Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

2023 m. gruodžio 28 d. pareiškimu sumažinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 21 621,99 Eur skolos ir 11,5 proc. procesines palūkanas. Anot ieškovės, šalys 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus (įrengti uždarus vamzdžių perėjimus žemėje tarp šulinių). Ieškovei atlikus darbus, atsakovė pasirašė atliktų darbų priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, tačiau ne visiškai atsiskaitė. Anot ieškovės, ji iš pradžių žemės kasimo-gręžimo darbus atliko giliau, negu nurodoma darbų projekte, tačiau vėliau ieškovė darbus neatlygintinai perdarė reikiamame gylyje. Po ieškinio pareiškimo šioje byloje atsakovė 2023 m. lapkričio 30 d. sumokėjo ieškovei 10 000 Eur sumą, kurią ieškovė paskirstė bylinėjimosi išlaidoms, delspinigiams ir kitoms sumoms padengti.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį – priteisti iš ieškovės 36 762 Eur nuostolių atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas. Anot atsakovės, ieškovė netinkamai vykdė sutartinius darbus, t. y. kasimo-gręžimo darbus atliko ne pagal projektą per giliai, todėl atsakovė patyrė nuostolių – buvo priversta kreiptis į užsakovą dėl sutarties vykdymo termino pratęsimo, nuomotis didesnį traktorių (už 14 580 Eur didesnę nuomos kainą), dėl gruntinio vandens nuomotis adatas (už 7182 Eur), savo darbuotojams už didesnį darbo krūvį mokėti didesnį darbo užmokestį (papildomai sumokėta 15 000 Eur). Atsakovė pažymėjo, kad šie nuostoliai paaiškėjo tik metu pabaigoje, o ieškovė yra savo srities profesionalė, todėl jos atsakomybė už sutarties pažeidimą yra griežta, t. y. be kaltės.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalys sudarė 2022 m. rugpjūčio 8 d. rangos sutartį Nr. 22/096, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus – įrengti uždarus perėjimus D110, D160 ir D200, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo praėjusio mėnesio atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo, rangovui (ieškovei) pateikus PVM sąskaitą faktūrą. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad užsakovas (atsakovė) nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, moka rangovui (ieškovei) 0,02 proc. neapmokėtos darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad užsakovas (atsakovė) per 2 darbo dienas po rangovo (ieškovės) atliktų darbų akto pateikimo, dalyvaujant rangovui privalo apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; užsakovas (atsakovė), pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbo rezultato kokybę ir kitus trūkumus, privalo nedelsdamas raštiškai informuoti rangovą (ieškovę); atliktų darbų priėmimo aktas pasirašomas priėmus kokybiškai atliktus darbus.

Šalys pasirašė 2023 m. kovo mėn., birželio mėn. ir liepos mėn. atliktų darbų priėmimo aktus už, atitinkamai, 65 516,78 Eur, 3726,80 Eur ir 30 029,78 Eur sumas. Ieškovė pateikė ir atsakovė priėmė 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už mokėtiną 54 146,10 Eur sumą, 2023 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą už mokėtiną 3080 Eur sumą ir 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už mokėtiną 24 818 Eur sumą. Atsakovė neneigė ir neginčijo ieškovės argumentų dėl atsakovės likusių neapmokėtų sumų pagal nurodytas sąskaitas, įskaitant ir tas sumas, kurios liko po ieškovės atlikto atsakovės 2023 m. lapkričio 30 d. 10 000 Eur įmokos paskirstymo (CPK 12, 178 straipsniai).

Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Šios Civilinio kodekso normos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priimdama ieškovės atliktus darbus (pasirašydama darbų priėmimo aktus ir vėliau priimdama apmokėti PVM sąskaitas faktūras) atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės-trūkumų. Šalių sudarytoje rangos sutartyje nenustatyta galimybių atsakovės reikalavimus dėl darbų trūkumų reikšti vėliau, t. y. po darbų priėmimo. Be to, šalių sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad, jeigu užsakovas (atsakovė) nesutinka su jam pateikta PVM sąskaita faktūra, privalo raštu (elektroniniu paštu) informuoti apie tai rangovą (ieškovę) per dvi darbo dienas; vėliau pateikti pranešimai ir pretenzijos nepriimami.

Vadovaudamasis nurodytomis Civilinio kodekso ir sutarties nuostatomis bei atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinio argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovės atliktų darbų trūkumus. Taigi jau vien toks sprendimo motyvas teikia pakankamą savarankišką pagrindą ieškiniui tenkinti ir priešieškiniui atmesti. Papildomai pažymėtina, kad apklaustų liudytojų J. D. (J. D.) ir M. V. (M. V.), atitinkamai, atsakovės ir ieškovės darbuotojų, parodymai patvirtina, kad atsakovei iš karto buvo žinoma apie ieškovės atliekamų kasimo-gręžimo darbų gylius ir atsakovė tokiems darbams pritarė, su jais sutiko. Šiuo aspektu atsakovės darbuotojas J. D. paaiškino, kad po to, kai jam paskambino ieškovės darbuotojas ir informavo, kad žemėje yra akmenų, todėl darbai bus atliekami didesniame gylyje, J. D. atsakė „darom-bandom“. Be to, šis liudytojas pažymėjo, kad jo įmonė pretenzijų ieškovei tuo metu neturėjo, o vėliau atsakovei sužinojus, kad darbai turi būti atliekami vis dėlto projektiniame 3 metrų gylyje, atsakovė paprašė ieškovės pagalbos ištaisant jau atliktus darbus. Šiuo aspektu liudytojas M. V. (ieškovės darbuotojas) paaiškino, kad pastebėjus darbų problemas-sunkumus, atsakovei buvo pasiūlyta pasisamdyti rangovų su galingesne technika, tačiau atsakovė į tai atsakė, kad galimas tam tikras (kasimo-gręžimo darbų trajektorijos) nuolydis. Be to, anot M. V., atsakovės pasirinkta kita įmonė (rangovas) taip pat nesėkmingai mėgino gręžti (reikiamame gylyje), t. y. atsakovė vis dėlto buvo mėginusi samdytis kitų rangovų, tačiau vis tiek vėliau tęsė bendradarbiavimą su ieškove. Atsakovė neneigė-neginčijo šių dviejų liudytojų parodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

Tokie nuoseklūs liudytojų parodymai teikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, kuriai buvo iš karto žinoma apie ieškovės atliekamus darbus didesniame gylyje (negu nurodyta darbų projekte), pati sutiko su tokių darbų atlikimu. Be to, (po kitų rangovų nesėkmingų bandymų) pati atsakovė išreiškė valią, kad ieškovė tęstų darbus. Pažymėtina, kad po atitinkamo ieškovės pranešimo apie sunkumus vykdyti darbus reikiamame projektiniame gylyje atsakovė ne iš karto kreipėsi į savo užsakovą (UAB „Vilniaus vandenys“) su paklausimu dėl galimybės darbus vykdyti nesilaikant projekto. Taigi tokiais savo veiksmais (tam tikrą laiką nesikreipdama į savo užsakovą dėl darbų atlikimo nesilaikant projekto ir savo nuožiūra-rizika sutikdama su ieškovės siūlomu kitokiu darbų gyliu) atsakovė pati nulėmė priešieškinyje deklaruojamų savo nuostolių atsiradimą, t. y., būdama ieškovės informuota apie sunkumus laikytis projekte nurodyto darbų gylio, viena vertus, mėgino pasinaudoti kitų rangovų darbais-technika, tačiau, kita vertus, vėliau vis tiek priėmė sprendimą tęsti bendradarbiavimą su ieškove ir tam tikrą laiką (kol nebuvo gautas užsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ nurodymas laikytis-nenukrypti nuo projektinio darbų gylio) darbus savo rizika atlikinėti nukrypstant nuo projekto (CK 6.259, 6.297 straipsniai). Pabrėžtina, kad atsakovė, būdama ieškovės informuota apie šiai iškilusius sunkumus darbus vykdyti projektiniame gylyje, būtent faktiškai-realiai pasinaudojo kitų rangovų darbais-technika, todėl teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus-nereikšmingus atsakovės atsikirtimus, kuriais apeliuojama į ieškovės pareigą raštu informuoti atsakovę apie rangovo sunkumus ar negalimumą tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Taigi atsakovės neinformavimas raštu nesutrukdė jai realiai pasinaudoti ir kitų-alternatyvių rangovų darbais-technika.

Remdamasis nurodytais motyvais ir vadovaudamasis šalių sutarties 2.2 punktu, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą 21 621,99 Eur sumą už atliktus darbus. Be to, tenkinant ieškovės reikalavimą ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteisiamos 11,5 procento procesinės palūkanos. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos procesinei baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys tenkinamas, tai ieškovei iš atsakovės priteisiama (po ieškovės atlikto 10 000 Eur įmokos įskaitymo) 1905,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į ieškovės atstovo atliktų procesinių veiksmų mastą (pateiktus procesinius dokumentus, atstovavimą teismo posėdžių metu), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip neproporcingai didelio, todėl nemažina. Valstybei iš atsakovės nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šių išlaidų suma (4,32 Eur) mažesnė, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 21 621,99 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną eurą 99 ct) skolos už atliktus darbus, 11,5 (vienuolikos ir penkių dešimtųjų) procento metines palūkanas nuo priteisiamos 21 621,99 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt vieno euro 99 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1905,76 Eur (tūkstantį devynis šimtus penkis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėjas Vitalijus Abramovičius