų dalyviai yra tie patys, o veikla dubliuojama). Departamento turimais duomenimis, bendrovės, kurių akcininkas (dalyvis) yra pareiškėjas, tarpusavyje sudaro ūkinės komercinės veiklos sutartis ir atlieka piniginių sumų pervedimus, tokiu būdu imituodamos įmonių veiklą.

Prašymo nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovėje nuo 2018 m. sausio 26 d. dirba V. Z., kuris yra Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens L. Z. (pasirašiusi Bendrovės finansinės ataskaitos dokumentus) sutuoktinis. L. Z. dirba UAB „Optima fides“, kurios direktorė yra L. K. (žinoma Departamentui kaip asmuo, tarpininkaujantis užsieniečiams ir padedantis gauti leidimus laikinai gyventi), o šios bendrovės akcininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi. Dėl UAB „Optima fides“ akcininko trečiosios šalies piliečio Departamentas 2018 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, Departamentas darė išvadą, kad pareiškėjas palaiko ryšius su asmenimis, kurie tarpininkauja ir padeda užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi.

Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „3F LT“, kurios akcininkas yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Nustatyta, kad pareiškėjas prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (prisideda prie fiktyvių įmonių veiklos imitavimo). Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvoje, t. y. pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas pabrėžia, kad Departamentas neturi imperatyvios pareigos visais atvejais prašyti užsieniečių pateikti papildomus dokumentus. Sprendimas priimtas atlikus patikrinimo veiksmus ir įvertinus duomenų visumą. Mano, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas skundžiamame Sprendime. Nors dėl techninės klaidos pareiškėjui išsiųstame Sprendimo egzemplioriuje nenurodyta jo priėmimo data, tačiau pareiškėjui buvo išsiųstas pataisytas dokumentas. Ši klaida niekaip nepaneigia priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ši padaryta techninė klaida po Sprendimo priėmimo (registruojant Sprendimą) neturėjo įtakos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (15/4-2) 3I-01255,00787(01341) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui A. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. P. (A. P.) 2018 m. liepos 25 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2 t., e. b. l. 8–18) tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Germes LT“ dalyvis (akcininkas), ir jo atvykimo tikslas yra darbas, veikla šioje Bendrovėje. Kartu su Prašymu Pareiškėjas Departamentui pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, verslo planą, Bendrovės sudarytas darbo sutartis ir kitus dokumentus.

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 2 punktais, priėmė Sprendimą (1 t., b. l. 7–12; 2 t., b. l. 82–87, 177–182), kuriuo nusprendė panaikinti Rusijos Federacijos piliečiui A. P. (A. P.) išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. birželio 15 d. bei atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Skundžiame Sprendime nurodoma, kad Departamentas Prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėjui pagal jo prašymus 2014 m. gegužės 23 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „3F LT“ dalyvis (pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 31 d. dirbo, o nuo 2018 m. birželio 19 d. vėl dirba minėtoje bendrovėje). Taip pat pareiškėjui 2016 m. birželio 6 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Aukso kelias“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini), dalyvis. Pagal pareiškėjo prašymą, 2018 m. gegužės 3 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį dvejus metus, kaip UAB „Fabrika Vilnius“ dalyviui. Atsižvelgdama į tai, Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2020 m. birželio 15 d. Departamentas Prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad pasikeitė aplinkybės (nuo 2017 m. liepos 30 d. pareiškėjui nepriklauso UAB „Fabrika Vilnius“ akcijos), todėl pareiškėjas nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo turimą leidimą.

Prašymo nagrinėjimo metu, Departamentas taip pat nustatė, kad UAB „3F LT“ nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 12 d. buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. spalio 12 d. ji yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) (šie adresai Departamentui gerai žinomi, nes jais nuolat registruojamos įmonės, kurių dalyviai – trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi). UAB „3F LT“ viešai deklaruojami kontaktai yra (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad UAB „3F LT“ yra susijusi su V. G., kuris žinomas kaip asmuo, užsiimantis įmonių steigimu, tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Šis asmuo steigia arba perka ir parduoda trečiųjų šalių piliečiams įmones, kurios imituoja savo veiklą tik tam, kad šių įmonių dalyviai užsieniečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi bei laisvai keliautų po Šengeno erdvę. Be to, Departamentas 2018 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą neišduoti UAB „3F LT“ akcininkei trečiosios šalies pilietei A. A. leidimo laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog UAB „3F LT“ yra fiktyvi ir susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones. Minėto sprendimo trečiosios šalies pilietė neapskundė.

