Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str.1 d., 186 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 9 d., 7.00 val., Kaune, M. Gimbutienės g. 35, viešbutyje „Baltos burės“, V. M., norėdama pamokyti sugyventinį, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Šiais veiksmais V. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str.

Be to, 2016 m. sausio 9 d., 7.00 val., Kaune, M. Gimbutienės 35, viešbutyje „Baltos burės“ V. M. panaudojo motinos valdžią priešingai savo mažamečių vaikų M. M. gim. 2011 m. ir M. M., gim. 2009 m., interesams, garsiai šaukdama konfliktavo su sugyventiniu, neužtikrino vaikams saugios aplinkos savo elgesiu. Šiais veiksmais V. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai, todėl posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo gailisi (t. 1, b. l. 14; t. 2, b. l. 2).

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 186 str. numatyto pažeidimo, kaip minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Paaiškinime nurodė, kad su sugyventiniu buvo išsinuomojusi kambarį viešbutyje „Baltos Burės“, tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji su vaikais norėjo važiuoti namo, o sugyventinis norėjo ir toliau švęsti. Vėliau ji su sugyventiniu susistumdė. Ji buvo labai pikta, todėl iškvietė policijos pareigūnus teigdama, kad sugyventinis ją sumušė, naudojo fizinį smurtą. Mėlynės ant jos kūno atsirado nuo čiuožinėjimo pačiūžomis (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 6), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 7, 8), pristatytojo asmens (E. G.) testo alkoholiui protokolas (b. l. 11), I. B. paaiškinimas (b. l. 12), E. G. paaiškinimas (b. l. 13), V. M. apklausos protokolas (b. l. 14), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 186 str. numatyto pažeidimo, nutrauktina.

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Kaip matyti iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5), į iškvietimą nuvykusi policijos pareigūnė G. U. nurodė, kad V. M. sumušė sugyventinis E. Č., tačiau negavus jokių įrodymų, kad V. M. atžvilgiu būtų panaudotas smurtas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 7, 8) nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą buvo matyti, kad V. M. yra susijaudinusi, verkė, drebėjo. Ant moters rankos buvo matyti sumušimo žymė, akis buvo šiek tiek paraudusi, buvo matyti didelė mėlynė ant kairio klubo, moteris galimai buvo neblaivi. V. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziškai, jai buvo suduoti smūgiai rankomis į įvairias kūno vietas. Smurtas kartojasi nuolat, buvo sumušta ir prieš Naujuosius metus, moteris teigė, kad sugyventinis mušdamas siekia, jog neliktų žymių, arba jos būtų lengvai paslepiamos po viršutiniais rūbais. Nustatyti smurtą galintys rodyti požymiai – nubrozdinimas ant klubo, trys mėlynės (kraujosruvos), patinimas, bei įdrėskimas.

Be to, iš I. B. paaiškinimo (b. l. 12) matyti, kad jai būnant darbo vietoje atbėgo maždaug 6 m. amžiaus berniukas ir paklausė, I. B., ar ši galėtų ateiti pas juos į 202 kambarį, nes mama verkia, ją mušą. To pasekoje buvo iškviesti apsaugos darbuotojai. Vėliau moteris iš antro aukšto, t.y. V. M. atbėgo šaukdama „kvieskit policiją ir paimkit dar vieną vaiką likusį kambaryje“. I. B. pastaroji parodė sutinusį rankos riešą, mėlynes ant kojų ir rausvą žymę prie alkūnės.

Vertinant aptartus, byloje esančius surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad V. M. kvietė policijos pareigūnus, konfliktinę situaciją su sugyventiniu suvokdama kaip realią grėsmę jai ir jos vaikams. Taigi atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. specialiąją tarnybą išsikvietė ne žinomai melagingai, tačiau manydama, kad jai ir jos vaikams gresia pavojus, todėl jos veika neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Tokiu būdu, dėl šio pažeidimo teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo faktą ir V. M. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 2, b. l. 2), nutarimas atisakyti pradėti ikiteisminį (t. 2, b. l. 5), policijos informacinės sistemos duomenys (t. 2, b. l. 6), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 2, b. l. 7, 8), I. B. paaiškinimas (t. 2, b. l. 9), E. G. paaiškinimas (t. 2, b. l. 10), V. M. apklausos protokolas (t. 2, b. l. 11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (t. 2, b. l. 14).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. M., konfliktuodama su sugyventiniu, neužtikrino vaikams saugios aplinkos ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., todėl ji baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. M. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 181 str. 1 d., 186 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str., 1 d., ir skirti jai įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., bylos teiseną V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.