- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- M1-326-899/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00073-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, E. G. gynėjui advokatui Sauliui Staškui,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, išsituokusiam, teistam 9 kartus, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2023-12-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d. galutine bausme - 11 metų laisvės atėmimo, šiuo metu gydomam Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. Š., o būtent: 2025-06-08 apie 19.15 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. Š., suduodamas vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nubrozdinimą nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje.
Nukentėjusysis R. Š. teisme parodė, kad gerai nepamena, kas įvyko kalėjime 2025-06-08. Pamena, kad krito, o kas ten įvyko, negali papasakoti. Krito į stalą, į stalą atsitrenkė smakru. Nepamena, ar E. G. jį sumušė, pamena, kad krito. Kalėjimo prižiūrėtojams sakė, kad krito, nepamena, ar sakė, jog jį sumušė. E. G. jam negrasino, kad kalbėtų, jog pats nukrito. Medikės prašė, kad užregistruotų, jog jį sumušė, tam, kad gautų vaistų. Jei būtų pasakęs, kad pats nukrito, tai nebūtų gavęs vaistų. Pasakė, kad daužo pensininkus, nes yra girdėjęs, kad E. G. daužo pensininkus iš pasalų. Ne apie save sakė: „sėdžiu, rašau ir priėjęs iš pasalų davė. Krito ir neatsimena, ar jį daužė E. G.. Po įvykio su E. G. nebuvo jokios kalbos apie tai, kas įvyko, ir susitaikymą. Nežino apie kokias pretenzijas kalbėjo. Po įvykio su E. G. nebebendravo, neteko su juo susitikti. Su E. G. gyvenome apie 1 mėn. E. G. yra savotiškas žmogus, jis jaunų pažiūrų, o jis pats - senų. Su E. G. tikrai nebuvo susikibę, kai pareigūnai įėjo į kamerą. Nepamena, ar sakė pareigūnams, kad jį sumušė. Ar galima remtis vaizdo medžiaga, tegul sprendžia teismas.
Liudytojas T. A. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime, yra Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Nukentėjusysis R. Š. jam yra matytas, su juo turėjo daug įvykių. Buvo įvykis, kad gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) galimai susimušė du nuteistieji. Pradžioje išgirdo beldimą, girdėjosi grumtynės. Atėję pamatė, kad buvo kruvinas R. Š. veidas. Kitas asmuo, kuris buvo kameroje, tai E. G.. Kaip sakė pats R. Š., tai E. G. jį sumušė. Pas R. Š. buvo sužalojimai veido srityje, buvo švieži sužalojimai, buvo kraujo. Įvykis buvo vakare apie 19 val., tuo laiku kameroje buvo du asmenys. Pats asmeniškai incidento nematė. Tiek R. Š., tiek E. G. pasakė, kad R. Š. sumušė E. G.. Dėl ko kilo konfliktas, negali įvardyti. Jei gerai pamena, tai R. Š. iš pradžių sakė, kad jis nukrito, tik vėliau pasakė, kad jį sumušė. R. Š. sunku nuspėti, jis sako vienaip, paskui už valandos sako kitaip. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje aplinkybes nurodė teisingai. Matėsi kraujo kameroje ant grindų, kameros centre, dar buvo kraujo galimai ant „maikės“. Ant daiktų kameroje nebuvo kraujo. R. Š. sakė, kad tiesiog nugriuvo ir susižalojo. R. Š. yra agresyvokas. Nepamena, kas vedė R. Š. pas medikus, atrodo, kad ne jis vedė. Galima remtis jo surašytu tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. E. G. po įvykio buvo ramesnis, o R. Š. agresyvesnis. E. G. psichinė būklė įvykio metu nekėlė abejonių. Po įvykio atskyrė asmenis, R. Š. vieną patį iškėlė į kitą kamerą.