Sprendime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 5 d. dirba (yra vienintelis darbuotojas) VšĮ Kūrybingumo ir inovacijų centre, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Šis adresas Departamentui gerai žinomas, nes šiuo adresu nuolat registruojamos įmonės, kurių dalyviais yra trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 19 d. taip pat eina UAB „Garderobas internete“ direktoriaus pareigas. Ši bendrovė registruota adresu: (duomenys neskelbtini), o jos darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi. Minėta bendrovė yra susijusi su UAB „3F LT“ (jų dalyviai yra tie patys, deklaruojama veikla dubliuojama). Departamento turimais duomenimis, įmonės, kurių dalyvis yra pareiškėjas, tarpusavyje sudaro ūkinės komercinės veiklos sutartis ir atlieka piniginių sumų mokėjimus, tokiu būdu imituodamos įmonių veiklą. Tokios schemos tikslas yra trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu.

Atsižvelgdamas į Prašymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, Departamentas Sprendime konstatavo, kad Bendrovė ir jos akcininkas pareiškėjas susijęs su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjas ne pirmą kartą siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, taip pat yra buvęs fiktyvių įmonių (UAB „3F LT) dalyviu. Departamentas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą Lietuvos Respublikoje, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – pareiškėjo tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyviui, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas nesutikdamas su Departamento Sprendimu, 2018 m. rugsėjo 28 d. apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4732-331/2018 pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2019 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3299-968/2019 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT šioje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo, be kita ko, nustatyti visas su pareiškėjui išduoto leidimo (duomenys neskelbtini) panaikinimu susijusias reikšmingas aplinkybes, jas įvertinti Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste. Atkreipė dėmesį, kad nors Sprendime ir atsiliepime Departamentas nurodo, kad šis leidimas išduotas tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra UAB „Fabrika Vilnius“ dalyvis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Vertindamas Sprendimo dalį dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas apsiribojo kai kurių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo dalyvavimu UAB „3F LT“ ir UAB „Garderobas internete“ veikloje, vertinimu ir visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo veikla kitose Sprendime minimose įmonėse, įskaitant UAB „Fabrika Vilnius“ ir UAB „Germes LT“.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką nustato ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) (kaip ir minėta, toliau – Įstatymas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą;

6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Minėto straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Žemesnės instancijos teismas

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas / pakeičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Taigi, visų pirma, spręstinas skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Departamentui 2018 m. vasario 26 d. buvo pateikęs prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Fabrika Vilnius“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dalyvis (akcininkas), ir jo atvykimo tikslas yra darbas, veikla šioje įmonėje (4 t., e. b. l. 2–12). Pareiškėjo pareigos – UAB „Fabrika Vilnius“ vadybininkas (4 t., e. b. l. 142–143). Kartu su prašymu pareiškėjas buvo pateikęs: duomenis apie UAB „Fabrika Vilnius“ akcininkus (4 t., e. b. l. 18–21), šios įmonės verslo planą (4 t., e. b. l. 22–29) ir kitus su šios įmonės veikla susijusius dokumentus (darbo ir nuomos sutartis, PVM sąskaitas faktūras, įmonės sąskaitos išrašą, Sodros duomenis ir kt. (4 t., e. b. l. 30–139, 142–145)). Departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. vasario 26 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, 2018 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-11) 10K-17255 (4 t., e. b. l. 165), kuriuo nusprendė pakeisti pareiškėjui, kaip UAB „Fabrika Vilnius“ dalyviui, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Fabrika Vilnius“ dirbo nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. liepos 7 d. (2 t., e. b. l. 160; 175). Pareiškėjas skunde teismui neginčija fakto, kad jis jau nėra UAB „Fabrika Vilnius“ dalyvis (akcininkas), be to, teismo posėdyje pats patvirtino, kad UAB „Fabrika Vilnius“ veikloje nedalyvauja. Taigi, byloje nėra ginčo tarp proceso šalių dėl to, kad pareiškėjas jau nėra UAB „Fabrika Vilnius“ dalyvis ir kad jam nuosavybės teise nebepriklauso minėtos įmonės akcijos. Kaip jau anksčiau aptarta, pagal Įstatymo teisinį reglamentavimą, jeigu Departamentas nustato, kad pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pvz., kaip šiuo atveju, pareiškėjui nuosavybės teise nebepriklauso uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, panaikina išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatyme taip pat įtvirtinta užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, pareiga, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamo Departamento Sprendimo dalis, kuria atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu nusprendė panaikinti pareiškėjui A. P. (A. P.) 2018 m. gegužės 3 d. išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. birželio 15 d., yra teisėta ir pagrįsta.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 16 d. ir 2018 m. liepos 20 d. įsigijo UAB „Germes LT“ akcijų ir jam iš viso priklauso 500 vnt. Bendrovės vardinių paprastųjų akcijų (2 t., e. b. l. 30–34).

