Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams Kooperuotai sodininkų bendrijai „A.“, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. J., S. K., V. K., akcinei bendrovei „Swedbank“, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 2‑ojo notarų biuro notarė N. B., Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė B. V., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S. dėl nutarimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. B. ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nuo nutarimo priėmimo momento pripažinti negaliojančia Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 1994-07-09, protokolinio nutarimo dalį dėl sodo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko pašalinimo iš bendrijos; 2) nuo nutarimo priėmimo momento pripažinti negaliojančia Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ išplėstinio valdybos posėdžio, įvykusio 1994-11-22, protokolinio nutarimo dalį dėl sodo sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojos G. B. pripažinimo praradusią teisę naudotis šiuo žemės sklypu; 3) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento 2006-03-09 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria Lietuvos Respublika (valstybė) pardavė, o I. J. nupirko 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „A.“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas, ginčo žemės sklypas); 4) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006-03-09 perdavimo–priėmimo aktą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį Lietuvos Respublika (valstybė) perdavė, o I. J. priėmė Žemės sklypą; 5) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006-05-30 pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria I. J. pardavė, o S. K. nupirko Žemės sklypą; 6) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009‑10‑12 hipotekos sutartį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria dėl V. K. skolinio įsipareigojimo Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą, yra įkeistas Žemės sklypas; 7) pripažinti G. B. nuosavybės teisę į Žemės sklypą.Ieškovė reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1991 metais Kooperuotoje sodininkų bendrijoje „A.“ (toliau – Sodininkų bendrija) jai buvo skirtas 0,06 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovė 1991-06-04 sumokėjo pirmąjį sodininko įnašą, o 1991-10-15 antrąjį įnašą. 1992 metais sodininkai buvo informuoti, kad naudojamus sodo žemės sklypus gali išsipirkti. Ieškovė 1993-01-19 sumokėjo už perkamą žemės sklypą, už dokumentų paruošimą ir įforminimą ir valstybinį mokestį, o mokėjimo pranešimą ir kvitus pateikė bendrijos pirmininkui. Ieškovė nuo 1992 metų žemės sklype užsiėmė daržininkyste, sodo žemės sklypu aktyviai naudojosi iki 1997 metų, tada susirgo ir daržo nesodino, tačiau kelerius metus atvažiuodavo į sklypą ilsėtis. Ieškovė nurodė, kad apie 1995–1996 metus iš kitų sodininkų sužinojo, jog jie jau sudarė sodo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, ir sodo žemės sklypai tapo jų privati nuosavybė, todėl kreipėsi į naują bendrijos pirmininkę Z. K. klausdama, kada galės privatizuoti naudojamą sodo žemės sklypą, kreipėsi į Žemėtvarkos tarnybą, bet žemės sklypo privatizavimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Po to ieškovė sunkiai susirgo, ilgai gulėjo ligoninėje. Ieškovė, 2014 metais nuvykusi į sodą, iš sodininko N. Š. sužinojo, kad ginčo žemės sklypas atimtas ir yra kiti savininkai. Nuvykusi į sodininkų bendriją „A.“, sužinojo, kad yra pašalinta iš bendrijos narių įgaliotinių susirinkime 1994 metais. 2015-06-30 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių ir gavo 2015-07-27 raštą su informacija apie pašalinimą iš bendrijos narių.Ieškovės nuomone, iš Sodininkų bendrijos narių ji buvo pašalinta pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Sodininkų įgaliotinių 1994-07-09 susirinkimo protokole Nr. 2 nenurodyta, už ką šalinamas iš bendrijos narių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojas. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypas buvo įdirbtas 1992 metais, nario mokestį mokėjo reguliariai, mokėjo tikslines įmokas. Jeigu sodininkui sodininko knygelė dar nebuvo išduota, pirmininkė apie mokesčio sumokėjimą pažymėdavo tik sau popieriaus lape, jokie kvitai sodininkui nebuvo išduodami. Be to, iš 1994‑07-09 protokolo Nr. 2 matyti, kad nutarimą pašalinti sodo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotoją iš bendrijos priėmė sodininkų įgaliotinių susirinkimas, tačiau šių įgaliotinių niekas nerinko ir neįgaliojo nei dalyvauti 1994-07-09 susirinkime, nei svarstyti susirinkimo darbotvarkės klausimus. Kadangi 1994-07-09 susirinkime dalyvavo tik 116 bendrijos narių, pagal pavyzdinių įstatų ir Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ įstatų 15.3 punkto 2 dalį, šis susirinkimas buvo neteisėtas, jo priimti nutarimai taip pat neteisėti. Sodininkų bendrija apie pašalinimo iš bendrijos narių klausimo svarstymą iš anksto neinformavo, pašalinimo iš bendrijos narių klausimas nebuvo įtrauktas į 1994-07-09 susirinkimo darbotvarkę, 1994-07-09 protokolas nepasirašytas susirinkimo pirmininko. Ieškovės nuomone, ji iš Sodininkų bendrijos narių buvo pašalinta neteisėtai, dėl to žemės sklypas (duomenys neskelbtini) negalėjo būti parduotas I. J., o ši negalėjo jo parduoti S. K..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-22 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės G. B. 300 Eur už advokato teisines paslaugas atsakovei I. J.; taip pat panaikinti 2016-04-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.Teismas nustatė, kad ieškovė buvo sodo sklypo naudotoja, o 1994-07-09 protokolu Nr. 2 pašalinta iš Sodininkų bendrijos, kadangi nedirbo savo sodo sklypo, nemokėjo mokesčių. Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ išplėstinė valdyba posėdžio, įvykusio 1994-11-22, metu sodo sklypo (duomenys neskelbtini) naudotoją G. B. pripažino praradusią teisę naudotis šiuo žemės sklypu. Taip pat teismas nustatė, kad I. J. teisėtai įgijo nuosavybės teisę į ginčo objektą – sodo sklypą, o vėliau teisėtai jį 2006-05-30 pardavė S. K.. Kadangi atsakovai atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, teismas šį klausimą nagrinėjo ir pažymėjo, kad G. B. registruotu laišku išsiųstas pranešimas apie pašalinimą iš Sodininkų bendrijos narių, todėl konstatavo, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie ginčijamą Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ įgaliotinių susirinkimo 1994-07-09 protokolinį nutarimą ir turėjo teisę per trejų metų ieškinio senaties terminą ginčyti šį sprendimą teisme. Be to, teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus, kad ji 1995–1996 metais iš kitų sodininkų sužinojo, jog jie yra sudarę sodo sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, 1999 metais ji sužinojo apie tai, jog nėra sodo sklypo naudotoja ir 2014 metais nuvykusi į sodą sužinojo, kad sodo sklypas iš jos atimtas, konstatavo, jog ieškovė ieškinio reikalavimams pareikšti yra praleidusi tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, tiek ir LTSR civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001-06-30, nustatytą bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą, o tai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, yra pagrindas atmesti ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė G. B. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šias motyvais:Apeliantė nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinta Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ įgaliotinių 1994-07-09 susirinkimo protokolo Nr. 2 kopija susirinkimo pirmininko nepasirašyta ir gali būti vertinama tik kaip protokolo projektas. Ieškovė 1994-07-09 susirinkime nedalyvavo ir nebuvo kviečiama, klausimas dėl jos pašalinimo iš sodininkų bendrijos narių į susirinkimo darbotvarkę neįtrauktas. Ieškovės teisėto pašalinimo iš sodininkų bendrijos „A.“ narių nepatvirtina ir Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ išplėstinio valdybos posėdžio 1994-11-22 protokolo Nr. 6 dalių kopijos. Atsakovai nepateikė patvirtinančių įrodymų, t. y. sodininkų bendrijos valdybos protokolo, kad ieškovė buvo teisėtai pašalinta iš bendrijos narių;Nurodo, kad I. J. niekada nebuvo Sodininkų bendrijos narė, ji niekada nemokėjo bendrijai nario mokesčių ir nenaudojo jai parduoto žemės sklypo. Kadangi 2006‑03-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo­–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio dalį, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir Žemės pardavimo taisyklių normas, ji turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pripažinus negaliojančia minėtą sutartį nuo jos sudarymo momento, turi būti pripažinta negaliojančia ir naikintina 2006-05-30 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria I. J., nebūdama žemės sklypo savininke ir neturėdama tam teisės, pardavė S. K. ginčo žemės sklypą ir 2009-10-12 hipotekos sutartis, sudaryta tarp S. K., V. K. bei Danske Bank A/S;Nesutinka kad praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovės teigimu, byloje pateiktų dokumentų kopijų negalima pripažinti Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ valdybos sprendimais dėl ieškovės pašalinimo iš sodininkų bendrijos narių, kuriems apskųsti taikomas sutrumpintas trijų mėnesių senaties terminas. Bendrojo ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.Atsiliepimu atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovės prašymas privatizuoti sodo sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Kooperuotoje sodininkų bendrijoje „A.“, su sodo schema, mokėjimo pranešimu, žemės sklypo įkainojimo aktu ir apmokėjimu nebuvo perduoti žemėtvarkos skyriui. Nėra patvirtinančių įrodymų, kad I. J. iki sodo sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos nesinaudojo ir neprižiūrėjo šio žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius neturi jokių rašytinių duomenų, kad ieškovė raštu iki 2015 metų būtų kreipusis į žemėtvarkos skyrių dėl sodo sklypo privatizavimo klausimų. Mano, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį.Atsiliepimu atsakovė Kooperuota sodininkų bendrija „A.“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovei apie pašalinimą iš Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ narių tapo žinoma jau 1995–1996 metais, todėl jau tuo metu ji galėjo ginti savo, kaip sodininkų bendrijos narės, pažeistas teises, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Mano, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo ne vieną galimybę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, tačiau jomis nepasinaudojo.Atsiliepimu atsakovai V. K., S. K. ir I. J. prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2017-05-22 sprendimą nepakeistą. Atsakovų nuomone, atsižvelgiantį į ieškovės ginčijamų nutarimų priėmimo laiką, įstatyme nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas priimtiems nutarimams ginčyti yra pasibaigęs ir turi būti taikomos senaties suėjimo pasekmės. Nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti negaliojančia 2006-03-09 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi ieškovė praleido bendrąjį dešimties metų senaties terminą. Taip pat mano, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia 2006-05-30 pirkimo–pardavimo sutartį yra išvestinis reikalavimas, atsakovai yra sąžiningi įgijėjai, todėl pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, be to, ieškovė žemės sklypu niekada nedisponavo nuosavybės teise, to ji pati neginčija ir patvirtina, kad neprivatizavo žemės sklypo, o jai tik buvo suteikta teisė juo naudotis.Atsiliepimu atsakovas AB „Swedbank“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, ieškovė būdama Sodininkų bendrijos nare, nepasinaudoto ir neįgyvendino teisės privatizuoti ginčo žemės sklypą, todėl neįgijo įstatymo nustatyta tvarka nuosavybės teisių į ginčo objektą ir neturi teisės ginčyti teisėtus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorius ir prašyti pripažinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą. Ieškovė buvo pašalinta iš Sodininkų bendrijos narių ir prarado teisę privatizuoti ginčo žemės sklypą. Be to, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovai I. J., vėliau S. K. ir AB „Swedbank“ vertintini kaip sąžiningi įgijėjai, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis tiek 2006-03-09 ir 2006‑05-30 pirkimo–pardavimo sutartis, tiek 2009-10-12 hipotekos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nutarimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės pripažinimo. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo 2017-05-22 sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti. Ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kad 1991 metais Kooperuotoje sodininkų bendrijoje „A.“ jai buvo skirtas naudotis 0,06 ha ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993-02-26 potvarkiu Nr. 74-V nutarta įregistruoti Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos „A.“ įstatus, priimtus 1992-01-24 vykusiame narių susirinkime. Minėtų Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ įstatų 9 punkte numatyta, kad bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos, jeigu jis per dvejus metus be svarbių priežasčių neįdirbo jam skirto žemės sklypelio; ar sklypelis įdirbtas sprendžia bendrijos valdyba. Nustatyta, kad priimtas Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 1994-07-09, protokolas Nr. 2. Jame pažymėta, kad nedirbami sodo sklypai teršia teritoriją, neša materialinius nuostolius bendrijai, nesurenkamos lėšos, negalima vykdyti darbų, todėl negali būti pateisinamas sodininkų neveiklumas ir, šalia kitų, sodo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas laikytinas pašalintu iš sodininkų bendrijos narių, atimant teisę naudotis žemės sklypu. Taip pat nustatyta, kad Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ išplėstinės valdybos posėdžio, įvykusio 1994-11-22, protokole Nr. 6 nurodyta, jog sodo sklypo (duomenys neskelbtini) naudotoja G. B. pripažinta praradusią teisę naudotis šiuo žemės sklypu.Taip pat byloje nustatyta, kad 2004-05-28 priimtas Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ valdybos nutarimas dėl naudojamų žemės sklypų privatizavimo, jame nutarta pateikti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus dėl naudojamų žemės sklypų privatizavimo, į sąrašą įtraukta I. J.. Atsakovė I. J. 2005-06-24 pateikė prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl 0,0600 ha sodo sklypo (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „A.“, pardavimo, prie prašymo pridėti papildomi dokumentai. 2006-03-09 sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, šia sutartimi I. J. nusipirko Žemės sklypą; tą pačią dieną sudarytas Žemės sklypo priėmimo–perdavimo aktas. 