Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

2020-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-514-814/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
II-514-814/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00190-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Lina Šafronienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-514-814/2020Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00190-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 28 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. B., gimusio (duomenys neskelbtinis), gyvenančio (duomenys neskelbtinis), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniosios tyrėjos J. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos N. B. atžvilgiu, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį. Nurodė, kad iš medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad N. B. veiksmuose, tai jog ji priėjusi prie asmens – K. B., kuris parduotuvėje buvo be kaukės, paragino užsidėti kaukę, arba išeiti iš parduotuvės ir, neliepusi jam nusipirkti kaukės, nėra jokio administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl N. B. veiksmų. Nurodo, kad Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjai, nurodytą dieną nuvykę į galimo pažeidimo vietą ir apklausdami galimai pažeidimą padariusį asmenį – N. B., patikimai ir įtikinamai neįsitikino tuo, kad (ar) N. B. defacto ir de jure yra parduotuvės „(duomenys neskelbtinis)“, esančios (duomenys neskelbtinis), apsaugos darbuotoja. Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjai apsiribojo tuo, jog N. B. jiems tik žodžiu prisistatė, esanti apsaugos darbuotoja ir Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjams nepateikė tai įrodančių dokumentų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad N. B. gali būti laikoma (pripažinta) apsaugos darbuotoja tik su sąlyga, jeigu ji, kaip fizinis asmuo, de jure yra įdarbinta apsaugininko, įgijusio teisę užsiimti Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo (toliau ATAĮ) nurodyta veikla, arba apsaugos tarnybos (juridinio asmens), turinčios teisę užsiimti ATAĮ nurodyta veikla. Tyrimo metu net ir nustačius, kad N. B. yra įdarbinta apsaugininko ar apsaugos tarnybos, Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjai privalėjo įsitikinti tuo, ar N. B. ATAĮ 21 straipsnio nustatyta tvarka yra įgijusi apsaugos darbuotojo kvalifikaciją, kadangi tai yra vienas iš privalomų reikalavimų, norint būti apsaugos darbuotoju. Pareiškėjas nurodo, jog ANK 518 straipsnis savavaldžiavimą apibūdina kaip savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta aukščiau, pareiškėjas mano, kad Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjai skundžiamu nutarimu padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad N. B. yra apsaugos darbuotoja, todėl ir skundžiamo nutarimo dalis apie tai, kad N. B., kaip apsaugos darbuotojos, veiksmuose nėra jokio administracinio nusižengimo (tame tarpe nurodyto ANK 518 straipsnio) požymių, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas mano, kad N. B., kuri galimai net ir neturi apsaugos darbuotojo statuso, reikalaudama, kad jos sūnus parduotuvėje dėvėtų kaukę, galimai savavaldžiavo, t. y. N. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu veikė galimai viršydama jai suteiktus įgaliojimus ir pažeisdama ATAĮ 5 bei 6 straipsnio reikalavimus, o tokiais savo neteisėtais veiksmais, nors ir netiesiogiai, tačiau vis tik siekė jo nepilnametį sūnų paveikti tokiu būdu, kad jis parduotuvėje „(duomenys neskelbtinis)“, esančioje (duomenys neskelbtinis), įsigytų parduodamas prekes – veidui pridengti skirtas apsaugines kaukes. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjai netinkamai nustatė (de facto nenustatė), o taip pat neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė (de facto neištyrė) administracinio nusižengimo bylos teisenai pradėti (nepradėti) reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą skundžiamą nutarimą, kuris yra naikintinas, kaip neatitinkantis ANK įtvirtinto teisinio reguliavimo.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad jis nori išsiaiškinti, ar apsaugos darbuotoja turėjo įgaliojimus atlikti tokius veiksmus, kokius atliko priėjusi prie jo vaiko. Jo sūnui 12 metų, jis mamos paprašytas 2020 m. rugpjūčio 4 d. ėjo pirkti pieno. Grįžęs pasakė, kad prie jo parduotuvėje prisikabino moteris, prisistačiusi apsaugos darbuotoja ir liepė užsidėti kaukę. Vaikas apsaugos darbuotojai nurodė, kad jeigu ji reikalauja, kad jis užsidėtų kaukę, privalo jam ją duoti. Darbuotoja vaikui atsakė, kad ji nieko neprivalo, ir dar pasakė, kad jeigu neužsidės kaukės, turės išeiti iš parduotuvės. Jam, kaip vaiko tėčiui, nepatiko, kad svetimi žmonės lenda prie jo vaiko ir nurodinėja, ką jam reikia, ir ko nereikia, daryti. Šeimos gydytojas turi nuspręsti, ar reikia kaukės, o ne apsaugos darbuotoja, kuri neturėjo įgaliojimo reikalauti, kad vaikas užsidėtų kaukę. Jis šiuo metu nekelia klausimo dėl kaukės, kurią vaikas išsitraukė iš kišenės, švaros. Kaukė buvo nesterili, galimai su bakterijomis, ir dėl tokios nešvarios kaukės, kurią turėjo užsidėti, vaikas galėjo patirti ir sveikatos sutrikdymą. Jis yra bedarbis ir neturi tiek pinigų, kad galėtų pirkti kaukes.