Iš byloje esančio UAB „Germes LT“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) verslo plano (2 t., b. l. 35–44) matyti, kad šios Bendrovės pagrindinė veikla – trumpalaikės nuosavo / nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos paslaugos teikimas (duomenys neskelbtini) senamiestyje. Pagrindiniai klientai – užsienio piliečiai, atvykę pasisvečiuoti Lietuvoje. Užsakymų kanalai – booking.com, Rent For Travel. Bendrovė nuomoja 3 kambarių apartamentus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) bei 2 kambarių apartamentus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Pridedamos šių apartamentų nuomos sutartys (2 t., e. b. l. 45–48, 61–71).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad pareiškėjas Departamentui su Prašymu, be jau minėtų dokumentų, pateikė Bendrovės banko sąskaitos išrašą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d. (2 t., e. b. l. 108–129); Bendrovės sudarytas darbo sutartis su jos darbuotojais (2 t., e. b. l. 137–139, 141–142, 144–146, 149–150); Bendrovės apyvartos žiniaraštį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (2 t., e. b. l. 193–195) ir kitus Bendrovės veiklą pagrindžiančius dokumentus, tačiau iš skundžiamo Sprendimo turinio nematyti ar minėti dokumentai buvo vertinti prašymo nagrinėjimo metu, nes dėl jų Sprendime nėra pasisakyta, ar jie pagrindžia, ar paneigia Bendrovės veiklos vykdymą.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Germes LT“ dalyvis (akcininkas), ir jo atvykimo tikslas yra darbas, veikla šioje Bendrovėje. Taigi, Departamentas turėjo ištirti, ar ši Bendrovė 6 mėnesius (t. y. nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2018 m. liepos 24 d.) iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ir ar atitinka kitus Įstatymo keliamus reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo dalyvavimu UAB „3F LT“, UAB „Garderobas internete“ ir kitų įmonių veikloje, tačiau visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo dalyvavimu UAB „Germes LT“. Atsakovas su atsiliepimu nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo patikrinta UAB „Germes LT“ veikla jos registracijos ar minėtais vykdomos veiklos adresais, nebuvo apklaustas nei vienas UAB „Germes LT“ darbuotojas. Į bylą tik pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto J. J. 2018 m. gegužės 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-20092 apie UAB „3F LT“ atliktą patikrinimą. Teismo nuomone, skundžiame Sprendime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo fiktyvios įmonės (UAB „3F LT“) dalyvis, nepaneigia Departamento pareigos objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą tuo pagrindu, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nevertino to pareiškėjo Prašymo pagrindo, dėl kurio jis kreipėsi (pareiškėjas yra UAB „Germes LT“ dalyvis (akcininkas), ir jo atvykimo tikslas yra darbas, veikla šioje Bendrovėje), todėl atsakovas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė pareiškėjo Prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus. Teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, kad atsakovo Sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir todėl negali būti laikomas teisėtu.

LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013). Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (LVAT 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

Pagal Įstatymo 51 straipsnio 4 dalį, tik atsakovui suteikta teisė priimti sprendimus išduoti ar panaikinti leidimus laikinai gyventi užsieniečiui. Atsakovas turi atlikti išsamų ir detalų pareiškėjo prašymo ir su juo pateiktų dokumentų tyrimą ir įvertinti taikytinų priemonių proporcingumą. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, neatliko realaus Bendrovės vykdomos veiklos patikrinimo. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu atsakovui suteiktos pareigos įgyvendinimu. Toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo atliktas pareiškėjo Prašymo vertinimas nebuvo visapusiškai objektyvus, atsakovas nepagrįstai, t. y. išsamiai neįvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus (dėl UAB „Germes LT“ veiklos) bei formaliai atsižvelgęs į pareiškėjo dalyvavimą kitų įmonių veikloje, nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria atsakovas nusprendė pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., LVAT 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Pareiškėjo skundą patenkinus iš dalies, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, o nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, panaikinus dalį skundžiamo Sprendimo, pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas 50 proc.