Ekspertė Ramunė Drazdauskienė teisme paaiškino, kad nekeičia ekspertizės akto išvadų. Tvirtina komisijos pateiktas išvadas, kad E. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu turėjo lėtinį psichikos sutrikimą, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir negalėjo jų valdyti. Ekspertizės metu nustatė tą patį lėtinį psichikos sutrikimą, (duomenys neskelbtini), dėl kurio E. G. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jo elgesį sąlygoja kliedesiai, psichozė, todėl įvertino, kad jo elgesys socialiai pavojingas. Pastebėjo, kad jis nekritiškas savo būsenai. Jam išlieka tie patys kliedesiai, kad jis buvo nuodijamas ir jam buvo pilami vaistai. Sisteminio pobūdžio kliedesiai išlieka aktualūs. Rekomenduoja priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo skyriuje, kuriame jis jau yra gydomas kito teismo nutartimi. Tą ekspertizę atliko prieš kelis metus. Ta pati fabula, tas pats modelis, tie patys kliedesiai. Patvirtina komisijos pateiktas išvadas ir nieko nekeičia. Ši liga visiškai neišgydoma, tačiau vartojant vaistus nuosekliai, atitinkamomis dozėmis, prižiūrint, tie kliedesiai gali sumažėti, kad nebeįtakotų žmogaus elgesio. Tai vadinama remisija, kai liguisti simptomai išnyksta arba sumažėja iki minimumo. Stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nes veikos buvo smurtinės. Be to, jis jau buvo pirmą kartą atvykęs iš įkalinimo įstaigos. Jis jau buvo areštuotas. Susumavo visus tuos momentus ir nėra kritikos. Yra galimybė, kad dėl tų kliedesių, kol jie aktualūs, panašios veikos gali kartotis. Kliedesiai yra itin pavojingi. Kai žmogus patenka į kokią aplinką, tie kliedesiai dar labiau išsiplečia ir įtraukiami nauji asmenys. Mano, kad sustiprintai turėtų būti stebimas ir gydomas. Jie, kaip psichiatrai, kalba apie psichiatrinį socialinį pavojingumą. Žinoma, kad E. G. socialiai pavojingas. Negalima atsakyti, kas E. G. galėjo iššaukti šią ligą. Čia yra teorinis klausimas, ir tas psichozinių ligų, lėtinių ligų šaltinis gali būti bet kas: paveldimumas, stresinė situacija sužadina tai, kas slypėjo, tūnojo. Negalima atsakyti, kas. Psichoaktyvios medžiagos nesukelia psichikos sutrikimų, bet jos gali pagreitinti, jeigu buvo polinkis susirgti. Tiesiog kaip disponuojantis faktorius.
Tai, jog E. G. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.
2025-06-08 Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo jaunesniojo specialisto T. A. tarnybiniame pranešime apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą užfiksuota, jog buvo sužalotas R. Š., kuris teigė, kad jį sumušė gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu buvęs nuteistasis E. G.. R. Š. nustatyta kraujuojanti žaizda ir įdrėskimas. Smurtu įtariamas E. G., ant kurio kūno matomų sužalojimų nėra, bet jis yra susijaudinęs (1 t., b. l. 16-18).
2025-06-08 tarnybiniame pranešime Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas T. A. nurodė, kad 025-06-08 19.15 val. jis išgirdo iš gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) sklindantį triukšmą. Priėjęs prie minėtos kameros ir pradaręs duris, jis pamatė, jog nuteistieji E. G. ir R. Š. yra konfliktiškai nusiteikę bei vienas ant kito rėkia. Gyvenamojoje kameroje bei ant nuteistųjų kūnų matėsi kraujo žymės. Jis nedelsiant liepė nuteistiesiems atsitraukti vienas nuo kito ir nusiraminti. Per radijo ryšio stotelę jis pakvietė pagalbą. Su atskubėjusiais D. Č., V. D. ir A. D. minėti asmenys buvo atsikirti vienas nuo kito. R. Š. buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). E. G. ir R. Š. buvo nuvesti į pirminės sveikatos apžiūros kabinetą, kur sveikatos priežiūros specialistė R. A. apžiūrėjo minėtus nuteistuosius ir surašė sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymas. Įvykis užfiksuota vaizdo registratoriais Nr. 58, Nr. 68 ir Nr. 64 (1 t., b. l. 19).
2025-06-09 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje užfiksuota, jog 2025-06-09 07.10 val. buvo apžiūrėtas R. Š., kuriam buvo stebimi sužalojimai: nosies nugarėlės sumušimas ir nubrozdinimas, viršutinės lūpos ir dešinio žandikaulio sumušimas (1 t., b. l. 20-21).
2025-06-09 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje užfiksuota, jog 2025-06-09 07.00 val. buvo apžiūrėtas E. G., ant kurio kūno išoriškai pastebimų kūno sužalojimų nerasta (1 t., b. l. 22-23).
2025-06-12 paaiškinime E. G. nurodė, kad 2025-06-08 apie 19 val. jis buvo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kur pasidarė arbatos ir pasisukęs jis nepamatė, kad prie stalo stovėjo R. Š.. Paskui jis matė, kad šis užlipo į lovą, jis atsigulė savo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Jis netrukus pamatė, kad R. Š. lipa iš lovos, ir jis nesuprato, šis krito ir trenkėsi į stalą. Viskas įvyko labai greitai, o šis ant jo ėmė šaukti, kad jis nesitvarko, tačiau šis pats jam pylė vaistus į abatą, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Įėjus pareigūnams, R. ant jo šaukė, tada jis šiam trenkė iš pykčio ir pasakė, kad sužalojo (1 t., b. l. 28).
2025-06-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų parteikimo protokole užfiksuota, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo valdymo skyriaus specialistas R. G. geranoriškai pateikė skaitmeninėje laikmenoje 5 vaizdo įrašus (1 t., b. l. 31-34).
2025-06-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, daryto 2025-06-09 06:35:56 val., apžiūra, kurios metu matomos praviros kameros durys. Prie grotų, koridoriuje, stovi bendrosios praktikos slaugytoja, kuri atpažįstama, kaip R. A.. Prie kameros grotų prieina nuteistasis R. Š.. R. A. klausia: ,,Š., parodyk, nosį paraudonino, panosį, lūpa ištinus“. R. Š. tuo metu dešinės rankos pirštu rodo į savo dešinį skruostą. R. Š. sako: ,,žandikaulį sulaužė“. R. A. klausia: ,,išsižioji?“ R. Š. sako: ,,prašau, kad viskas būtų užregistruota“. R. A. sako: ,,tai užregistruota, užtat aš ir žiūriu, užregistruoti ką, dešinį žandikaulį užgavo, viršutinę lūpą, nosį“. R. Š. linkteli galvą. R. A. klausia: ,,ant kūno yra kas nors?“. R. Š. klausia: ,,kaip?“ R. A. klausia: ,,Ant kūno yra kas nors?“ R. Š. sako: ,,ne“. R. A. perklausia: ,,nėra tikrai, tiktai veidą? Gerai užregistruosiu“. R. Š. sako: ,,prašau užregistruoti viską, surašyti viską“. R. A. sako: ,,gerai, surašysiu viską“. R. Š. sako: ,,Palaukit, palaukit, aš surašysiu pareiškimą ant to ožio“. R. A. sako: ,,ne, tai čia tavo reikalas, jau tu rašyk ant ko nori, aš tiesiog žiūriu, ką tau suregistruoti“. R. Š. kalba neaiškiai, sako: ,,vaistai“. R. A. sako: ,,ką, kokie vaistai, parodyk“. R. Š. nueina toliau į kameros vidų, kalba nesuprantamai. R. A. sako: ,,ateik šičia ir pašnekėsim, nu tai ką tu ten dabar ties langu atsistojęs“. R. Š. numoja ranka ir nueina dar toliau į kameros vidų, atsisėda ant lovos. R. A. sako: ,,gerai, parašysim, kad iš kameros eiti atsisakė“. Uždaromos kameros durys, ant durų matomas užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2025-06-08 20:25:34 val., matoma, kaip pareigūnas prieina prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir jas atrakina. Girdimas vyro balsas: ,,tu, k..., ž..., tu b...“. Atidarius duris, matomas kameros vaizdas. Viduryje kameros stovi nuteistasis, kuris atpažįstamas, kaip E. G., o ant kameroje esančio lovos, antro aukšto, guli nuteistasis, kuris atpažįstamas, kaip R. Š.. R. Š. kalba neaiškiai, girdimi žodžių fragmentai: ,,daužo, n...“. Pareigūnas klausia: ,,kas čia buvo?“ E. G. atsisuka į pareigūną ir sako: ,,jis puolė, mušėsi, vėl įmetė, mentų kaziolas, man visur...“ kalba neaiškiai. Pokalbis sunkai girdimas, kadangi fone girdisi R. Š. balsas, kurio žodžiai nėra suprantami. E. G. toliau pasakoja: ,,va, pasidariau arbatos, nusisukau, va įpylė, p.., apsinešiau eik tu n...“. Pareigūnas radijo ryšio pagalba išsikviečia kitus pareigūnus. R. Š. sako: ,,ko tu, b..., tuos pensininkus daužai, k...“. E. G. sako: ,,ieško čia problemų, mentai nusikaltimų pridarė, čia man visi spaudimą daro“. R. Š. sako: ,,sėdžiu, rašau, priėjęs iš pasalų davė“. E. G. kažką nesuprantamai atsako. Pareigūnas ramina: ,,palauk, palauk, palauk“. Toliau vyksta žodinis konfliktas tarp R. Š. ir E. G., bet žodžiai nesuprantami. R. Š. sako: ,,eisi lauk iš čia, k...“. Pareigūnas pasikviečia iš kameros E. G.. E. G. išeina į koridorių. Tuo tarpu matoma, kaip koridoriumi ateina pareigūnas, kuris atpažįstamas, kaip A. D.. E. G. sako: ,,nu va, vakar pradėjo vėl man, vaistų čia chujarina, k...“. A. D. sako: ,,kas čia buvo?“ Pareigūnas, kurio vaizdo registratoriumi filmuojama, sako: ,,susimušo“. E. G. toliau sako: ,,išromino, vėl įmetė čia tie mentai, zajabal. gyvenu ramiai“. Pareigūnas sako: ,,nu, tai šitas čia jam trenkė“ ir rodo į E. G.. E. G. sako: ,,nu, trenkiau, nu, nes įpylė, nu, tegul paima kraują va dabar“ toliau kalba nesuprantamai. Pareigūnas klausia: ,,kiek, vieną trenkei?“ E. G. atsako: ,,vieną pisau ir viskas“. Koridoriuje pasirodo dar du pareigūnai, kurie atpažįstami, kaip D. Č. ir V. D.. V. D. klausia: ,,o tai kas čia buvo dabar nesuprantu?“ E. G. sako: ,,nieko, nu kas, vakar pašneku apie tuos mentus, išėjo, va su tavim išėjo ir du parsinešė vėl, nes čia nebedavė jam, šiandien nusisukau, įpylė į arbatą...(kalba nesuprantamai) nu, ir gavo, viskas“. R. Š. rėkia kameroje, bet žodžiai nesuprantami. E. G. sako: ,,kur bijau, visur galiu sėdėt, sėdėjau pas tuos bachurus, k..., už mentus čia daro spaudimą, nusikaltimą pridarė“. Girdimi pareigūnų balsai: ,,o medikės nebėra, nebėra, išėjo, viskas“. Pareigūnas sako: ,,tai vis tiek reikia atskirti juos“. E. G. sako: ,,aš čia gyvenau, jį įmetė, aš ir nerūkau, jį ir mentai čia jį ignoruoja, neduoda maisto, į maistą įpila, vemia, kad man nedaro nieko, nedavė čia tų vaistų, vakar, va, vėl padavė, šiandien, va, vėl“. Pareigūnas R. Š. sako: ,,taigi, galit visada pasirašyt operui prašymą ir taip va šnekatės, dabar taip, kad tave vestume pas medikus ir izoliuotume“. E. G. sako: ,,p... vieną, nes, b..., u...“, o toliau pokalbis sunkiai suprantamas. E. G. sako: ,,dėl to, kad du metus pila visur, prižiūrėtojai pinigus išsiuntė, jis nebepamena, nori, kad aš sakyčiau, kad nebuvo taip“. Pareigūnas sako: ,,reikėjo iki rytojaus palaukt, eit pas operus, kažką daryt“. E. G., modamas ranka link kameros durų, sako: ,,aš jį perspėjau 10 kartų, aš tai žmoniškai, draugiškai“. Pareigūnas sako: ,,tai, kad jį perspėjai, tai užtai ir neišeis“. E. G. kalba nesuprantamai: ,,man organus tuos drožia, nu, n..., aš jį perspėjau, dar kartą man taip padarysi, gausi į barzdą, nebijau, visur sėdėjau pas tuos bachurus“. A. D. sako: ,,aš tai žinau, buvai visur“. E. G. sako: ,,visur, va, bylas daro“. A. D. sako: ,,vistiek čia reik surašyti, tu trenkei jam, ar ne?“ E. G. sako: ,,jo, trenkiau“. Pareigūnas pasižiūri į savo rankinį laikrodį, kuris rodo 19.18 val. Toliau pareigūnai ir E. G. kalbasi apie perkėlimą į kitą kamerą. 2025-06-08 20:30:37 val. girdimas vyriškas balsas, galimai iš Nr. 75 kameros: ,,ei, E., ką tu čia su juo žaidi, šauk į tą į galvą“. E. G. sako: ,,tai šoviau vieną, zajabal, įmetė vėl tuos vaistus“. Toliau E. G. sako: ,,kad aš būčiau ką padaręs jam, nužudęs, išprievartavęs, žinai dabar nieko, man padarė čia, visur mane tąso, daro, tik mėto, mėto pas visokius, nu, tai jo, vėl įmetė, pamatė, kad atsigaunu, valdiško nebeimu, vėl įmetė, tas nieko nedaro, tai jam čia pradėjo vėl pilti, daryti, čia rodyti auklėtoja iš antro aukšto, dabar, va, vakar nuėjo, iškvietė, vėl jam tų vaistų padavė, tabokos, čia rūko specialiai, aš tai nerūkanti kamera, aš tai visai nerūkau, neatkreipiau dėmesio, buvo, va, taip nusisukau ir į arbatą taip nusitaikęs įpylė ir pradėjo, nu ir prašau aš jau dešimt kartų buvau sakęs: „dar kartą įpilsi, gausi į galvą“, nu ir gavo, nes niekur negali apgaut, varo, varo tai į arbatą, tai į duoną, į dešrą, į morkas prileista vaistų“. Pareigūnas pasisuka į kamerą, kameroje ant lovos antro aukšto matomas sėdintis R. Š., kuris sako: ,,jis manęs nedaužys, kaip erelis“. Pareigūnas sako: ,,jūs kartu nebūsit“. A. D. sako: ,,išprovokavo, ar ne, dėl ko tu muši senelį“. E. G. sako: ,,nu, neišprovokavo, o dėl to, kad vaistus pila“. A. D. klausia: ,,ta prasme, vaistus, kokius vaistus?“ E. G. sako: ,,nu, kokius, nu, kur dalina sesutės“. A. D., įėjęs į kameros vidų pas R. Š., sako: ,,susikrauk, eisim į trečią aukštą“. R. Š. sako: ,,neisiu“. A. D. klausia: ,,nu, kaip tu neisi?“ R. Š. sako: ,,nu, kaip tai, ką jis mane sudaužė dabar“, kalba nesuprantamai. A. D. sako: ,,dabar einam į kitą kamerą, esi nukentėjęs, supranti, tu nukentėjęs, ir mes tave turim išvesti ir pas medikus ir į kitą kamerą, einam“. R. Š. sako: ,,mane sudaužė, tai ką man“. A. D. sako: ,,o tai ką tu nori, kad mes vėl jį čia grąžintumėm, nenori gi, mums ateis kita pamaina, mums reiks išeiti, tau reikia tarnybinį surašytu, ten viską žinai“. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2025-06-08 20:41:09 val., matomas nuteistasis, kuris atpažįstamas, kaip R. Š.. Virš jo viršutinės lūpos, ties viduriu, matoma žaizda. R. Š. sako: ,,aš jį, tą ožį, suksiu ant sroko, n..., ožį, k...“. Pareigūnas, kurio kamera filmuojama, klausia: ,,daugiau niekur?“ R. Š. sako: ,,ne“. (1 t., b. l. 35-39).
2025-06-27 specialisto išvadoje konstatuota, kad R. Š. nustatyti nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje yra padaryti buku kietu daiktu, apytikriai 12 valandų bėgyje, iki 2025-06-09 07.10 val. jį apžiūrint slaugytojai, o tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Visi R. Š. sužalojimai yra vienodo senumo, kurie galėjo būti padaryti vienu metu. R. Š. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių. R. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu buku kietu daiktu. Iš turimų teismo medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti, kokioje padėtyje buvo R. Š. jam daromų sužalojimų metu ir kokia buvo nukentėjusiojo ir užpuoliko padėtis sužalojimų padarymo metu (1 t., b. l. 43-46).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
Ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad E. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. Š., o būtent: 2025-06-08 apie 19.15 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. Š., suduodamas jam į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nubrozdinimą nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje. Tokią išvadą leidžia daryti liudytojo T. A. tiek ikiteisminio metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti nuoseklūs bei detalizuoti parodymai, pareigūno tarnybiniai pranešimai, sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, specialisto išvada, kurioje nurodyti R. Š. padaryti sužalojimai, bei kiti teismo ištirti įrodymai.
Nors nukentėjusysis R. Š. apklausų metu tvirtino, kad E. G. jo atžvilgiu nesmurtavo, jis pats paslydo kalėjimo kameroje ir susitrenkė veidą, tačiau tokią jo nurodomą aplinkybę akivaizdžiai paneigia byloje surinkti įrodymai. Liudytojas T. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-06-08 apie 19.15 val. jam einant antrame rėžiminio korpuso aukšte pro kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), jis išgirdo triukšmą. Girdėjo kaip du nuteistieji rėkia vienas ant kito, bet, ką konkrečiai sakė, buvo sunku suprasti, nors jis girdėjo, kai R. Š. sakė: ,,kodėl tu mane sumušei?“. Tuomet jis atidarė kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir pamatė, kad nuteistasis R. Š. gulėjo lovos antrame aukšte, o nuteistasis E. G. tuo metu išėjo iš tualeto patalpos. Jis matė, kad R. Š. buvo kruvinas, tai yra matė šio sužalotą veidą - viršutinę lūpą, o ant marškinėlių viršutinės dalies, arti kaklo, matėsi kraujas. Ant E. G. marškinėlių jis matė irgi kraujo žymes, tokius nedidelius kelis taškelius ties viršutine jų dalimi. Kameroje, ant gulto, prie R. Š. galvos matėsi kraujo ir, kiek jis pamena, tai buvo ir viduryje kameros kraujo lašeliai, tačiau daug jų nebuvo, tik keletas. Kai jis atidarė duris, nuteistieji net nereagavo į jį ir toliau vienas ant kito rėkė, tačiau nesimušė. Jis pats jokių smūgių nematė. Jis suprato, kad asmenys yra priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikę, todėl pareikalavo išsiskirti, baigti pyktis. E. G. nusiramino, tačiau R. Š. toliau rėkė. Jis pasikvietė kolegas. E. G. išvedus iš kameros, šis pareigūnams pasakė, kad R. Š. pasiuto ir pradėjo keistai elgtis ir jam (E. G.) trūko nervai ir šis vieną kartą trenkė R. Š. į veidą. R. Š. buvo iškeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Medikai tą dieną nebedirbo, tačiau abu nuteistieji buvo apžiūrėti medikų kitą dieną, tai yra 2025-06-09 apie 07.00 val. Tą vakarą jam pačiam R. Š. sužalojimais nesiskundė, tačiau šis, būdamas kameroje, sakė, kad šį sužalojo, tai yra sumušė E. G. (1 t., b. l. 69-72). Analogiškai liudytojas T. A. parodė ir teisiamajame posėdyje, t. y., kad buvo įvykis, jog gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) galimai susimušė du nuteistieji. Pradžioje išgirdo beldimą, girdėjosi grumtynės. Atėję pamatė, kad buvo kruvinas R. Š. veidas. Kitas asmuo, kuris buvo kameroje, tai E. G.. Kaip sakė pats R. Š., tai E. G. jį sumušė. Pas R. Š. buvo sužalojimai veido srityje, buvo švieži sužalojimai, buvo kraujo. Įvykis buvo vakare apie 19 val., tuo laiku kameroje buvo du asmenys. Tiek R. Š., tiek E. G. pasakė, kad R. Š. sumušė E. G.. Dėl ko kilo konfliktas, negali įvardyti. Jei gerai pamena, tai R. Š. iš pradžių sakė, kad jis nukrito, tik vėliau pasakė, kad jį sumušė. R. Š. sunku nuspėti, jis sako vienaip, paskui už valandos sako kitaip. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje aplinkybes nurodė teisingai. Taigi, liudytojas aiškiai parodė, kad iškart po įvykio tiek R. Š., tiek E. G. pasakė, kad R. Š. sumušė būtent E. G.. Tokia informacija užfiksuota ir T. A. tarnybiniame pranešime apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą (1 t., b. l. 16-18). 2025-06-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašai, daryti (duomenys neskelbtini) kalėjime, iš kurių matyti, kad E. G. ne kartą nurodo sudavęs vieną smūgį R. Š., o šis prašo, kad įvykis buvo užregistruotas, nurodo, kad buvo sumuštas. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. G. taip pat pripažino, kad smurtavo prieš R. Š., nurodydamas, kad 2025-06-08 vakare, laiko tiksliai jis nebeatsimena, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie susipyko dėl to, kad bandė jam su pieštuku durti ir bandė įpilti nuodų į arbatą. Jis prarado emocinę kontrolę ir smūgiavo dešine ranka R. Š. į veido sritį. Smūgiavo jis vieną smūgį. Po įvykusio įvykio jie susitaikė, vienas kitam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Jis gailisi dėl šio įvykio, kad neišlaikė emocinės pusiausvyros ir pratrūko, kadangi jam bandė įdurti ir įpilti vaistų į arbatą (1 t., b. l. 88-91). 2025-06-27 specialisto išvadoje nurodyta, kad R. Š. nustatyti nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje yra padaryti buku kietu daiktu, apytikriai 12 valandų bėgyje, iki 2025-06-09 07.10 val. jį apžiūrint slaugytojai, o tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Visi R. Š. sužalojimai yra vienodo senumo, kurie galėjo būti padaryti vienu metu. R. Š. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių. R. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu buku kietu daiktu (1 t., b. l. 43-46).
