Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovės Kauno rajono ŽŪB „Vežimas“ pirmininkui A. B., atstovui advokatui D. P., atsakovams D. P., R. K., jų atstovei advokatei I. S., atsakovui ir atsakovės G. B. firmos „Oscena“ savininkui G. B., jų atstovui advokatui S. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno rajono ŽŪB „Vežimas“ ieškinį atsakovams D. P., R. K., G. B., G. B. firmai „Oscena“, tretiesiems asmenims G. B., notarei B. G. ir atsakovų G. B., G. B. firmos „Oscena“ priešieškinį ieškovei Kauno rajono ŽŪB „Vežimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė teismui ieškinį (elektroninės bylos popierinės kopijos lapai (toliau- b.l.) 3-9, t. 1) ir patikslintą ieškinį (b.l. 92-99, t. 2), kuriais prašo pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo- pardavimo sutartį (b.l. 24-36, t. 1), pagal kurią pirkėjams atsakovams D. P. ir R. K. perleistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas- pastatai 5F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20J1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24J1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys pastato 22F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-49, t. 1) (toliau- Pastatai), ir atsakovui G. B. priklausančios nekilnojamojo turto- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau- Žemės sklypas) dalis- 4946/10300, taikyti restituciją, priteisti ieškovės atsakovams perleistą turtą ieškovei. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė su atsakove G. B. firma „Oscena“ 2003 m. vasario 28 d. sudarė preliminariąją sutartį (b.l. 11-12, t. 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perleisti Pastatus atsakovei, tuo tarpu atsakovė įsipareigojo sumokėti 80.000 Lt ir perleisti ieškovei už 1 Lt atsakovui G. B. priklausančio Žemės sklypo dalį- 4398/10300. Pagrindinį sandorį sutarta sudaryti iki 2003 m. gegužės 1 d. Vykdydama susitarimą atsakovė G. B. firma „Oscena“ 2003 m. balandžio 24 d. pervedė ieškovei sutarties kainą (b.l. 13-14, t. 1), šalys viena kitos faktiniam valdymui perdavė susitarime nurodytą turtą. Po to teisiniai veiksmai nebuvo atliekami iki 2008 m., kai atsakovo G. B. brolis atvyko į ieškovės narių 2008 m. balandžio 10 d. susirinkimą ir pasiūlė įvykdyti preliminariąją sutartį. Notaru turėjo pasirūpinti G. B. pusė. Atvykęs pas notarę ieškovės pirmininkas sutiko atsakovo G. B. atstovę G. B. ir iki tol nepažįstamus atsakovus D. P. ir R. K., su kuriais, siekiant išvengti dvigubo turto perleidimo, buvo pasirašytas ginčijamas sandoris dėl Pastatų perleidimo už 80.000 Lt ir 4946/10300 Žemės sklypo perleidimo už 70.000 Lt. Kartu buvo sudarytas ir sandoris tarp ieškovės ir atsakovo G. B., atstovaujamo trečiojo asmens G. B., dėl 4398/10300 Žemės sklypo perleidimo ieškovei už 1 Lt (b.l. 15-23, t. 1). Tokiu būdu buvo įgyvendinta 2003 m. vasario 28 d. preliminarioji sutartis. Sudarant ginčijamą sutartį buvo klaidingai manoma, kad G. B. nereikš pretenzijų dėl pagal preliminariąją sutartį gautų pinigų, todėl pirkėjų sutarties pagrindu sumokėta 80.000 Lt suma buvo perduota ne ieškovei, o atsakovo G. B. atstovei trečiajam asmeniui G. B.. Nurodyta aplinkybė sąlygoja ginčijamos sutarties 2.1 punkto, kuriuo patvirtinama, jog ieškovei buvo perduota Pastatų kaina, neatitikimą tikrovei. 2012 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė G. B. firma „Oscena“ iniciavo teisminį procesą ieškovės atžvilgiu dėl preliminariosios sutarties pagrindu sumokėtų lėšų priteisimo (b.l. 50-53, t. 1). Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2448-717/2013 ieškinys patenkintas (b.l. 54-58, t. 1). Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1888-343/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas (b.l. 59-70, t. 1). Nurodyta aplinkybė nulėmė nepagrįstą G. B. praturtėjimą ieškovės sąskaita, kas leidžia pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu dėl apgaulės. Ginčijamas sandoris taip pat gali būti vertinamas kaip apsimestinis, neatitinkantis tikrosios šalių valios. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Byloje įvairiais aspektais ginčijamas civilinių sandorių, susijusių su nekilnojamojo turto perleidimu, teisėtumas. Atsižvelgiant į tai, jog dalyvaujantys byloje asmenys patvirtino esant tiesioginiam ar netiesioginiam santykiui tarp atskirais dokumentais įformintų sandorių, su šių sandorių galimais trūkumais susiję argumentai privalo būti vertinami sistemiškai, aiškinantis dalyvaujančiųjų byloje asmenų tikrąją valią sudarant sandorius (CK 6.193 str.).