Pareiškėjas prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą. Šias išlaidas grindžia 2018 m. rugsėjo 21 d. sąskaita už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad pareiškėjui advokatas S. K. išrašė 100 Eur sąskaitą už skundo parengimą (1 t., e. b. l. 13) bei 2018 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 298 (1 t., e. b. l. 15), iš kurio matyti, kad pareiškėjas pagal minėtą sąskaitą sumokėjo advokatui S. K. 100 Eur už skundo parengimą teismui.

Į bylą su pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. skundu pateiktas išrašas iš 2018 m. rugsėjo 21 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 21-09-SK2018, iš kurios matyti, kad advokatui S. K. pavedama atstovauti pareiškėją (1 t., e. b. l. 5–6). Pareiškėjo skundas teisme gautas 2018 m. III ketvirtį, todėl teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 punktu, atsižvelgia į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 895,2 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą gali būti 1119 Eur (895,2 Eur x 2,5 x 0,5). Šiuo atveju už skundo parengimą, pareiškėjo prašoma priteisti suma sudaro tik dešimtadalį maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą (prašoma priteisti suma yra 100 Eur, o maksimali už skundo parengimą priteistina suma gali būti 1119 Eur), todėl teismas atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, daro išvadą, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos, be to, nėra pagrindo jų mažinti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 100 Eur už skundo parengimą.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą Nr. DOK-7502 priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje. Šias išlaidas grindžia 2019 m. kovo 27 d. sąskaita už teisines paslaugas SK Nr. 2019-03-27 ir 2019 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas advokatui pervedė 150 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Iš byloje esančios 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad šis teismo posėdis truko 21 min. (nuo 11 val. 06 min. iki 11 val. 27 min.) ir jame dalyvavo pareiškėjas bei jo atstovas advokatas S. K.. Šiuo atveju pažymėtina, kad LVAT yra išaiškinęs, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo teismo posėdyje, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais ir atsižvelgiama, kad nors teismo posėdis truko trumpiau nei 30 min., tačiau advokatas, dalyvaudamas tokiame sąlyginai trumpame posėdyje, vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (žr., pvz., 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-503/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-657/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015, 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-161-756/2018). Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistinos 30 min. bylinėjimosi išlaidos už advokato dalyvavimą minėtame teismo posėdyje.

Teismo posėdis vyko 2019 m. II ketvirtį, todėl siekiant nustatyti priteistiną sumą už pareiškėjo atstovo dalyvavimą minėtame teismo posėdyje, atsižvelgiama į 2018 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (be individualių įmonių), kuris buvo 970,3 Eur. Taigi už 0,5 val. suteiktas teisines paslaugas, maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis pagal Rekomendacijose rekomenduojamus maksimalius dydžius gali būti 48,51 Eur (970,3 Eur x 0,1 x 0,5). Taigi, pareiškėjo prašoma priteisti 150 Eur suma už atstovo dalyvavimą 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje viršija galimą priteisti maksimalią sumą už minėtą suteiktą teisinę paslaugą, todėl teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį bei Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, daro išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma mažintina ir priteistina maksimali galima 48,51 Eur suma už pareiškėjo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas už 2018 m. rugsėjo 28 d. teismui pateiktą skundą, 2018 m. rugsėjo 27 d. pavedimu Nr. 297 (1 t., e. b. l. 14) sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui už sumokėtą žyminį mokestį už skundą iš viso priteistina 11,25 Eur (22,5 Eur x 0,5).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl pareiškėjui A. P. (A. P.) iš atsakovo Departamento priteistina 159,76 Eur (100 Eur + 48,51 Eur + 11,25 Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms už suteiktas minėtas teisines paslaugas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹ straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (15/4-2) 3I-01255,00787(01341) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui A. P.“ dalį, kuria pareiškėjui A. P. (A. P.) atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. P. (A. P.) 2018 m. liepos 25 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjui A. P. (A. P.) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 159,76 Eur (šimtą penkiasdešimt devynis eurus, 76 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė