Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės,

dalyvaujant apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Eskuza“ atstovams Kazimierui A. A., advokatui Antanui Suslavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eskuza“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Architektura humana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eskuza“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčas byloje kilęs dėl tarp ieškovo ir atsakovo 2006 m. liepos 20 d. sudarytos Projektavimo darbų sutarties Nr. 06/016 (toliau – ir Sutartis) vykdymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 15 000 Lt skolą, 5 400 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudaryta Sutartimi ieškovas įsipareigojo parengti žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, o atsakovas įsipareigojo priimti darbus, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą, ir už juos sumokėti. Šalys susitarė, kad darbų vertė yra lygi 75 000 Lt plius 18 % PVM – 13 500 Lt, t. y. bendra darbų vertė lygi 88 500 Lt. Atsakovas didžiąją dalį Sutartyje nurodytos darbų vertės ieškovui sumokėjo vykdant projektavimo darbus, 2009 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 06/016-04, tačiau liko skolingas ieškovui 15 000 Lt. Vengdamas sumokėti skolą atsakovas nepagrįstai teigia, kad neva ieškovas yra pažeidęs Sutarties sąlygas neatlikdamas darbų Sutartyje numatytais terminais, ir dėl to atsakovas yra paskaičiavęs ieškovui atitinkamo dydžio delspinigius, kurių sumą įskaičius atsakovo prievolė ieškovui baigėsi. Detaliojo plano parengimas užsitęsė dėl nenumatytų aplinkybių, apie kurias atsakovas buvo informuotas. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad darbai pradedami vykdyti nuo avanso sumokėjimo ir baigiami per 8 mėnesius, gavus iš atsakovo visus privalomuosius projektavimo rengimo dokumentus. Atsakovas ir Vilniaus miesto savivaldybė 2006 m. liepos 27 d. pasirašė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 04645, kurioje leidimas detaliajam planui rengti duotas tik dviem sklypams: kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041457 buvo sudaryta tik 2009 m. sausio 5 d. ir tik po šios sutarties sudarymo buvo galima užbaigti Sutartyje numatytus darbus, todėl 8 mėnesių terminas darbams užbaigti skaičiuotinas nuo 2009 m. sausio 5 d. Gavus iš atsakovo 2009 m. sausio 5 d. sutartį, per 4 mėnesius nuo paskutinio privalomo projekto rengimo dokumento gavimo buvo užbaigtas detalusis planas (2009 m. balandžio 21 d. pasirašytas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 100-11.81-124), taigi ieškovas laiku įvykdė projektavimo darbus pagal Sutartį. Kadangi ieškovas savo pareigas pagal sutartį vykdė tinkamai, o atsakovas su ieškovu laiku neatsiskaitė, iš atsakovo priteistinos Sutarties 8.1 punkte sutartos netesybos po 0,2 procentus už kiekvieną pradelstą dieną (už 180 dienų iki ieškinio padavimo teismui dienos).

