Telšių apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2013 m. spalio 30 d., atsakovas per nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.).

Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ (toliau – UAB „Tele2“) ir atsakovas R. T. 2002 m. vasario 18 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. C3.10A67109676113 (b. l. 16), pagal kurią UAB „Tele2“ įsipareigojo atsakovui suteikti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas ir už suteiktas paslaugas išrašyti bei pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras, o atsakovas sutarties 6.2 punktu įsipareigojo apmokėti pateiktas sąskaitas per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. UAB „Tele2“ sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis atsakovui teikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas nuo 2002 m. vasario 18 d. ir už suteiktas paslaugas pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras išrašytas nuo 2002 m. kovo 31 d. iki 2003 m. liepos 31 d. (20–36 b. l.), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Todėl 2009 m. kovo 31 d. pradinė kreditorė UAB „Tele2“ ir ieškovė UAB „Gelvora“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai savo reikalavimo teises pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras į atsakovo 316,62 Lt skolą (4, 11–14 b. l.). Ieškovė 2009 m. gegužės 4 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir paragino atsakovą per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti 316,62 Lt skolos, 86,66 Lt skolos išieškojimo išlaidų ir 56,99 Lt delspinigių (15 b. l.). Atsakovas minėtų sumų nesumokėjo, todėl ieškovė, pagal reikalavimo perleidimo sutartį, perėmusi visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, priskaičiavo 316,62 Lt skolos, 1153,13 Lt delspinigių ir 164,64 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (4–6 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kad sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai taip pat yra numatyta LR CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str. 1 d., 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles; reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus ir atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų apie atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą nėra, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 316,62 Lt skolos yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Sutarties 6.5. punktu atsakovas įsipareigojo, pradiniam kreditoriui UAB „Tele2“ pareikalavus, mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1153,13 Lt delspinigių už pradelstas atsiskaityti 3642 dienas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. (5 b. l.).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (LR CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant netesybų skaičiavimo pradžios momentą yra svarbu ar šalys netesybų skaičiavimo pradžios momentą apibrėžė sutartyje, ir, jeigu apibrėžė, kokiomis sąlygomis. Neaiškiai sutartyje suformuluotos nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (LR CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1). LR CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Sutartyje 6.5. punkte yra šalių nustatyta sąlyga, kad klientui laiku neapmokėjus sąskaitos, klientas, UAB „Tele2“ pareikalavus, privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Iš šio sutarties punkto formuluotės matyti, kad klientui laiku neapmokėjus sąskaitos, delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, o pradiniam kreditoriui pareikalavus. Taigi, šiuo atveju netesybų skaičiavimo pradžia laikomas momentas, kai skolininkas neįvykdo prievolės po kreditoriaus pareikalavimo praėjus septynių dienų ar kitam protingam terminui. Kaip matyti iš bylos medžiagos pradinis kreditorius nepateikė reikalavimo atsakovui mokėti netesybas ir jų neskaičiavo, pardavė ieškovei tik pagrindinės 316,62 Lt skolos reikalavimą, o reikalavimo perėmėja UAB „Gelvora“ 2009 m. gegužės 4 d. išsiuntė atsakovui raštišką pranešimą dėl reikalavimo perleidimo su raginimu sumokėti įsiskolinimą, todėl teismas daro išvadą, kad pradinės kreditorės UAB „Tele2“ reikalavimo atsakovui perėmėja ieškovė UAB „Gelvora“ teisę skaičiuoti netesybas įgijo tik praėjus septynioms dienoms po pranešimo dėl reikalavimo perleidimo išsiuntimo atsakovui, t. y., nuo 2009 m. gegužės 12 d.

Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003;.2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog atsakovas yra vartotojas, kuris mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį su pradine kreditore UAB „Tele2“ sudarė prisijungimo būdu, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, darytina išvada, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai, po 0,1 procentą už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos yra akivaizdžiai per dideli, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki protingos sumos po 0,05 procentus už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos, skaičiuojant juos nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., už 1562 dienas, t. y. 316,62 Lt x 0,05 % x 1562 d.= 247,28 Lt delspinigių (CK 6.71 str., 6.73 str.).

Taip pat ieškovė ieškiniu prašo priteisti patirtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kurias sudaro 164,64 Lt (b. l. 6). LR CK 6.63 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. LR CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka. Ieškovė apie skolos perleidimą atsakovui pranešė 2009 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo, o į teismą kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. ketverius metus ieškovė bandė skolą išieškoti ikiteisminiu būdu, tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų ėmusi aktyvių skolos išieškojimo veiksmų, todėl toks ilgas ieškovės delsimas yra nepateisintinas. Ieškovės pateiktame ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidų išklotinėje už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 31 iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. yra nurodyta, kad šias išlaidas sudaro: registruotas pranešimas Lietuvoje, pranešimas Lietuvoje, darbo priemonės (popierius, vokas, spausdinimas), administracija (buhalterija), darbuotojo darbo užmokestis, užklausa nekilnojamojo turto registrui, už užklausa gyventojų registro tarnybai. Daugelis iš šių išlaidų yra tiesiogiai patiriamos dėl tiesioginės ieškovės veiklos – skolų išieškojimo ir administravimo, todėl tai yra ne tiek ikiteisminio išieškojimo išlaidos, o neišvengiamos išlaidos vykdant ūkinę komercinę veiklą. Taip pat pažymėtina tai, kad ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų (buhalterinės apskaitos dokumentų, sutarčių nuorašų ir pan.), pagrindžiančių ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų dydį, nors kiekviena šalis aplinkybes, kuriomis remiasi, privalo įrodyti (LR CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 164,64 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. spalio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog sumokėjo 72,00 Lt dydžio žyminį mokestį (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.), kuris yra nustatytas minimalus, įskaitant indeksaciją, paduodant ieškinį teisme, todėl ieškovei iš atsakovo žyminis mokestis priteistinas nemažinant jo dydžio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 80 str., 82 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudama­sis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, buv. Vilnius, A. Juozapavičiaus g. 7, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini):

- 316,62 Lt (tris šimtus šešiolika litų 62 ct) skolos;

- 247,28 Lt (du šimtus keturiasdešimt septynis litus 28 ct) delspinigių;

- 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas R. T. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Ieškovė UAB „Gelvora“ per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.