- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-27
- Bylos Nr.
- 2-229/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. C. V.
- Kreditorius
- R. L.
- Skolininkas
- S. C. V.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. C. V., atstovaujamo advokato Egidijaus Milašiaus, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-862/2004.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. C. V., atstovaujamas advokato Egidijus Milašius, kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-862/2004, prašė panaikinti 2004 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teismo išduotą teismo įsakymą ir kreditorės R. L. pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 27 d. įsakymu iš skolininko S. C. V. kreditorės R. L. naudai priteista 300 000 Lt skolos, 2 750 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjo teigimu, teismo įsakymas pažeidžia jo turtines teises, nes jam apie priimtą teismo procesinį dokumentą nebuvo žinoma, dėl ko jis negalėjo pareikšti prieštaravimų. Be to, pareiškėjas nurodė, kad paskolos sutarties, kurios pagrindu priteista skola, su kreditore R. L. nebuvo sudaręs.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-862/2004 ir Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 27 d. priimto teismo įsakymo panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas yra nepagrįstas. Teismas sprendė, kad teismo procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis CPK 123 straipsnio trečiąja dalimi, įteikti jo sutuoktinei E. V. Teismas laikė nepagrįstais skolininko teiginius, kad jis šiuo adresu niekada negyveno, o ši patalpa buvo komercinės paskirties. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad paskolos sutartyje pareiškėjas pats nurodė šį gyvenamosios vietos adresą, o pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, ši patalpa yra gyvenamoji ir nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Be to, teismas nurodė, kad procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes patvirtino liudytojos J. V. ir K. M. Teismas taip pat konstatavo, kad liudytojų A. K. ir V. L. parodymai bei kreditorės R. L. paaiškinimai apie pareiškėjo veiksmus areštavus jo turtą iš esmės atitinka teismo įsakymo priėmimo aplinkybes, todėl laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad jam nebuvo žinoma apie skolos priteisimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo S. C. V. atstovas advokatas E. Milašius atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-862/2004, panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 27 d. priimtą teismo įsakymą ir kreditorės R. L. pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo palikti nenagrinėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) teismo išvada, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, yra nepagrįsta, nes kreditorės R. L. nurodytu gyvenamosios vietos adresu jis niekada nėra gyvenęs ar deklaravęs savo gyvenamosios vietos, be to, niekada nebuvo susituokęs su E. V. Kreditorė nepaneigė, kad paskolos sutartyje pareiškėjas nepasirašė, todėl paskolos sutartyje nurodytas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas be pagrindo buvo pripažintas jo gyvenamosios vietos adresu, juolab, kad byloje yra įrodymų, konkrečiai, Kauno miesto VPK VP Migracijos skyriaus pažyma, pažyma apie gyvenamąją vietą, išduota 2005 m. vasario 9 d. Renens (Šveicarija) miesto komunos tarnybos gyventojų reikalams, kurioje nurodytas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), taip pat Italijos generalinio konsulato Lozanoje bendra pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas gyvena Šveicarijoje, yra Italijos pilietis ir yra nevedęs. Tačiau teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, šių įrodymų nevertino ir nesiaiškino, ar skolininko gyvenamoji vieta Lietuvoje atitinka CK 2.16 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus požymius. Teismas taip pat pažeidė CPK 185 straipsnio pirmosios dalies ir CPK 197 straipsnio antrosios dalies nuostatas, nes, vertindamas aplinkybę, ar E. V. yra pareiškėjo sutuoktinė, didesnę reikšmę teikė liudytojų J. V. ir K. M. parodymams, o ne rašytiniams įrodymams. Be to, teismas tinkamai neįvertino antstolio S. Užkuraičio rašto Gyventojų registro tarnybai prie VRM ir šios tarnybos pažymos, patvirtinančios, kad ji neturi jokių duomenų nei apie pareiškėją, nei apie jo sutuoktinės asmens kodą ir adresą;
2) teismas, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, pažeisdamas CPK 370 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių nuostatas, pradėjo pakartotinį bylos nagrinėjimą iš esmės ir įsiteisėjusio teismo įsakymo tikrinimą, nes pradėjo tirti naują kreditorės pateiktą rašytinį įrodymą – 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsipareigojimų raštą;
3) teismas nepagrįstai atmetė prašymus CPK 199 straipsnio pirmosios dalies tvarka išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su teismo posėdžio metu duotais liudytojų A. K. ir V. L. parodymais, kurie reikalingi paneigti arba patikslinti šių liudytojų parodymus. Tuo teismas pažeidė skolininko teisę į teisminę gynybą, taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė R. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) teismui nebuvo pagrindo skunde nurodytas aplinkybes pripažinti esminėmis naujai paaiškėjusiomis (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Motyvai, kad esminė proceso atnaujinimo aplinkybė yra netinkamas skolininkui siųstų procesinių dokumentų įteikimas ir jo santuoka su E. V. yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą, prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Manydamas, kad jam nebuvo tinkamai pranešta, skolininkas turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo pareikšti prieštaravimus CPK 439 straipsnio antrosios dalies ir 78 straipsnio pagrindu;
2) nepagrįsti atskirojo skundo motyvai dėl gyvenamosios vietos. Skolininkas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai, nes neigdamas savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iš pradžių nurodė, kad minėtu adresu yra komercinės paskirties patalpos, o ne butas, tačiau pateikus rašytinius įrodymus, kad šių patalpų paskirtis yra butas ir kad patalpų paskirtis pakeista tik 2004 m. gruodžio 27 d., skolininkas atskirajame skunde nurodė jau naujus motyvus, kad šis butas negalėjo būti jo gyvenamoji vieta, nes skolos raštelis suklastotas. Be to, šiuo argumentu skolininkas nesirėmė pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Skundo motyvai, kad minimas butas nebuvo skolininko gyvenamąja vieta yra paneigti rašytiniais įrodymais, tai yra paskolos rašteliu, 2002-2004 metais sudarytomis sutartimis, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad skolininkas Lietuvoje gyveno, turėjo savo verslą;
3) skundo motyvai, kad teismas netinkamai taikė CPK 370 straipsnio trečiąją dalį, yra nepagrįsti, nes teismas privalo ištirti abiejų šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, kad nebūtų pažeistas šalių lygybės principas;
4) atskirojo skundo motyvas, kad skolininko prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas argumentas, jog paskolos sutartyje skolininkas nepasirašęs, iš esmės nebuvo paneigtas, prieštarauja proceso normoms, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo kaip reikalavimų pagrindu;
5) skolininko teiginiai, kad 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsipareigojimo rašto jis niekada nėra pasirašęs, o tekstas galėjo būti įrašytas ant tuščių popieriaus lapų su skolininko parašu, yra nepagrįsti ir prieštarauja ne tik rašytiniams įrodymams, bet ir protingumo bei atidumo nuostatoms;
6) nepagrįsti skolininko motyvai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, nes pagal CPK 123 straipsnio antrąją dalį procesiniai dokumentai gali būti įteikti šeimos nariams, tarp jų ir sugyventiniams;
7) nepagrįsti skundo motyvai, kad kreditorės pareiškimas CPK XIII skyriuje nustatyta tvarka negalėjo būti nagrinėjamas, nes skolininkas Lietuvoje turėjo gyvenamąją vietą;
8) skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas, atmesdamas skolininko atstovo prašymus išreikalauti papildomus įrodymus, pažeidė skolininko teisę į teisminę gynybą, nes skolininkas byloje turėjo atstovą, kuris, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, turėjo teisę rinkti įrodymus. Be to, skolininko atstovo prašomi išreikalauti įrodymai nebuvo susiję su bylos nagrinėjimo dalyku;
9) skolininkas apie teismo įsakymą žinojo jau 2004 m. rugpjūčio mėnesį, todėl jis yra praleidęs CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą trijų mėnesių terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas Italijos Respublikos pilietis S. C. V. 2005 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Supaprastinto proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-862/2004, kurioje prašoma atnaujinti procesą, 2004 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teismo priimtu teismo įsakymu kreditorės R. L. naudai iš skolininko S. C. V. priteista 300 000 Lt skolos, 2 750 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Civilinė byla Nr. 2-862/2004, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, išduodant teismo įsakymą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo leistinumo taisyklės yra įtvirtintos CPK 431 straipsnyje. CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo (CPK 431 str. 1 d.). Kartu CPK 431 straipsnio 2 dalyje yra numatytos išimtys, kai CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas negali būti nagrinėjamas. Tai reiškia, kad teismo įsakymo proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama, jeigu ginčas yra kilęs iš CPK 431 straipsnio pirmojoje dalyje įvardintų civilinių teisinių santykių ir jeigu nėra CPK 431 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių byla teismo įsakymo proceso tvarka negalėtų būti nagrinėjama. Esant civilinio proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismas, priėmęs teismo įsakymą, kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašus ne vėliau kaip kitą dieną po teismo įsakymo išdavimo privalo išsiųsti skolininkui (CPK 437 str. 1 d.). Šie procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami CPK 124 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 str.). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra (CPK 122 str. 1 d.). Kreditoriui tenka pareiga nurodyti skolininko adresą (CPK 433 str. 1 d. 2 p.). Fizinio asmens gyvenamoji vieta nurodoma laikantis CK 2.16, 2.17 straipsniuose nustatytų taisyklių. Fizinio asmens gyvenamąja vieta yra laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Aplinkybė, kurioje vietoje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, nustatoma atsižvelgiant į CK 2.17 straipsnyje nurodytus kriterijus – asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, atsižvelgiant ir į paties asmens pareiškimus, tačiau ne į bet kokius, o į viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorė R. L. 2004 m.liepos 23 d. Kauno apygardos teismui paduotame pareiškime dėl teismo įsakymo priėmimo nurodė, kad skolininko S. C. V. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Nors pareiškėjas (skolininkas) prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu teismui pateikė įrodymus, kad gyvena Šveicarijoje, konkrečiai, 2005 m. vasario 9 d. Italijos generalinio konsulato Lozanoje išduotą pažymą, patvirtinančią, jog jis yra Italijos Respublikos pilietis ir gyvena Šveicarijoje (b. l. 25-26), be to, į bylą pateiktoje 2003 m. liepos 8 d. sutartyje dėl teisinės pagalbos, pareiškėjo sudarytoje su advokato E. Milašiaus kontora, bei 2004 m. vasario 27 d. šios sutarties pakeitime atsakovo gyvenamosios vietos adresas taip pat nurodytas Šveicarijoje (b. l. 27-29), šie įrodymai turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Kaip matyti iš byloje esančios 2004 m. sausio 5 d. šalių sudarytos paskolos sutarties, iš kurios kilo ginčas, skolininko gyvenamąja vieta yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54). Būtent šį skolininko gyvenamosios vietos adresą pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė kreditorė R. L. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo įsakymo priėmimo leistinumo reikalavimus.
Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu jai žinomu skolininko gyvenamosios vietos adresu, svarbu nustatyti, ar šie procesiniai dokumentai skolininkui buvo tinkamai įteikti. Pažymėtina, jog pagal CPK 124 straipsnio pirmąją dalį procesiniai dokumentai adresatui yra įteikiami asmeniškai pasirašytinai, o kai jie įteikiami ne pačiam adresatui, jį priėmęs asmuo privalo pažymoje įrašyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Kaip matyti iš byloje esančių Kauno apygardos teismo pažymų, pareiškėjui (skolininkui) S. C. V. adresuoti procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti adresu (duomenys neskelbtini)ne asmeniškai, o kitam asmeniui – E. V., teismo pažymoje įvardintai pareiškėjo sutuoktine (b. l. 22-23). Minėta, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai tik įteikti asmeniškai adresatams arba jų šeimos nariams, kadangi teismo įsakymo procese nėra leidžiamas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu arba kuratoriui. Nors, kaip jau minėta, procesinių dokumentų įteikimą patvirtinęs asmuo save įvardino pareiškėjo sutuoktine, kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, jog yra nevedęs (b. l. 24-26). Šis pareiškėjo nurodytas argumentas nėra paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 178, 185 str.). Todėl teisėjų kolegijai yra pagrindo manyti, jog pareiškėjui (skolininkui) S. C. V. nebuvo tinkamai įteiktas teismo įsakymas ir kiti procesiniai dokumentai, dėl ko buvo suvaržyta jo procesinė teisė pareikšti prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo (CPK 439 str.). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-862/2004 naikintina, pareiškėjo S. C. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-862/2004 tenkintinas, procesas šioje byloje atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 370 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas pagrindo atnaujinti procesą buvimą sieja su netinkamu pranešimu apie teismo procesą, o teisiniu proceso atnaujinimo pagrindu nurodo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą. Atsižvelgdama į tai, kad teisinis faktinių aplinkybių kvalifikavimas yra teismo diskrecijos teisė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, patvirtina, jog iš esmės apeliantas savo teisių pažeidimą sieja su netinkamu procesinės teisės normų taikymu. Pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto prasmę, yra galimas proceso atnaujinimas tuo pagrindu, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Čia turima omenyje teismo padaryta aiški materialinės ar procesinės teisės normos taikymo klaida, kurią būtina ištaisyti. Anksčiau šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, susiję su aiškiai netinkamu procesinės teisės normų taikymu, leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti procesą ne pareiškėjo nurodytu CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto, o CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu.