Atsakovas UAB „Eskuza“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pažeidė Sutarties vykdymo terminus – įsipareigojimą atlikti trijų žemės sklypų detalųjį planą per 8 mėnesius nuo Sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2007 m. kovo 20 d. Ieškovas darbus atliko tik 2009 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovas ieškovui avansu sumokėjo 70 950 Lt. Atlikęs darbus, ieškovas atsakovui išrašė 2009 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą 17 850 Lt sumai. Kadangi ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminą, atsakovas priskaičiavo ieškovui 15 000 Lt delspinigių už termino praleidimą. 2009 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas ieškovui raštu pranešė, kad minėto reikalavimo dėl delspinigių sumokėjimo ir vienarūšio priešpriešinio reikalavimo pagal 2009 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą atžvilgiu taiko įskaitymą 15 000 Lt sumai ir sumoka ieškovui 2 850 Lt skirtumą. Taigi atsakovas yra visiškai atsiskaitęs pagal Sutartį. Detaliojo plano parengimui nustatytas 8 mėnesių terminas, atsakovo nuomone, skaičiuotinas nuo Sutarties sudarymo dienos, nes tą dieną ieškovui buvo pateikta visa privaloma dokumentacija. Be to, ieškovas, kaip šios srities profesionalas, privalėjo nurodyti atsakovui, jog reikia sudaryti papildomą sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Paaiškėjus šiai aplinkybei, minėta sutartis atsakovo buvo sudaryta per 2 savaites. Ieškovo reikalaujami 0,2 procento delspinigiai, atsakovo nuomone, yra aiškiai per dideli. Ieškovui jau 2009 m. rugpjūčio mėn. tapo žinoma atsakovo pozicija, kad nebus mokama, nes įvyko įskaitymas, tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2010 m. kovo mėn., kad būtų galima pareikalauti delspinigių už maksimalų terminą. Be to, išrašydamas 2009 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą 17 850 Lt sumai, ieškovas nepagrįstai taikė 19 proc. PVM tarifą, tokiu būdu padidindamas galutinę Sutartimi sutartą sumą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 15 000 Lt skolos, 1 620 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16 620 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 454,28 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, kada ieškovui buvo pateikti visi privalomi dokumentai trijų Sutartyje nurodytų žemės sklypų detaliajam planui (Projektui) rengti. Nors atsakovas teigia, kad 8 mėnesių darbų atlikimo terminas skaičiuotinas nuo Sutarties sudarymo dienos, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas ne visus reikiamus dokumentus pateikė Sutarties pasirašymo metu. 2007 m. spalio 24 d. atsakovas pateikė ieškovui patikslintą topografinį planą, o detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041457 žemės sklypui kad. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta ir perduota ieškovui 2009 m. sausio 5 d. Žemės sklypo savininkui teisė rengti detalųjį planą atsiranda tik pasirašius detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su savivaldybe (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635). Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis laikytina privalomu projekto rengimo dokumentu, kurį pagal Sutartį ieškovui turėjo pareigą pateikti atsakovas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. lapkričio 19-20 d. protokolo Nr. 1-47-69 ir jo priedo matyti, kad buvo nepritarta ieškovo ruoštam detaliajam planui, be kita ko, ir dėl to, kad atsakovas nepateikė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas tik nuo 2009 m. sausio 5 d. galėjo tinkamai vykdyti Sutartį ir nuo šios datos skaičiuotinas Sutarties vykdymo 8 mėnesių terminas, kuris, konstatavus, kad darbus ieškovas pagal Sutartį pabaigė 2009 m. liepos 15 d., nebuvo praleistas.

Kadangi Sutarties įvykdymo termino pirmosios instancijos teismas nelaikė praleistu, jis padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai skaičiavo ieškovui delspinigius, todėl neturėjo ieškovui priešpriešinių vienarūšių galiojančių reikalavimų, kuriuos galėtų įskaityti. Be to, įskaitymo pirmosios instancijos teismas nepripažino galiojančiu ir dėl to, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 21 atsakovas ne pareiškė savo valią apie įskaitymą, o paprašė kitos šalies sutikimo įskaityti sumas. Iš atsakovo pakartotinio 2009 m. spalio 7 d. rašto Nr. 24, pirmosios instancijos teismo nuomone, negalima nustatyti, ar atsakovas prašo ieškovo, ar informuoja jį apie įskaitymą, todėl ir šio rašto teismas nevertino kaip informavimo apie įskaitymą. Atsakovas 2009 m. spalio 12 d. raštu Nr. 26 nurodė, jog anuliuoja 2009 m. rugpjūčio 20 d. delspinigių sąskaitą Nr. 04 (kurios pagrindu galėjo atlikti įskaitymą) ir prašo ją laikyti negaliojančia, informavo ieškovą, jog pateikia naują 2009 m. rugsėjo 30 d. delspinigių sąskaitą Nr. 05. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad sąskaita Nr. 05 buvo ištaisytos klaidos, nes minėtose sąskaitose pateiktas delspinigių dydis ir jų skaičiavimo terminas yra skirtingi.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo sąskaitos išrašymo metu galiojantį PVM tarifą (19 procentų), kadangi Sutartyje nurodyta, jog PVM pridedamas prie darbų vertės. Sutarties sudarymo metu galiojo 18 procentų PVM tarifas, tačiau sąskaitos išrašymo metu galiojo 19 procentų PVM. Šalys yra PVM mokėtojai, todėl atsakovas sumokėtą PVM galės susigrąžinti ir nuostolių dėl to nepatirs.

Atsižvelgęs į prievolės pažeidimo aplinkybes, į pagrindinės prievolės dydį, į šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, ieškovo prašomų priteisti netesybų dydį pirmosios instancijos teismas sumažino iki 0,06 procento (iki 1 620 Lt).

