- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- A20.-203-1156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00177-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos migracijos valdyba
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovei Eglei Rutkauskei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos (toliau – VSAT) teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma taikyti sulaikymą iki 2023 m. liepos 26 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo. VSAT atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, paaiškino, kad 2023 m. balandžio 26 d. užsienietis nepateikė prieglobsčio prašymo, nes neturėjo tam tikrų dokumentų, todėl jis nelaikytinas prieglobsčio prašytoju. Nėra galimybės taikyti jam alternatyvios sulaikymui priemonės, nes jis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
2. Užsienietis nurodė, kad yra vedęs, turi devynių mėnesių vaiką, vaiko motina nėra jo sutuoktinė. Paaiškino, kad vaiko gimimo dokumentuose jis nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, nes jis, neturėdamas asmens tapatybės dokumento, negali pripažinti tėvystės. Negali sugrįžti į kilmės šalį, nori likti Lietuvos Respublikoje, nori gauti prieglobstį.
3. Užsieniečio atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įpareigojant užsienietį pranešti apie savo buvimo vietą. Pažymėjo, kad užsienietis turi ryšių su Lietuvos Respublika, yra vedęs, turi vaiką, kuriuo rūpinasi, taip pat turi gyvenamąją vietą – nuomojasi būstą. Užsienietis niekada nesislėpė nuo pareigūnų, visada atsiliepdavo į skambučius, atvykdavo. Paaiškino, kad gyvenamąją vietą užsienietis pakeitė dėl to, kad ankstesniame būste buvo sudėtinga gyventi su mažu vaiku. Jis nežinojo, kad reikia pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl to ir nepadarė. Be to, užsienietis pats 2023 m. balandžio 26 d. nuvyko į įstaigą, norėdamas pateikti rašytinį prieglobsčio prašymą, apie tai buvo žinoma ir VSAT, tačiau jis neturėjo su savimi nuomos sutarties originalo, todėl jo prieglobsčio prašymas nebuvo priimtas, nustatyta, kad visus duomenis jis turėtų pateikti 2023 m. balandžio 27 d., bet netrukus buvo sulaikytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
5. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
6.1. 2018 m. lapkričio 9 d. užsienietis prašė rašytinį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą ir paliko sprendimą nepakeistą.
6.2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 292 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
6.3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 30 parų arešto bausmė.
6.4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. vasario 5 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymu paskirtas bausmės jas iš dalies sudėdamas ir skyrė R. S. galutinę subendrintą 3 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. 2020 m. liepos 1 d. užsienietis buvo lygtinai paleistas ir tą pačią dieną VSAT pareigūno sprendimu užsienietis iki 48 val. sulaikytas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimu buvo tenkintas VSAT teikimas ir užsienietis sulaikytas iki 2020 m. spalio 3 d. Nors nesutikdamas su priimtu sprendimu, užsienietis jį skundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi skundą atmetė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 2 d. sprendimu sulaikytas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo netenkintas teikimas dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.
6.6. 2020 m. spalio 27 d. užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, tačiau Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą ir paliko sprendimą nepakeistą.
6.7. 2021 m. gruodžio 2 d. užsienietis trečiąkart pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau Migracijos departamentas 2022 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą ir paliko sprendimą nepakeistą.
6.8. 2022 m. spalio 28 d. užsienietis ketvirtąkart pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą ir paliko sprendimą nepakeistą.
6.9. 2023 m. balandžio 21 d. kreipėsi į kompetentingos institucijos dėl užsieniečio kelionės dokumento gavimo.
6.10. 2023 m. balandžio 26 d. 9.30 val. užsienietis buvo sulaikytas pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl VSAT kreipėsi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo.
6.11. 2015 m. birželio 19 d. užsienietis sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, LITEKO nėra duomenų, kad ši santuoka būtų nutraukta.
6.12. Užsienietis nurodė, kad turi 9 mėnesių amžiaus sūnų, tačiau vaiko motina nėra jo žmona. Vaiko gimimo dokumentuose jis nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, nes jis, neturėdamas asmens tapatybės dokumento, negali įregistruoti tėvystės. Nepaisant to, jis rūpinasi sūnumi. Pastebėtina, kad VSAT pareigūnams yra žinoma, kad užsienietis siekia pripažinti savo tėvystę, tačiau to šiuo metu negali padaryti dėl to, kad neturi asmens tapatybės dokumento.
6.13. Užsienietis, jo atstovas pripažįsta, kad užsienietis buvo nurodęs, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pagal 2023 m. vasario 7 d. nuomos sutartį, jis nuomojasi būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties terminas iki 2024 m. vasario 7 d. Užsieniečio atstovas pripažino, kad užsienietis neinformavo instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nes nežinojo, kad privalo tai padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 26 d. užsienietis norėjo pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau tai jam nepavyko padaryti dėl to, kad su savimi jis neturėjo tam tikrų dokumentų. Įvertinus aplinkybę, kad posėdžio metu užsienietis žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C?36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Atitinkamai tai reiškia, kad asmuo negali būti sulaikytas teikime nurodytais pagrindais, t. y. vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktais, nes prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje.
8. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas), sprendžiant sulaikymo taikymo (jo pratęsimo) klausimą būtina įvertinti ar sulaikymas yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2646-556/2022, 17 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
9. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis turi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kad prieglobsčio motyvai, kuriais grindžiamas prašymas dėl prieglobsčio prašymo, nėra atskleisti. Nėra duomenų, kad užsienietis nebendradarbiautų siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kad jis atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan. Vien tai, kad asmuo neinformavo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, savaime nereiškia, kad jis tokiu būdu siekė sutrukdyti asmenims įvykdyti jo išsiuntimo procedūrą pagal priimtus Migracijos departamento sprendimus, nes kaip matyti iš užsieniečio atstovo paaiškinimų, užsienietis bendrauja su kompetentingų institucijų darbuotojai bendrauja telefonu, juos informavo apie savo ketinimą kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, todėl VSAT pareigūnai žinojo, kur jis bus 2023 m. balandžio 26 d. 9.30 val. ir jį sulaikė. Nors Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 23 d. rašte nurodoma, kad užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes yra teistas, teistumas nėra išnykęs, jis galioja iki 2025 m. lapkričio 15 d., teismas pažymi, kad ši pažyma išduota daugiau nei prieš metus, todėl neatspindi situacijos, esančios šiuo metu, nes pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos už 2017 m. įvykdytas nusikalstamas veikas, jis daugiau nenusikalto, t. y. laikėsi Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad asmuo nenori išvykti iš Lietuvos Respublikos, čia gyvena gana ilgą laiko tarpą ir siekia gauti prieglobstį. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslų, išnagrinėti asmens prašymą suteikti prieglobstį ir jį įvykdyti, gali pasiekti taikant švelnesnes priemonei nei sulaikymą, todėl jam skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti apie savo buvimo vietą. Šią priemonę taikyti tris mėnesius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, 5 dalies 9 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 140¹⁸ straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą.
Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 16.30 val. pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą.
Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.