- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-443-290/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29320-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Lesinskienės,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. kad V. S. (toliau – V. S.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtu 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis V. S. pasiųstas atlikti 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 9 d., o jos pabaiga – 2023 m. liepos 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Motyvavo tuo, jog nuteistasis teistas 6 kartus, kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, laisvės apribojimas, tačiau sąlygas buvo pažeidęs. Jis turi finansinių įsipareigojimų, kurių nesprendžia, turi alkoholio vartojimo problemą. Nuteistasis dažnai veikia spontaniškai, linkęs į rizikingą elgesį. Jo požiūris į priežiūrą sutrikęs, nuteistasis nevykdė teismo įpareigojimų, baustas administracine tvarka. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies, nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka vidutinė. Išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos, lėšų valdymo sunkumas, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, V. S. jį apskundė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, tačiau teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Komisijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis V. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis V. S. skundu prašo panaikinti šią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turėtų būti naikinama. Visų pirma, nuteistasis nurodo, jog yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį. Mano, jog įvertinus jį charakterizuojančias aplinkybes, pastangas spręsti problemas, nusikalstamo elgesio riziką yra visi pagrindai jo lygtiniam paleidimui.
5.2. Nuteistasis teigia, kad pataisos namuose dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiose konsultacijose dėl galimybės valdyti kriminogeninius veiksnius. Teismas vertindamas aplinkybę, jog jis dar nedalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, neatsižvelgė į tai, kad programose dalyvavo dėl ne nuo jo kaltės, tačiau dėl objektyvių priežasčių – laukimo eilėje. Į programų laukiančiųjų dalyvauti sąrašus buvo įtrauktas vos atvykęs atlikti bausmės į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tačiau praėjus beveik pusei bausmės atlikimo laikui, jis vis dar yra laukiančiųjų sąraše. Kadangi per beveik 11 mėnesių eilė nesumažėjo, pagrįstai mano, jog eilės nesulauks ir per likusį bausmės atlikimo laiką. Nusikalstamo elgesio rizika pasak socialinio tyrimo išvadą surašiusio atsakingo darbuotojo, nekinta ir išlieka vidutinė, tačiau tokie teiginiai yra formalūs, kadangi jam nėra suteikta galimybė dalyvauti elgesį keičiančiose programose.
5.3. Nuteistasis nesutinka su teismo nurodytais jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais. Nurodo, jog 2001 m. yra baigęs vienerių metų verslo vadybos kursus ir turi 10 metų administracijos vadovo viešoje įstaigoje patirtį, todėl negalima teigti, jog jis neturi kvalifikacijos. Nustatytas kriminogeninis veiksnys dėl lėšų valdymo, neatsižvelgiant į tai, kad pandemijos metu dėl įvairių suvaržymų negalėjo vykdyti individualios veiklos. Nuteistasis taip pat teigia, jog jam nėra būdingas impulsyvus, rizikingas bei pavojingas elgesys, neturi ir savitvardos problemų, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra su niekuo susipykęs, sukonfliktavęs, ar padaręs drausminių bei administracinių nusižengimų. Nesutinka ir su kriminogeniniu veiksniu, jog jis save vertina per gerai, kadangi jei jis savęs nevertintų, būtų nurodoma maža savivertė. Neturi neigiamų nuostatų priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, laikosi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Neneigia, kad praeityje turėjo problemų susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau dar būdamas laisvėje šią problemą sėkmingai išsprendė.
5.4. Toliau skunde nurodo, kad jis turi sveikatos problemų, negali nieko kelti, nešti, lankstytis, dėl šių priežasčių nesikreipė dėl darbo. Nuo pat atvykimo į pataisos namus, geria nuskausminamuosius vaistus, kuriuos kas mėnesį išrašo pataisos įstaigoje dirbantis gydytojas. Iki atvykimo į laisvės atėmimo vietą, nespėjo nusistatyti darbingumo lygio. Nors teigiama, jog neprisideda prie gerbūvio darbų, tačiau skunde teigiama, jog kiekvieną dieną laisto pasodintas gėles. Be to, nors teismas nurodo, jog jis nebuvo paskatintas, tačiau jo būryje per 11 mėnesių nebuvo paskatintas nei vienas nuteistasis, kadangi būrio viršininkė didžiąją jo bausmės atlikimo laiko dalį atostogavo. Bausmės atlikimo metu teigiamai elgiasi ne todėl, kad jis privalo, o todėl, kad taip elgtis jam patinka.
5.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jam bausmė buvo paskirta ne už kriminalinius veiksmus, o už turtinės žalos iš civilinės bylos neatlyginimą. Be to, nors teismas nurodo, jog jis negalės dirbti pavežėjo darbo, kadangi nėra susigrąžinęs vairuotojo pažymėjimo, tačiau jis teigia, jog galės dirbti administratoriumi. Būdamas laisvėje turėtų visas realias galimybės dalyvauti visose jam rekomenduojamose programose, kuriose neturi galimybės dalyvauti atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat galėtų dirbti, gauti darbo užmokestį.
5.6. Skunde teigia, jog Komisijos rekomendacijos yra formalios. Rekomenduojama dalyvauti ten, kur jau beveik 11 mėnesių negali patekti ne dėl savo, o dėl pačios pataisos įstaigos sukurtos situacijos – darbuotojų trūkumo.
5.7. Tiek Komisija, tiek teismas neatsižvelgė į pagrindinius bausmių vykdymo principus, teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, kuris numato, kad atsižvelgiant į nuteistajam nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir resocializacijos priemones nuteistajam gali būti švelninama teisinė padėtis. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nagrinėdamas jo skundą nepakankamai dėmesio skyrė esminėms aplinkybėms, t. y. į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Nuteistasis pasižada nebenusikalsti, be to, pabrėžia, kad jei pažeistų paskirtus įpareigojimus, būtų grąžintas atgal į pataisos įstaigą. Lygtinio paleidimo institutas praranda prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. S. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.
9. Skunde nuteistasis teigia, jog yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šį nuteistojo teiginį patvirtina byloje esantys duomenys, dėl ko ginčo nekyla. Nuteistasis pataisos namuose dalyvavo individualiose konsultacijose skirtose analizuoti asmeninę nusikalstamo elgesio patirtį, konsultavosi gyvenamosios vietos klausimu, pateikė pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Nuteistasis V. S. kreipėsi dėl profesinio mokymosi, tačiau priimtas mokytis nebuvo. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (kultūriniuose renginiuose, konkursuose, lanko koplyčią, biblioteką). Nuteistasis konsultuojasi su būrio specialistu įvairiais klausimais, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
10. Įvertinus byloje esančius duomenis, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, galimo lygtinio paleidimo metu nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, nuteistojo teigimu turi darbinės patirties, dėl ko turėtų darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau galimybė įsidarbinti bei socialinių ryšių turėjimas, šiuo atveju nelaikytinas pakankamu pagrindu jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kadangi net ir būdamas laisvėje, turėdamas šeimą, jis darė nusikaltimus ir nesilaikė visuomenėje priimtų moralės normų.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Nors nuteistasis skunde nesutinka su priimtu sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo ir mano, kad toks sprendimas yra priimtas neatsižvelgiant į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip nuteistasis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako.
12. Nekyla abejonių tam tikrais teigiamais V. S. asmenybės pokyčiais, tačiau tai, kad nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, drausmine tvarka jis nebaustas bei kitos darančios teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
13. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, V. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
14. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia tai, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (6 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Nors nuteistasis skunde teigia, kad nesutinka su tam tikrais jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį, jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo.