Kartu atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo nagrinėjimas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka negalimas, jeigu skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė (CPK 431 str. 2 d. 3 p.), taip pat, jeigu skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos (CPK 431 str. 2 d. 4 p.). Teismo įsakymo procese itin svarbu nustatyti skolininko gyvenamąją ir darbo vietą, nes CPK 431 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Nesant šių įstatyme nustatytų ribojimų, bylos nagrinėjimas teismo įsakymo proceso tvarka yra galimas. Šiuo atveju ypač svarbus yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimas skolininkui, kadangi pagal CPK 439 straipsnio antrąją dalį skolininkas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo gali pateikti teismui raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, tai yra dvidešimties dienų terminas skolininko prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti skaičiuojamas nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Gavęs prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ši byla turi tarptautinį (užsienio) elementą, o šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-862/2004 ir ši byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, pasisako dėl bylos teismingumo, nes civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.). Bylose, kuriose yra tarptautinis (užsienio) elementas, teismui pirmiausia tenka spręsti tarptautinio civilinio proceso klausimą, būtent, kurios valstybės teismas yra kompetentingas nagrinėti užsienio elementą turinčią bylą. Siekiant išspręsti tokio pobūdžio teisės kolizijas, šalia bendrųjų jurisdikcijos taisyklių dažnai nustatomos specialiosios, kurios gali būti įtvirtintos tiek nacionalinėje teisėje, tiek ir tarptautinėse sutartyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 28 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas” 13 ir 19 punktus, tais atvejais, kai yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje yra išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje, ir tik nesant tarptautinės sutarties arba jeigu ji nenumato teismingumo taisyklių, bylos teismingumas nustatomas pagal bendras teismingumo taisykles.
Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. Europos Sąjungos institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ (,,Briuselis I”). Reglamento 4 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikciją pagal 22 ir 23 straipsnius nustato tos valstybės narės įstatymas. Minėta, jog pareiškėjas (skolininkas) S. C. V. pateikė teismui įrodymus, jog gyvena Šveicarijoje (b. l. 25-26), kuri nėra Europos Sąjungos narė. Todėl, vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio pirmąja dalimi, nustatant ginčo teismingumą taikytinos atitinkamos Lietuvos Respublikos CPK normos.
Pagal CPK 787 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai priskirtinos ginčo teisenos tvarka nagrinėtinos bylos, kai atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės. Taigi pagal Lietuvos Respublikos CPK bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams lemia taip pat ir atsakovo turto bei turtinių teisių buvimo vieta. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nuosavybės teise turi pakankami daug ir didelės vertės nekilnojamojo turto Lietuvoje: (duomenys neskelbtini) esančias patalpas – barą (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31) ir negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33); (duomenys neskelbtini) esančias patalpas – juvelyrinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35); (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37), įgytą 2003 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 82-87); (duomenys neskelbtini)esantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įgytą 2003 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 76-81). Be to, 2003 m. birželio 17 d. sudarytomis neterminuotomis panaudos sutartimis atsakovas yra gavęs neatlygintinai valdyti ir naudoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-72) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 73-75). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek minėtose pirkimo-pardavimo sutartyse, tiek panaudos sutartyse, tiek atsakovo S. C. V. 2002 m. gruodžio 30 d. A. N. išduotame įgaliojime pareiškėjo gyvenamąja vieta yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-88), o 2004 m. sausio 5 d. šalių sudarytoje paskolos sutartyje, iš kurios kilo ginčas, kaip jau minėta, nurodyta, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-55). Tiesa, bylos duomenys patvirtina, kad 2003 m. rugpjūčio 21 d. atsakovui buvo išduotas statybos leidimas Nr. 526-4-GK497-495 butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kūrybinių dirbtuvių kapitaliniam remontui bei buto, esančio (duomenys neskelbtini) pritaikymui juvelyrinei parduotuvei (b. l. 124). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad skolininkas ne tik turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, Lietuvoje turi ir verslo ryšių. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo paskolos sutarties, sudarytos Lietuvoje, vykdymo, ir niekaip nėra susijęs su skolininko pilietybės ar dabartinės gyvenamosios vietos valstybėmis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp šalių kilęs ginčas priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai (CPK 787 str. 1 d. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, 370 straipsnio trečiąja dalimi,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti.
Patenkinti pareiškėjo S. C. V., atstovaujamo advokato Egidijaus Milašiaus, prašymą dėl proceso atnaujinimo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-862/2004, bei perduoti šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.