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Eskuza“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas galėjo vykdyti projektavimo darbus tik po 2009 m. sausio 5 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 041457 pasirašymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jau 2006 m. liepos 27 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje Nr. 04645 atsakovui buvo duotas leidimas rengti ir sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius sprendinius. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis buvo būtina tik detaliojo plano tvirtinimui, o ne jo rengimui. Be to, ši sutartis nebuvo sudaryta tik todėl, kad tuo metu buvo pasirašyta tik šio sklypo preliminarioji, bet ne pirkimo-pardavimo sutartis – ji pasirašyta iškart po 2006 m. liepos 27 d. Taigi kliūčių sudaryti Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį nebuvo, tačiau ieškovas jos nereikalavo. Ieškovas dar iki 2009 m. sausio 5 d. rengė ir derino visų trijų žemės sklypų detalųjį planą. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, topografinis planas buvo pateiktas pasirašant Sutartį. Tik vėliau – 2007 m. ieškovas paprašė pateikti papildomų teritorijų (nepriklausančių atsakovui) topografinį planą. Šį prašymą atsakovas įvykdė, tačiau reikalavimas pateikti tokį dokumentą nebuvo numatytas Sutartyje ir ieškovas nebuvo informavęs atsakovo apie tokio dokumento būtinumą. Atsakovas, priešingai nei ieškovas, nėra šios srities specialistas, todėl negalėjo žinoti, kokie dokumentai reikalingi detaliajam planui rengti. Sutarties šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 3 dalis ir 6.200 straipsnio 2 dalis). Ieškovas negali remtis CK 6.207 straipsnio 2 dalimi ir 6.58 straipsnio 1 dalimi ir teigti, kad jis sustabdė savo prievolių vykdymą, kol atsakovas neįvykdys savo pareigų, nes ieškovas ne tik neinformavo atsakovo, kad šis nėra pateikęs kokio nors privalomojo Projekto rengimo dokumento, bet ir nepranešė apie savo įsipareigojimų vykdymo sustabdymą.Tai, kad detalusis planas buvo pateiktas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. vasario 19-20 d. posėdyje, patvirtina, jog Projekto rengimo darbai buvo vykdomi jau iki Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sklypui kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo ir teikdamas detalųjį planą tvirtinimui ieškovas laikė jį parengtu tinkamai. Dėl to nėra pagrindo Sutarties vykdymo 8 mėnesių terminą skaičiuoti nuo 2009 m. sausio 5 d., juolab kad ieškovas be jokios pateisinamos priežasties pateikė Projektą derinimui tik 2008 m. lapkričio 19-20 d., t. y. praėjus 28 mėnesiams po Sutarties pasirašymo. Be to, detaliajam planui nebūtų buvę pritarta ir dėl kitų plano trūkumų, už kuriuos atsako ieškovas. Ieškovas nepagrįstai delsė taisydamas detaliojo plano trūkumus, todėl Projektas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos buvo patvirtintas tik 2009 m. liepos 15 d. Pats ieškovas iki ieškinio pateikimo nelaikė, kad neturi galimybės vykdyti Sutartį dėl atsakovo kaltės, priešingai, savo raštuose atsakovo prašė pratęsti 8 mėnesių terminą, kurį, ieškovo teigimu, praleido dėl nenumatytų aplinkybių. Kadangi Sutarties vykdymo 8 mėnesių terminas laikytinas praleistu, nepagrįsta ir teismo išvada, jog atsakovas negalėjo skaičiuoti delspinigių ir neturėjo ieškovui priešpriešinių reikalavimų. Atsakovas ieškovui nedviprasmiškai pranešė, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminas yra suėjęs, atžvilgiu taikomas įskaitymas, o likusioje dalyje atsakovas prievolę įvykdė – sumokėjo ieškovui 2 850 Lt. Atsakovo manymu, tai, kaip suformuluotas pranešimas apie įskaitymą, neturi esminės reikšmės, nes atsakovo ketinimai ir jo raštų ieškovui turinys yra aiškus. 2009 m. spalio 12 d. raštu atsakovas tik pakeitė finansinį dokumentą, bet atsakovo valia įskaityti priešpriešinius reikalavimus nebuvo pakeista.Sutartyje numatyta, kad „Bendra darbų kaina – 88 500 Lt“, ir nenumatyta, kad ieškovas turi teisę vienašališkai pakeisti šią bendrą ir galutinę kainą. Nėra ginčo dėl atsakovo ieškovui sumokėtos 73 800 Lt kainos. Likusi darbų kainos dalis – 14 700 Lt buvo sumokėta įskaitymo būdu, todėl 2009 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 17 850 Lt sumai (atsakovas iki šiol negavo PVM sąskaitos-faktūros) ieškovas išrašė be teisinio pagrindo. Be to, ieškovui tinkamai vykdant Sutartį nustatytais terminais, būtų taikomas mažesnis – 18 procentų PVM.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Architektura humana“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Priešingai nei teigia atsakovas, būtent jis nebendradarbiavo su ieškovu, nereagavo į jo kreipimąsi, nors ieškovas nuolat informuodavo atsakovą apie visas Sutarties vykdymo metu iškilusias kliūtis. Papildomų teritorijų topografinis planas buvo pateiktas ieškovui pasirašant Sutartį, tačiau vėliau paaiškėjo, kad planas yra neišsamus, todėl ieškovas 2007 m. birželio 26 d. paprašė atsakovo pateikti papildomą topografinį planą bei pranešė, kad atsižvelgiant į iškilusias kliūtis, reikia abipusiu susitarimu peržiūrėti Sutarties terminus ir finansines sąlygas. Tačiau atsakovas nereagavo. Ieškovas, nenorėdamas nutraukti pradėtų darbų, pats finansavo papildomas išlaidas. To, kad reikės didesnės teritorijos topografinio plano, šalys iš anksto negalėjo žinoti. Gavęs tokius nurodymus iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovas iškart apie tai informavo atsakovą, tačiau šis topografinį planą ieškovui pateikė tik 2007 m. spalio 24 d., praėjus beveik 4 mėnesiams po ieškovo kreipimosi.Priešingai nei teigia atsakovas, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis buvo reikalinga ne tik detaliojo plano tvirtinimui, bet ir jo derinimui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nuolatinėje statybų komisijoje ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente. Tik pateikus šią sutartį galima išimti planavimo sąlygas konkrečiam sklypui ir tinkamai parengti visų trijų žemės sklypų detalųjį planą. Visus tarpinius derinimo darbus, kuriems nebuvo reikalinga ši sutartis, ieškovas atliko ir apie tai informavo atsakovą. Atsakovas nepagrįstai bando perkelti atsakomybę ieškovui, teigdamas, kad jis nėra profesionalas ir nežinojo, kad reikia pateikti ieškovui Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Atsakovas žinojo, kad tokia sutartis yra privaloma rengiant detaliuosius planus kitiems dviem sklypams, taigi atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog nežinojo, kad tokia sutartis reikalinga ir dėl trečiojo sklypo. Ieškovas pateikė detalųjį planą tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai neturint Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties tik dėl atsakovo spaudimo bei norėdamas papildomai įrodyti atsakovui, kad be sutarties detaliojo plano rengimo užbaigimas neįmanomas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad detalusis planas buvo patvirtintas tik 2009 m. liepos 15 d. dėl to, jog ieškovas ilgai taisė detaliojo pano trūkumus. Ieškovas, gavęs Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, turėjo atlikti nemažai derinimo darbų, kurių atlikimo terminai priklausė ne tik nuo ieškovo, bet ir nuo valstybės ir savivaldybės institucijų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas būtų tyčia vilkinęs šį procesą. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė įskaitymo ir PVM dydžio klausimus.

Byloje keliami klausimai 1) ar ieškovas pažeidė savo prievoles pagal tarp ieškovo ir atsakovo 2006 m. liepos 20 d. sudarytą Projektavimo darbų sutarties Nr. 06/016, konkrečiai, darbų pagal šią sutartį atlikimo terminus, 2) ar atsakovo prievolė sumokėti sutarties darbų kainos dalį yra pasibaigusi įskaitymu, ir 3) ar ieškovas, išrašydamas sąskaitą atsakovui, pagrįstai pritaikė pasikeitusį, didesnį PVM tarifą, tokiu būdu padidindamas atsakovo mokėtiną sumą.

Dėl Projektavimo darbų sutartyje Nr. 06/016 numatytų darbų atlikimo terminų ir ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo

2006 m. liepos 20 d. Projektavimo darbų sutartimi Nr. 06/016 ieškovas įsipareigojo šioje sutartyje numatyta tvarka ir terminais parengti Projektą, suderinti Projektą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir perduoti vieną bylą atsakovui (Sutarties 5.2.1 – 5.2.2. punktai). Darbai laikomi baigtais šalims pasirašius perdavimo – priėmimo aktą, kuris pasirašomas po to, kai ieškovas pilnai ir tinkamai atlieka visus Sutartyje numatytus darbus (Sutarties 3.3., 6.2. punktai). Darbai pagal Sutartį turėjo būti baigti per 8 mėnesius gavus iš atsakovo visus privalomuosius Projekto rengimo dokumentus (Sutarties 3.1 punktas).

Atsakovas Sutarties 3.1 punkte numatytą darbų atlikimo terminą skaičiuoja nuo Sutarties sudarymo dienos. Tačiau tarp šalių sudarytoje Sutartyje darbų atlikimo termino eigos pradžia vienareikšmiškai siejama ne su Sutarties pasirašymo data, o su visų būtinų projekto rengimo dokumentų perdavimu ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms ir iš Sutarties 5.1.1. punkto lingvistinės formuluotės „įsipareigoja pateikti“, o ne „pateikia“ nesant galimybės daryti vienareikšmiškos išvados, ar Sutarties sudarymo metu ieškovui išties buvo pateikti visi Sutarties 3.1 punkte nurodyti dokumentai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino įrodinėtina aplinkybe byloje.

Iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinio matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kas laikytina būtinaisiais Projekto rengimo dokumentais pagal Sutarties 3.1 punktą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, kokie dokumentai pripažintini būtinaisiais Projekto rengimo dokumentais pagal Sutarties 3.1 punktą, negali būti apsiribojama lingvistine šio punkto formuluotę („Projekto rengimo dokumentai“), o Sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, ypač atsižvelgiant į sutartimi sulygtą Sutarties objektą, bei darbų, kuriuos ieškovas pagal sutartį privalo atlikti, apimtį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties 3.1 punkte vartojama „darbų“ sąvoka atitinka darbus, kurios pagal Sutartį turi atlikti ieškovas, t.y. ne tik projekto parengimą, bet ir jo derinimą (Sutarties 5.2.1 – 5.2.2. punktai). Taigi Sutarties 3.1 punkte įvardyti būtinieji dokumentai apima ne tik tuos dokumentus, kurie būtini rengiant Projektą, bet ir tuos dokumentus, kurie būtini ieškovui šį Projektą derinant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu) 20 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.3 punktu, savivaldybė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Vadovaujantis paminėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 635 patvirtintos tvarkos 8, 21 punktais, šalims pasirašius sutartį, juridiniam ar fiziniam asmeniui atsiranda teisė vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytas planavimo organizatoriaus teises. Planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos dėl detaliojo teritorijų planavimo atsiranda nuo sutarties pasirašymo momento, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra būtinas dokumentas, žemės sklypų valdytojui ar naudotojui rengiant ir teikiant tvirtinti detalųjį planą.

Apeliantas nurodo, kad 2006 m. birželio 27 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 04645, kuri buvo pateikta ieškovui Sutarties pasirašymo metu, be kita ko buvo leista rengti ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinius sprendinius (b.l. 32). Tačiau žemės sklypo projektinių sprendinių rengimas apima tik vieną iš detaliojo planavimo proceso etapų. Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, iki pateikiant detalųjį planą tvirtinti, turi būti svarstomi ir derinami su kompetentingomis institucijomis. Tokiam derinimui, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra būtina, o 2006 m. birželio 27 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis nesuteikė teisės atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinių derinimo procedūras. Kadangi, kaip jau minėta, ieškovo įsipareigojimai pagal Sutartį apėmė ne tik Projekto sprendinių parengimą, bet ir derinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis laikytina privalomuoju Projekto rengimo dokumentu pagal Sutarties 3.1 punktą, kadangi jos nesant neįmanoma atlikti Projekto derinimo darbų, kuriuos pagal Sutartį privalo atlikti ieškovas. Atsižvelgiant į tai pagrįsta taip pat pripažintina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas Sutarties 3.1 punkte numatyto darbų vykdymo termino nepraleido ir todėl atsakovui nebuvo pagrindo ieškovui skaičiuoti delspinigius už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Apeliaciniame skunde be kita ko dėstomi argumentai, susiję su ieškovo prievolių pagal Sutartį vykdymo tinkamumu – nepakankamu kooperavimusi su kita Sutarties šalimi, nekokybišku Sutartyje numatytų darbų atlikimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tik konstatavimas, ar ieškovas yra praleidęs Sutarties 3.1 punkte nurodytus darbų atlikimo terminus, nes būtent ši aplinkybė pagal Sutarties 8.2 punktą būtų pagrindas atsakovui skaičiuoti sutartyje numatytus delspinigius. Sutarties sąlyga, numatanti darbų atlikimo terminų skaičiavimo tvarką, yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas galimai dėl ieškovo kaltės ir nepakankamo kooperavimosi su juo nežinojo, kokie dokumentai yra būtini ieškovui vykdant sutartį, nėra pagrindas konstatuoti darbų atlikimo terminus esant praleistus. Termino praleidimas yra tik vienas iš galimų netinkamo prievolės vykdymo būdų, tačiau nagrinėjamos bylos atveju tik šis pažeidimas yra teisiškai reikšmingas, nes reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo atsakovas ieškovui šioje byloje nėra pareiškęs, o delspinigiai pagal Sutartį gali būti skaičiuojami tik esant praleistam darbų atlikimo terminui. Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą argumentą, kad apelianto teiginys, jog jis nežinojo apie tai, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra būtina, atsižvelgiant į tai, kad kitiems dviem sklypams tokią sutartį jis buvo pateikęs, vertintinas kritiškai.