15. Skundu nuteistasis V. S. nesutinka su jam nustatytu kriminogeniniu veiksniu dėl profesinės kvalifikacijos neturėjimo, teigiant, jog turi 10 metų administracijos vadovo viešoje įstaigoje patirtį bei nesutinkama su lėšų valdymo kriminogeniniu veiksniu, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog V. S. išsilavinimas yra vidurinis. Teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo darbinės patirties, kuri yra nurodyta socialinio tyrimo išvadoje. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad darbo turėjimas, neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu pažymėti ir tai, kad pataisos namuose yra gauti antstolių vykdomieji raštai dėl 2946,00 eurų skolos atlyginimo, iš kurios atlyginta yra 6 eurai. Nors nuteistasis teigia, jog dėl savo sveikatos būklės jis negali dirbti, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad V. S. raštiškai net nesikreipė dėl įsidarbinimo, t. y. net nebandė įsidarbinti, taip stengdamasis kuo greičiau įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus.
16. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis V. S. nėra baustas drausmine tvarka, tačiau nėra ir skatintas. Nuteistasis bando teisinti tai, jog per jo bausmės vykdymą, nebuvo paskatintas nė vienas iš jo būrio nuteistasis. Visgi, tai nėra pagrindinė priežastis atsisakyti taikyti V. S. lygtinį paleidimą. Pažymėtina ir tai, kad šis teistumas V. S. nėra pirmasis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pirmą kartą teistas dar 1995 m. gruodžio 7 d., iš viso praeityje teistas šešis kartus. Nors skunde teigiama, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis bausmę atlieka ne už kriminalinius veiksmus, o už turtinės žalos iš civilinės bylos ne atlyginimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje. Šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, ir jam nustatyta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Visgi, V. S. nepateisino teismo pasitikėjimo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi jam panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, šiuo atveju V. S. bausmę atlikinėja ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad V. S. praeityje buvo teistas už dokumentų suklastojimą ir svetimo turto pasikėsinimą, policijos automobilio apgadinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. S. ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo paskirtos iš švelnesnės bausmės, tačiau didelio poveikio jo asmenybei tai nepadarė. Šios aplinkybės suponuoja pagrįsta išvadą, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio.
17. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. nuo 2014 m. iki 2022 m. 18 kartų baustas administracine tvarka (vairavo neblaivus, įžeidinėjo policininkus, važiavo be bilieto visuomeniniu transporto ir kt.), ne vieną iš šių pažeidimų padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors šiuo metu nuteistasis teigia, neturintis priklausomybės alkoholiui, tačiau vertinant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, atsižvelgtina į socialinio tyrimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, jog stebimas asmens polinkis racionalizuoti savo pasirinkimus, kaltinti aplinkybes ir kitus asmenis. V. S. dažnai veikia spontaniškai, linkęs į rizikingą elgesį, dėl ko ne visuomet pakankamai įvertina savo veiksmų pasekmes. Problemų analizė stokoja gilumo, geba įžvelgti tik kai kuriuos veiksnius, turėjusius įtakos problemų atsiradimui. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis nustatytomis nuteistojo emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio normomis.
18. Skunde akcentuojama tai, jog dėl pataisos įstaigos neveikimo, jis negali įvykdyti Komisijos rekomendacijos – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, kadangi į jas yra užsirašęs, tačiau nuo pat bausmės pradžios, jis vis dar yra eilėje laukiančiųjų sąraše. Visgi, tai nepaneigia tos aplinkybės, jog nuteistasis V. S. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip neišnaudodamas visų galimybių sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje daugiau nenusikals, tačiau įvertinus visus aukščiau paminėtus duomenis, šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad nėra galimybės konstatuoti, kad jau yra pasiekti V. S. paskirtos bausmės tikslai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo atveju viena tų, jog yra pasiryžęs dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. S. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
19. Esant šiems duomenims, sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Tiek Komisijos nutarimas, tiek skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į V. S. asmenybę bei jo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir teisėjų kolegija, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo V. S. skundo motyvais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.