- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-29
- Bylos Nr.
- N-575-5772-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pažeidėjas
- K. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė K. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. kovo 17 d., apie 21.51 val., Alytaus rajone, Skirgailių kaime, vairavo automobilį, būdamas neblaivus (1,91 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, kai jam 2009 m. lapkričio 11 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Prieš pradėdamas judėti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį, po ko iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole veika kvalifikuota, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pagal ATPK 130² straipsnį ir pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. gegužės 17 d. nutarimu pripažino K. P. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje numatytas veikas ir skyrė galutinę nuobaudą – 30 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta tarnybiniu pranešimu, alkoholio matuoklio šaknele, R. L. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, pažyma apie K. P. baustumą ir kitais bylos duomenimis. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad K. P. kaltu neprisipažino, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, anksčiau baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Padaryti pažeidimai buvo tyčiniai, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, piktybiškai ignoravo KET reikalavimus, negerbė įstatymų, analogiškus pažeidimus daro pastoviai, išvadų nedaro, paskirtų baudų nemoka.
II.
Apeliaciniu skundu K. P. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai arba pirmosios instancijos teismui tirti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Institucijos nutarime nurodytos transporto priemonės jis nevairavo ir jokio eismo įvykio nepadarė. Pasak K. P., automobilį vairavo jo savininkas M. K., su kuriuo jie tą dieną važinėjosi ir vartojo alkoholį. Kartu buvo ir J. T. bei R. S.. Važinėjantis po kaimą, M. K. užsuko į pažįstamo asmens kiemą, o pastebėjęs, kad ne ten pataikė norėjo išvažiuoti. Tuo metu priėjo apeliantui nepažįstamas asmuo, kuris pamanė, kad jis yra vairuotojas. Tuo metu M. K. pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą automobilį, po ko iš kiemo pabėgo ir nuvažiavo į kitą kaimą, kur pasibaigus kurui sustojo. Jam išėjus ieškoti kuro, automobilį surado policija, o vėliau ir apgadintos transporto priemonės savininkas. Nieko daugiau neradęs prie automobilio, savininkas nurodė apeliantą kaip vairuotoją. Apelianto teigimu, nukentėjusysis jį atpažino kaip vairuotoją, nes nesuprato, kad apeliantas buvo tik keleivis, tai gali patvirtinti ir kartu buvę J. T. bei R. S.. Pats M. K. neneigia vairavęs automobilį ir padaręs su juo eismo įvykį. Nukentėjusysis sumaišė apeliantą su vairuotoju, nes M. K. automobilio vairas buvo dešinėje pusėje.
Apelianto teigimu, jis nebuvo informuotas apie teismo posėdį, jokio pranešimo negavo ir nepasirašė nei jo žmona, nei motina, nei kitas asmuo. Byloje nėra kitų policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę aiškintis eismo įvykio aplinkybių tarnybinių pranešimų. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo apklausti eismo įvykį padaręs M. K. bei kiti automobilyje buvę asmenys, kurie yra žinomi, taip pat nebuvo apklaustas nukentėjusysis bei Institucijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu K. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Apeliantas savo kaltę neigia ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, jau administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, neigė vairavęs automobilį (b. l. 1, 5, 41) ir jokių paaiškinimų nepateikė (b. l. 15), tačiau pirmosios instancijos teismas šios apelianto nurodytos versijos netyrė. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. L., kurio automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, rašytiniuose paaiškinimuose yra esminių prieštaravimų dėl nurodytų įvykio aplinkybių (b. l. 16, 45), kurių pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat netyrė.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai J. T. bei R. S., galintys patvirtini įvykio aplinkybes, nebuvo apklaustas ir nukentėjęs asmuo – R. L. bei, pasak apelianto, eismo įvykį sukėlęs automobilio savininkas M. K., o pačiam apeliantui apie teismo posėdį nebuvo pranešta. Bylos medžiagoje nėra duomenų - teismo šaukimų, teismo posėdžio protokolo ir kt. - paneigiančių šiuos apelianto argumentus. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė, remdamasis tik rašytine bylos medžiaga, tokiu būdu nepašalindamas prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Tačiau pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz. nutartis byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Byloje nėra automobilio dokumentų, nesiaiškinta, ar vairas tikrai dešinėje pusėje ir ar tai galėjo turėti įtakos pareigūnų ir nukentėjusiojo paaiškinimams. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų - policijos pareigūnų, nukentėjusiojo asmens ir kitų liudytojų, galinčių patvirtinti bylos aplinkybes, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, o neinformavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pažeidė procesines teisės normas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. P. apeliacinį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.