Kaip matyti iš ieškinio ir atsakovų G. B. bei G. B. firmos „Oscena“ atsiliepimo į ieškinį turinio, ieškovė ginčijamų sandorių sudarymą vertina kaip 2003 m. vasario 28 d. sudarytos preliminariosios sutarties vykdymą, tuo tarpu atsakovai nurodo, jog preliminarioji sutartis ginčijamų sandorių sudarymo metu nebegaliojo, be to, ginčijami sandoriai negali būti pripažįstami preliminariosios sutarties įgyvendinimu dėl besiskiriančių subjektų. Kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė atsakovų G. B. bei G. B. firmos „Oscena“ atstovas, faktinės aplinkybės, susiję su preliminariosios sutarties statusu, buvo vertinamos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2448-717/2013 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1888-343/2013. Nurodytose bylose priimtais procesiniais sprendimais konstatuota, jog tarp ieškovės ir atsakovės G. B. firmos „Oscena“ buvo sudarytas susitarimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymo ateityje. Skirtingai nei teismo posėdžio metu bandė tvirtinti ieškovės atstovas, nurodytose civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais (vertinant šių procesinių sprendimų esmę, o ne atskiras iš konteksto išimtas formuluotes), teismai konstatavo, jog preliminarūs sutartiniai santykiai ieškovę siejo ne su atsakovu G. B., bet su atsakove G. B. firma „Oscena“ (šią išvadą patvirtina tiek faktas, jog nurodyta individuali įmonė buvo pripažinta tinkamu ieškovu byloje, turinčiu teisę į iš ikisutartinių santykių kylančio reikalavimo patenkinimą, tiek ir tiesioginė nuoroda Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, jog, nepriklausomai nuo sutarties formuluočių ydingumo, preliminariąją sutartį sudarė ir ja prisiimtus įsipareigojimus vykdė būtent atsakovė G. B. firma „Oscena“). Reikšminga ir tai, jog ieškinyje pati ieškovė nurodė preliminariąją sutartį sudariusi su G. B. firma „Oscena“, pagrindinės sutarties pagrindu ieškovei priklausiusius pinigus paėmus G. B. laikiusi, kad yra atsiskaityta su G. B. firma „Oscena“. Argumentus dėl sutarties sudarymo su G. B. ieškovės atstovas pradėjo teikti tik bylos nagrinėjimo metu. Akcentuotina ir tai, jog nagrinėjant aptariamą ginčą ieškovės reikalavimas dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir pardavėjo teisių pagal šioje byloje ginčijamą 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo- pardavimo sutartį perkėlimo buvo atmestas konstatavus, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad kokias nors pinigų sumas pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. sutartis gavo preliminariosios sutarties šalimi buvusi atsakovė G. B. firma „Oscena“. Pastarosios aplinkybės, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į ieškinį, yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir pakartotinai neįrodinėtinos (CPK 182 str. 2 p.). Iš kitos pusės, esant pareikštiems kitokio teisinio pobūdžio reikalavimams (kitokiam ieškinio dalykui), kurie yra adresuojami kitiems subjektams, atmestinas argumentas dėl procesinių kliūčių vertinti ieškinio pagrįstumą ankstesniame procese nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (nagrinėjamoje byloje neįrodinėjama, jog pinigai, kuriuos ginčijama sutartimi patvirtino gavusi ieškovė, atiteko G. B. firmai „Oscena“, ieškovė siekia įrodyti, jog pinigai atiteko trečiajam asmeniui G. B. ir/ar jos atstovaujamam atsakovui G. B.). Tai, kas nurodyta, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje negali būti iš naujo sprendžiamas preliminariosios sutarties galiojimo klausimas, negali būti paneigiama ieškovės pareiga grąžinti pagal neįvykdytą preliminariąją sutartį gautus pinigus (ką ieškovė patvirtino padariusi), preliminariosios sutarties sudarymo faktas ir turinys tegali būti analizuojami siekiant atskleisti tikruosius šioje byloje ginčijamus sandorius sudariusių subjektų interesus bei motyvus.