Teismo vertinimu, visi aptarti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama veikos aplinkybėms atskleisti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad E. G. atlikti smurtiniai veiksmai prieš R. Š. pagal kilusius padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas) teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
2025-06-27 specialisto išvadoje nurodyta, kad R. Š. nustatyti kūno sužalojimai - nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryti vienu smūgiu buku kietu daiktu. Įvertinus šią aplinkybę bei 2025-06-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotą vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad E. G. ne kartą nurodo sudavęs būtent vieną smūgį R. Š., patikslintinas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aprašymas, nurodant, kad E. G. 2025-06-08 apie 19.15 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. Š., suduodamas vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nubrozdinimą nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje. Toks patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir E. G. teisinės padėties nesunkina.
Byloje surinkta medicininė dokumentacija byloja apie tai, kad E. G. nustatytas (duomenys neskelbtini), nustatymo data – 2024-07-08 (1 t., b. l. 145-146, 149-150, 159-162).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025-09-26 nutartimi E. G. skirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui (1 t., b. l. 186-187).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2025-11-28 - 2025-12-22 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu E. G. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu E. G. negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti. Šiuo metu E. G. taip pat konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). E. G. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. E. G. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - priverstinį stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. E. G. nerekomenduojama apklausti ikiteisminio tyrimo metu, jam nerekomenduojama dalyvauti atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose ir būti apklausiamam teisme (2 t., b. l. 19-29).
Teisme apklausta ekspertė R. D. paaiškino, jog tvirtina komisijos pateiktas išvadas, kad E. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir negalėjo jų valdyti. Ir šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jo elgesį sąlygoja kliedesiai, psichozė, todėl įvertino, kad jo elgesys socialiai pavojingas. Pastebėjo, kad jis nekritiškas savo būsenai. Jam išlieka tie patys kliedesiai, kad jis buvo nuodijamas ir jam buvo pilami vaistai. Rekomenduoja priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo skyriuje, kuriame jis jau yra gydomas kito teismo nutartimi. Stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nes veikos buvo smurtinės. Kliedesiai yra itin pavojingi. Kai žmogus patenka į kokią aplinką, tie kliedesiai dar labiau išsiplečia ir įtraukiami nauji asmenys. Mano, kad sustiprintai turėtų būti stebimas ir gydomas.
Atsižvelgiant į tai, kad E. G. veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl E. G. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 str.). Dėl šios priežasties atsakyti pagal BK už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Įvertinus ekspertų išvadą, siekiant užtikrinti, kad E. G. būtų atitinkamai stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, atsižvelgiant į tai, jog E. G. elgesys sąlygotas kliedesių, neadekvatus, neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas, be kita ko, pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimų pateiktą informaciją nuo 2024-07-15 įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą (1 t., b. l. 141-142), skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Pažymėtina, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 1 d.). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 2 d.).
- kompaktinė laikmena su pareigūnų vaizdo registratorių vaizdo įrašais bei kompaktinė laikmena su teismo posėdžio garso įrašu, esančios voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu,
nutaria:
E. G. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
E. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
- kompaktinę laikmeną su pareigūnų vaizdo registratorių vaizdo įrašais bei kompaktinę laikmeną su teismo posėdžio garso įrašu, esančias voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.