Nustačius, kad ieškovas Sutarties 3.1 punkte nurodytų terminų nepraleido, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja kitų apelianto argumentų, susijusių su Sutarties vykdymu.

Dėl įskaitymo

Nustačius, kad atsakovas nepagrįstai pripažino ieškovą praleidusiu Sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus ir nepagrįstai skaičiavo ieškovui delspinigius už šio termino praleidimą, konstatuotina, kad atsakovas neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo atsakovo atžvilgiu, kurį būtų galėjęs įskaityti, ir todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad atsakovo prievolė ieškovui nėra pasibaigusi įskaitymu pripažintina pagrįsta. Pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo prievolė ieškovui nepasibaigė įskaitymu dėl to, kad atsakovas neturėjo pagrindo jį atlikti, apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu pranešimo apie įskaitymą formos vertinimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos detaliau neanalizuojami.

Dėl pasikeitusio PVM tarifo taikymo

Pagal Sutarties 4.1 punktą šalys susitarė, kad pagal Sutartį atliekamų darbų vertė yra 75000 Lt, plius 18 proc. PVM – 13500 Lt, bendra darbų kaina – 88500 Lt. Taigi minėtu Sutarties punktu iš esmės įtvirtinti trys susitarimai: susitarimas dėl darbų vertės, susitarimas dėl taikytino PVM sumos, ir susitarimas dėl bendros sutarties kainos, susidedančios iš Sutartyje aptartos darbų kainos ir Sutartyje aptarto PVM.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad PVM tarifus nustatančios įstatymų nuostatos yra imperatyvios, šalys savo susitarimu negali pakeisti joms taikytino PVM tarifo. Atitinkamai, sutartyje nurodyta PVM mokesčio suma, atitinkanti PVM tarifą, galiojantį sutarties sudarymo laikotarpiu, atlieka tik informacinę funkciją ir negali būti pripažinta susitarimu dėl PVM sumos, teisiškai įpareigojančiu Sutarties šalis. Vertinant Sutartyje įtvirtintą galutinę kainą atsižvelgtina į tai, kad ją sudaro Sutartyje aptartos darbų vertės ir Sutartyje aptarto taikytino PVM suma, taigi šalys iš esmės susitarė ne tik dėl galutinės Sutarties kainos, bet ir dėl jos struktūros. Per sutarties galiojimo laikotarpį pasikeitus taikytinam PVM tarifui, galutinės Sutartyje sutartos kainos dydis nebeatitinka įstatymų reikalavimų ir juo neturi būti vadovaujamasi. Konstatavus, kad šalys laisvai galėjo susitarti tik dėl vieno iš Sutarties 4.1 punkte paminėtų elementų, t.y. darbų kainos, būtent ja turi būti vadovaujamasi apskaičiuojant galutinę Sutarties kainą, atsižvelgiant į atitinkamos sąskaitos išrašymo metu galiojusį PVM tarifą. Apelianto teiginiai, kad, pasikeitus taikytinam PVM tarifui, darbų kaina ieškovo turėjo būti atitinkamai mažinama, neatitinka nei įstatymų reikalavimų, nei tarp šalių sudarytos Sutarties, pagal kurią susitarta dėl konkrečios darbų kainos ir galutinės sutarties kainos struktūros, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teisingai išaiškinus bei pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteisiama 1200 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo naudai (b.l. 157-158) ir 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (b.l. 161).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Eskuza“ 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo UAB „Architektura humana“ naudai ir 8 Lt (aštuonis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.