Kaip matyti iš preliminariosios sutarties turinio, šia sutartimi ieškovė nusprendė perleisti jai priklausančius Pastatus, mainais gaudama 80.000 Lt sumą grynaisiais ir atsakovui G. B. priklausančios Žemės sklypo dalies dalį. Kaip patvirtino teismo posėdžių metu ieškovės atstovai, taip pat atsakovas G. B. ir jo atstovas, realus susitarimas buvo perleisti Pastatus už 150.000 Lt, tačiau, atsakovei G. B. firmai „Oscena“ tokių lėšų neturint, buvo sutarta, jog dalis kainos bus padengta už simbolinį 1 Lt mokestį perleidžiant ieškovei Žemės sklypo dalį. Pastarosios aplinkybės atskleidžia nuoseklią ieškovės valią- perleisti 150.000 Lt vertės Pastatus, mainais gaunant 80.000 Lt ir Žemės sklypo dalį, kurios vertė 70.000 Lt. Kad ši valia nebuvo pasikeitusi nei ginčijamų sandorių sudarymo metu, nei teismo proceso metu, patvirtino ne tik ieškovės atstovai (ieškovės pirmininkas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog pagrindinis noras yra gauti perleisto turto kainą, o ne susigrąžinti patį turtą), bet ir liudytojais apklausti bendrovės nariai L. D., K. D., bendrovės buhalterė M. Š., atitinkamos ieškovės valios neginčijo ir atsakovai. Šių ieškovės motyvų ir interesų kontekste vertinant ginčijamais sandoriais sukurtas pasekmes, akivaizdu, jog jos pilnai atitinka ieškovės valią. Ieškovė perleido jai priklausančius Pastatus (aplinkybė, jog, lyginant su preliminariąja sutartimi, buvo perleistas vienas papildomas objektas- 2/3 dalys pastato 22F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyvaujančių byloje asmenų nebuvo vertinama kaip reikšminga reiškiamiems reikalavimams (nepatenka į ieškinio pagrindą, kurio ribas, galiojant dispozityvumo ir rungimosi principams, apibrėžia dalyvaujantys byloje asmenys), ieškovė netvirtino, jog atitinkamas pakeitimas galėjo turėti kokios nors įtakos kitoms preliminariojoje sutartyje atskleistoms turto perleidimo sąlygoms), gavo Žemės sklypo dalį ir sutartimi patvirtino gavusi iš ieškovės sutartyje nurodytą pinigų sumą.