2006-05-30 sudaryta sutartimi I. J. pardavė ginčo žemės sklypą S. K.. Žemės sklypas įkeistas 2009-10-12 sutartinės hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) V. K. sutartiniams įsipareigojimams Danske Bank A/S užtikrinti.Ieškovė G. B. ieškiniu, be kita ko, pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiomis nuo nutarimų priėmimo momento Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 1994-07-09, nurodytą protokolinio nutarimo dalį ir Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ išplėstinio valdybos posėdžio, įvykusio 1994-11-22, nurodytą protokolinio nutarimo dalį. Apeliantė teigia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės pašalinimo iš Sodininkų bendrijos narių. Taigi ieškovė, teikdama argumentus dėl minėtų nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų, ieškiniu iš esmės ginčija minėtas nutarimų dalis ir jų teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį.Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Iki 2001‑07‑01 galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Nuo 2001-07-01 galiojančio CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tačiau CK 1.125 straipsnio 4 dalis numato sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino taikymą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Apeliaciniame skunde ieškovė G. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ji praleido ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams pareikšti.Ieškinio senaties eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnis, CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ginčijamą sprendimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Tačiau kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo. Tad atvejais, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo, ieškinio senaties termino konkrečiam reikalavimui pareikšti eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nurodo iki 2000 metų buvusias faktines aplinkybes ir akcentuoja, kad tik 2014 metais sužinojo apie tai, jog ginčo žemės sklypas perleistas kitam asmeniui, o 2015 metais jai buvo pateikta informacija apie tai, kad ieškovė yra pašalinta iš Sodininkų bendrijos narių. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2015-07-27 rašte ieškovei nurodyta, jog patikrinus turimus dokumentus nustatyta, jog 1994-07-09 pagal sodininkų bendrijos „A.“ įgaliotinių protokolą Nr. 2 buvo pašalinti nedirbantys ir nemokantys bendrijai mokesčių tam tikrų sodų sklypų naudotojai; pažymėta, jog iš bendrijos narių pašalintas ir sodo sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojas.Teisėjų kolegija, vertindama, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, vertina visumą byloje esančių duomenų. Visų pirma, iš Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 1994‑07-09, protokolo Nr. 2 turinio matyti, kad apie priimtą nutarimą nutarta iki 1994-07-25 raštu informuoti visus buvusius narius. Iš byloje esančio Sodininkų bendrijos išsiųstų registruotų laiškų rejestro duomenų matyti, kad registruotas laiškas buvo išsiųstas ieškovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neigė, kad gavo tokią informaciją. Antra, ieškovė G. B. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dar 1992 metais kartu su kitais sodininkais bendrijos pirmininkės buvo informuota, jog naudojamus žemės sklypus sodininkų bendrijos nariai gali nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esančio Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1994-11-24 potvarkio Nr. 652-V „Dėl žemės sklypų pardavimo sodininkų bendrijų nariams“, kurio 25 punktu nutarta parduoti ne aukciono tvarka sodų žemės sklypus šio potvarkio priedėlyje nurodytiems sodininkų bendrijos „A.“ nariams, priedėlyje Nr. 2 ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės pavardė neįtraukti. Šis aktas priimtas po ieškovės ginčijamų nutarimų priėmimo. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad tik maždaug 1995–1996 metais iš kitų sodininkų sužinojo, jog jie jau sudarė sodo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kad sodo žemės sklypai jau tapo jų privačia nuosavybe, dėl to ieškovė kreipėsi į Sodininkų bendrijos pirmininkę dėl ieškovės galimybės privatizuoti naudojamą žemės sklypą, po to kreipėsi į Žemėtvarkos tarnybą. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytu laikotarpiu tokius jos atliktus veiksmus. Kita vertus, iš ieškovės G. B. bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, jog jau šiuo laikotarpiu kilo problemų su Žemės sklypui privatizuoti reikiamais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė G. B. jau tuo metu turėjo galimybę sužinoti apie jai nepalankius Sodininkų bendrijos nutarimus ir ginčyti juos teisme per trejų metų ieškinio senaties terminą. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017‑02-21 teismo posėdžio metu ieškovė G. B. nurodė, jog kai ji kreipėsi į policiją dėl dingusių statybinių medžiagų, buvo nurodyta, jog ji nėra Žemės sklypo savininkė, tai vyko dar iki 1999 metų Tad ieškovė G. B., būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, pagal subjektyvųjį kriterijų apie nurodomą savo teisės pažeidimą akivaizdžiai turėjo sužinoti anksčiau nei nurodo ieškinyje.Nors bylos duomenimis dar 2004-05-28 Sodininkų bendrijos valdybos nutarimu nutarta pateikti dokumentus dėl šešių asmenų (tarp jų – I. J.) naudojamų žemės sklypų privatizavimo, 2005-06-24 pateiktas I. J. prašymas Klaipėdos žemėtvarkos skyriui dėl Žemės sklypo pardavimo jai, 2006-03-09 sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl ginčo žemės sklypo pardavimo I. J., o 2006-05-30 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria žemės sklypas parduotas S. K., tačiau ieškovė nurodo, kad apie aplinkybes, jog žemės sklypas priklauso kitiems savininkams, sužinojo tik po itin ilgo laiko tarpo – t. y. 2014 metais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014 metais iš sodininko N. Š. sužinojo, jog ginčo žemės sklypas priklauso kitiems savininkams ir jau po kelių dienų iš Sodininkų bendrijos pirmininkės sužinojo, kad ieškovė yra pašalinta iš Sodininkų bendrijos narių. Tačiau ieškovė nurodo, jog šiuo klausimu tik 2015-06-30 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrių ir minėtos institucijos 2015-07-27 raštu ieškovė informuota apie 1994-07-09 protokolinį nutarimą dėl ieškovės pašalinimo iš Sodininkų bendrijos narių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus pateiktos dokumentų kopijos negali būti laikomos Kooperuotos sodininkų bendrijos „A.“ valdybos sprendimais dėl ieškovės pašalinimo iš sodininkų bendrijos narių, iš esmės susiję su nutarimų teisėtumo ginčijimu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiems ieškinio reikalavimas netaikytinas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė apie ginčijamus nutarimus turėjo sužinoti dar iki 2000 metų. Tačiau teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog net ir vertinant ieškovės nurodomas ir rašytiniais įrodymais grindžiamas vėlesnio sužinojimo apie ginčijamus Sodininkų bendrijos nutarimus aplinkybes, ieškovė G. B. yra praleidusi šiuo metu galiojančio CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad iš ieškovės G. B. ieškinio reikalavimų dėl Sodininkų bendrijos nutarimų nurodytų dalių pripažinimo negaliojančiomis ir su tuo siejamų ieškovės teisėtų interesų į Žemės sklypą kildinami kiti ieškinio reikalavimai. Taigi ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2006‑03-09 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir Žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą, 2006-05-30 pirkimo–pardavimo sutartį, 2009-10-12 hipotekos sutartį ir pripažinti G. B. nuosavybės teisę į Žemės sklypą, laikytini išvestiniais iš pirmųjų reikalavimų.Teisę į teisminę gynybą turi suinteresuotas asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotumas pasireiškia kaip savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ieškovė G. B. byloje nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo iki galo užbaigusi Žemės sklypo privatizavimo procesą teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė Žemės sklypu faktiškai nesinaudoja itin ilgą laiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas pareikšti pagrindiniams ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pašalinimo iš Sodininkų bendrijos narių ginčijimo. Tai sudarė pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus, su kuriais ieškovė sieja savo suinteresuotumą ir subjektines teises į Žemės sklypą (CK 1.131 straipsnio 1 dalies). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vėliau sudarytus ieškiniu ginčijamus sandorius, kurių objektas buvo ginčo žemės sklypas, pagrįstai atsižvelgė į CK 4.26 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios sąžiningą valdymą, bei CK 4.47 straipsnio 1 punkto nuostatas dėl sandorių, kaip vieno iš pagrindų nuosavybės teisei įgyti. Ieškovės dėstomi apeliacinio skundo argumentai dėl 2006‑03‑09 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, kuria Žemės sklypas parduotas I. J., pripažinimo negaliojančia, nepaisant aplinkybių dėl ieškovės pašalinimo iš Sodininkų bendrijos teistumo vertinimo, atmestini kaip nesusiję su ieškovės subjektinių teisių gynimu. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė senaties termino praleidimo pasekmes, taip pat pagrįstai atmetė ir anksčiau nurodytus išvestinius ieškinio reikalavimus.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, bylos faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas, dėl to priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ir priimti priešingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-06-07 sprendimu ieškovei G. B. valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 proc. ir ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš ieškovės neišieškomos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovai duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimą palikti nepakeistą.