Liudytoja N. B. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtinis)“, apsaugos darbuotoja nuo 2017 m. Ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtinis)“, esančioje (duomenys neskelbtinis). Ant parduotuvės durų yra užklijuoti plakatai su informacija, kad piliečiai, prieš įeidami į parduotuvę, privalo užsidėti kaukę. Tikslios datos neatsimena, ryte, apie 10-11 val. stebėdama parduotuvės salę per monitorių, ji pastebėjo prie pieno skyriaus vaikščiojantį moksleivį be kaukės. Priėjusi prie moksleivio paklausė, kodėl jis parduotuvėje be kaukės. Moksleivis pasakė, kad ji privalo jam duoti kaukę. Ji atsakė, kad neprivalo, tada moksleivis griežtesniu balsu pakartojo, kad ji privalo jam duoti kaukę. Ji vėl pakartojo, kad neprivalo ir pasakė, kad be kaukės jis nebus aptarnaujamas. Tada moksleivis iš kišenės išsitraukė kaukę, ją užsidėjo, ir nusipirkęs prekių išėjo iš parduotuvės. Berniukui įsigyti kaukių ji nesiūlė. Parduotuvėje kaukės parduodamos dėžutėse po 100 vnt. ir yra brangios. Po vieną nepardavinėjama. Ji niekada pirkėjams nesiūlo įsigyti kaukių. Yra giežti vadovybės nurodymai dėl kaukių dėvėjimo. Ji atlikdama savo darbines pareigas reikalauja, kad parduotuvėje visi pirkėjai būtų su kaukėmis. Visi privalo laikytis nustatytos tvarkos. Mano, kad tėvų pareiga aprūpinti vaiką kauke, žinant, kad jis eina į parduotuvę. Policijos kviesti nereikėjo, nes vaikas susiradęs kaukę užsidėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas A. B. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą nurodydamas, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtinis)“ apsaugos darbuotoja nurodė jo nepilnamečiui sūnui, buvusiam parduotuvėje, užsidėti kaukę bei mano, kad tokiu būdu apsaugos darbuotoja norėjo, kad iš parduotuvės būtų perkamos kaukės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametis K. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 10.30 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtinis)”, esančioje (duomenys neskelbtinis), buvo be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės). Šią aplinkybę patvirtino ir pats nepilnametis K. B. savo paaiškinime (administracinė byla, b. l. 6), bei teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. B.. Taip pat byloje nepilnamečio rašytiniu paaiškinimu bei minėtos liudytojos parodymais teisme nustatyta, kad parduotuvėje dirbančiai apsaugos darbuotojai, N. B., pasakius, kad K. B. privalo užsidėti kaukę, nes priešingu atveju bus neaptarnautas, K. B. suradęs veido kaukę kišenėje, ją užsidėjo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, neva apsaugos darbuotoja būtų siūliusi veido kaukę įsigyti parduotuvėje.

Nepilnamečio K. B. apsilankymo parduotuvėje „(duomenys neskelbtinis)“ dieną – 2020 m. rugpjūčio 4 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. V- 1727 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų” 1.1 punkto reikalavimai, kuris numatė, kad uždarose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose prekiautojai ir paslaugų veikėjai ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, pirkėjai, paslaugų gavėjai, vartotojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Šis sprendimas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, parduotuvėje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo privaloma, todėl parduotuvėje dirbanti apsaugos darbuotoja, N. B., pamačiusi asmenį (K. B.) be apsauginės veido kaukės ir pareikalavusį jį užsidėti veidą dengiančią kaukę, vykdė savo pareigas.

Ištyręs minėtus įrodymus konstatuotina, kad N. B. veiksmuose nėra savavaldžiavimo subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. P., N. B. veiksmuose nėra jokio administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą, kuriuo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos N. B. atžvilgiu, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė