Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Prometecus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB „Prometecus“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-05-20 sprendimu (b.l. 69-71) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 1565,99 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, taip pat priteisė iš atsakovo 16 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario mėnesio pradžioje perdavė atsakovui suremontuoti automobilio (duomenys neskelbtini),, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), galinį bamperį o atsakovas, atlikęs šios automobilio detalės remonto darbus, 2006-02-28 išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2006-03-30. Ieškovas šią sąskaitą - faktūrą apmokėjo grynais pinigais 2006-02-28. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos sutartiniai santykiai. Atsakovas, atlikęs automobilio detalės remontą, darbo neperdavė ieškovui. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojų E. B., H. M. ir D. N. parodymus, kadangi jie nurodė asmeniškai pažįstantis ieškovą ir yra arba buvo susiję darbo santykiais su atsakovu, be to, liudytojų parodymai akivaizdžiai prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas perdavė suremontuotą automobilio detalę užsakovui (ieškovui), taip pat atmetė atsakovo motyvą, kad 2006-02-28 PVM sąskaita – faktūra Nr. PRO 0004098 įrodo daikto (bamperio) perdavimą. PVM sąskaita – faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, bet ne konstatuojamas daikto priėmimas - perdavimas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl automobilio detalės vertės ir padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1565,99 Lt nuostolių už prarastą automobilio detalę yra pagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas praleido CK 1.125 str. 8 d. numatytą 3 metų ieškinio senatį ginti pažeistas teises. Nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų - atsakovo 2008-08-04 rašto ieškovui, galima daryti išvadą, jog ginčas tarp šalių dėl automobilio detalės grąžinimo iškilo tada, kai atsakovas ieškovui nurodė, kad jo žinioje nėra ieškovo reikalaujamos automobilio detalės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, taip pat įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko netinkamai identifikavo rangos sutarties subjektą ir kiekvienai iš rangos sutarties šalių kylančias teises bei pareigas. Neteisingai įvertintos bylos aplinkybės sąlygojo klaidingą teisiškai reikšmingų faktų konstatavimą bei nepagrįstos teismo išvados dėl ieškovo patirtų nuostolių susiformavimą (CPK 185 str.). Tokiu atveju teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčijamus teisinius santykius kaip rangą dėl tam tikrų darbų (automobilio galinio bamperio remonto) atlikimo (CK 6.644 str., 6.645 str.1 d.), tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šių santykių traktuoti kaip vartojimo rangos, apibrėžtos CK 6.672 str., kurios tikslas - buitinių ar asmeninių užsakovo ir jo šeimos poreikių patenkinimas, faktinių prielaidų nebuvo. Kaip matyti iš rašytinių dokumentų, t.y. 2006-02-28 PVM sąskaitos – faktūros (b.l.7), kurioje nurodytas užsakymo pobūdis – automobilio BMW 3 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plastiko remontas, bei tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvito (b.l. 8), užsakovu rangos teisiniuose santykiuose su atsakovu buvo ne ieškovas A. B. kaip fizinis asmuo, o teisės subjektas A. B. advokatų kontora, kurios kodas šiuose dokumentuose nurodytas 9300978. Dar daugiau, ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė nei ieškinyje įvardinto fakto, kad remontui pateikta detalė priklausė būtent jam asmeninės nuosavybės teise, nei duomenų apie automobilio savininko, jo naudotojo arba draudiko perleistas reikalavimo teises į nuostolių atlyginimą, kitaip tariant, neįrodė savo teisės į ieškinio pareiškimą nagrinėjamos rangos sutarties pagrindu, savo paties asmeninių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo (CPK 2 str., 5 str. 1 d.). Akivaizdu, kad advokatų kontoros, nors viešame registre ir nėra duomenų apie jos, kaip juridinio asmens, statusą, teisinė padėtis nėra tolygi ar tapati fizinio asmens statusui. Nepaisant to, kad advokatai, įkūrę advokato darbo vietą, gali veikti ir individualiai arba partnerystės pagrindu, neįsteigdami juridinio asmens (sudarę jungtinės veiklos sutartį), o privataus juridinio asmens įsteigimas, kurio teisinė forma yra advokatų profesinė bendrija, pagal įstatymą nėra privaloma advokato veiklos sąlyga (Advokatūros įstatymo 26 str.-28 str.), advokato individuali veikla priskirtina prie atlygintinų paslaugų, reglamentuojamų CK 6.716 str.-6.724 str. nuostatomis, teikimo. Advokatas, kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis, teikia klientui teisines paslaugas už atlygį, tai taip pat yra verslas plačiąja prasme. Todėl tokio teisės subjekto, kaip advokato kontora, dalyvavimas rangos teisiniuose santykiuose neturi išimtinai vartojimo rangai būdingų požymių, vertinant asmeninių - buitinių poreikių patenkinimo aspektu, ir papildomos vartotojų teisių garantijos, taigi ir CK 6.679 str., kuriuo remiasi ieškovas ieškinyje ir kurio nuostatomis taip pat rėmėsi pirmosios instancijos teismas, šio ginčo atveju netaikytinos.

Kolegijai nustačius, jog apeliantas (rangovas) neturėjo teisinės pareigos papildomai raštu įspėti užsakovą advokato A. B. kontorą apie šio pareigą atsiimti darbų rezultatą, nėra ir prielaidų spręsti apie tai, jog šis, būdamas sutartinių santykių šalimi, pažeidė įstatyminę ar sutartinę prievolę. Šiuo atveju taikytinos bendrosios rangos sutartimis nustatytos taisyklės ir jomis įtvirtinta atsitiktinio daikto žuvimo (praradimo arba dingimo) paskirstymo rizika. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba kitokius darbus, kurių metu sukurtas darbų rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 str. 1 d.). Užsakovas privalo rangos sutartyje numatyta tvarka bei terminu, dalyvaujant ir rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) (CK 6.662 str. 1 d.), o apmoka už darbus tik po to, kai darbų rezultatas yra priimamas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 str. 1 d., 6.658 str. 5 d.). Apmokėjimo už darbus faktas (b.l.8), kartu su liudytojų E. B. ( b.l. 59) bei H. M. (b.l. 63) paaiškinimais šioje situacijoje reiškia, kad apeliantas darbus atliko, jų kokybe, tinkamumu bei savalaikiškumu užsakovas, verslo subjektas advokato kontora, atstovaujama advokato A. B., įsitikino ir darbus priėmė bei juos apmokėjo. Pačiam užsakovui tokiu atveja tenka pareiga atsiimti suremontuotą daiktą (detalę) ir pasirūpinti tolimesniu jo saugumu, juo labiau, kad suremontuoto daikto pasaugos sutarties rangos sutarties šalys nebuvo sudariusios, apie tai duomenų byloje nesama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokato A. B. kontora pradėjo domėtis bamperio buvimo vieta tik praėjus itin ilgam laiko tarpui nuo darbų priėmimo (b.l. 9, 11). Įstatymų leidėjo valia laiku, t.y. iš karto po darbų rezultato priėmimo, neatsiėmus daikto (darbų rezultato), terminą praleidusiai šaliai tenka ir to daikto atsitiktinio praradimo rizika (CK 6.649 str. 2 d., 662 str. 7 d.).

Tai konstatavusi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje taikyti apeliantui sutartinę atsakomybę nėra sąlygų. Taip pat negali būti sprendžiama ir dėl deliktinės atsakomybės taikymo, kadangi, kaip minėta, pasaugos sutartis dėl suremontuotos automobilio detalės saugojimo nebuvo sudaryta, taigi nevertintina, kokius veiksmus atliko ar neatliko apeliantas, o kitų šios atsakomybės rūšiai taikyti privalomų pagal įstatymą sąlygų buvimo ieškovas neįrodinėjo.

Nenustačius ieškovo asmeninių teisių ar interesų pažeidimo, apelianto keliamas ieškinio senaties taikymo pažeistai teisei ginti klausimas tampa teisiškai neaktualus ir kolegija dėl to nepasisako.

Apelianto naudai iš ieškovo priteistina 50 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (b.l. 78).

Iš ieškovo valstybės naudai priteistina ir 16 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 5,60 Lt (b.l. 83) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai, iš viso 21,60 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti. A. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. B. 50 (penkiasdešimt) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Prometecus“ naudai.

Priteisti iš A. B. 21 (dvidešimt vieną) litą 60 centų procesinių dokumentų siuntimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.