Ieškovės argumentas, jog ginčijamoje sutartyje nurodyta 80.000 Lt suma faktiškai buvo perduota ne ieškovei, bet atsakovą G. B. atstovavusiai G. B., net šią aplinkybę ankstesnio teisminio proceso metu ir patvirtinus atsakovams D. P. ir R. K. (b.l. 71-75, t. 1) (kaip minėta, šis faktas, skirtingai nei nurodo G. B. ir G. B. firmos „Oscena“ atstovas, ankstesnės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtas, kadangi nebuvo vertinamas, apsiribojant konstatavimu, jog ieškovė neįrodė pinigus atitekus konkrečiam subjektui- G. B. firmai „Oscena“), kurie patvirtino pinigus perdavę G. B. būdami patalpoje, kurioje be jų ir G. B. kitų asmenų nebuvo (nagrinėjamoje byloje atsakovai tvirtino konkrečių aplinkybių nebeatsimenantys, tačiau nurodė, jog buvo perduota bendra 150.000 Lt suma už visą įsigyjamą turtą), negali būti reikšmingas nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo vertinimui dėl kelių priežasčių. Kaip ieškinyje nurodo pati ieškovė, sutartis (įskaitant ir sąlygą, kuria patvirtinamas lėšų gavimas) buvo pasirašyta manant, jog G. B. perimant 80.000 Lt sumą, kurią atsakovai D. P. ir R. K. turėjo sumokėti ieškovei, bus užskaitoma atitinkamo dydžio ieškovės prievolė G. B. firmai „Oscena“ pagal preliminariąją sutartį. Tokia pozicija parodo, jog savo teisių pažeidimą ieškovė patvirtina esant susijusiu ne su ginčijamos sutarties sudarymu ar jos turiniu, bet su sutarties įvykdymo pasekmėmis. Ieškovės pirmininkas neginčija supratęs, jog pasirašydamas sutartį jis patvirtino gavęs iš pirkėjų sutarties kainą, suvokęs, jog pinigai yra perduodami G. B., atstovaujančiai G. B., tik klaidingai manęs, jog galiausiai pinigai bus perduoti G. B. firmai „Oscena“, kuri nereikalaus grąžinti pagal preliminariąją sutartį gautų pinigų. Tokie ieškovės veiksmai vertintini ne kaip pinigų negavimas, bet kaip disponavimas sutarties pagrindu gautais pinigais, t.y. sutikimas, kad pinigai būtų perduoti G. B.. Analogiškas pasekmes būtų sukūręs pinigų iš pirkėjų priėmimas ir jų perdavimas G. B.. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir ieškovės pripažinimas, jog pas notarę buvo tariamasi dėl avanso įskaitymo. Ankstesniame teisminiame procese liudytoja apklausiama notarė patvirtino, jog prieš sudarant sutartį buvo tariamasi dėl užskaitų, buvo siūloma atitinkamą sąlygą įtraukti į sutartį, tačiau įsipareigojimui G. B. firmos „Oscena“ vardu prisiimti G. B. neturėjusi įgaliojimų (b.l. 76-79, t. 1). Pastaroji aplinkybė tik dar kartą atskleidžia, jog sąlyga dėl apmokėjimo buvo aptariama ir pasirašydamas sutartį ieškovės pirmininkas priėmė valinį sprendimą, t.y. sutiko, jog sutartimi būtų patvirtinamas pinigų perdavimas ieškovei, tuo pačiu neišsprendžiant ieškovės prievolės G. B. firmai „Oscena“ klausimo. Tokiu elgesiu ieškovės pirmininkas prisiėmė sau galimų neigiamų pasekmių riziką. Ieškovės įrodinėjama apgaulė šiuo atveju gali būti siejama su G. B. veiksmais disponuojant lėšomis, bet ne su jos veiksmais sudarant ginčijamą sutartį. Iš bylos faktinių aplinkybių taip pat negalima spręsti, jog ginčijamais sandoriais nebuvo sukurtos pasekmės, kurių tikėjosi ieškovė. Ieškovė įgyvendino visas teises, susijusias su turto perleidimu, tačiau, atsižvelgdama į tai, jog be pagrindo disponuoja G. B. firmos „Oscena“ pervestomis lėšomis pagal preliminariąją sutartį, kuri, turtą ieškovei perleidus kitiems asmenims, nebegalėjo būti įvykdyta, sutiko pagal sutartį gautinus pinigus perduoti G. B., prisiimdama riziką, kad pastaroji jų neperduos ieškovės kreditoriui, kuris išlaikys teisę reikalauti pinigų grąžinimo. Akivaizdu, jog toks elgesys negali sukurti ieškovei teisės reikalauti, kad sutarties kainą pirkėjai jai sumokėtų pakartotinai arba siekti visiško sutartimi šalių prisiimtų prievolių panaikinimo taikant restituciją. Savo teises, susijusias su lėšų perdavimu G. B., ieškovė gali ginti, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, reikšdama reikalavimą G. B. ir/ar jos atstovaujamam G. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, tačiau nurodyta aplinkybė nelaikytina pagrindu pripažinti ydingu ginčijamą sandorį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės ginčijamo sandorio sudarymas visiškai atitiko ir atsakovų D. P. ir R. K. tikrąją valią ir interesus. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė gavę pasiūlymą Pastatus ir po jais esančią dalį Žemės sklypo įsigyti už 150.000 Lt sumą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovams buvo žinoma apie ieškovę su G. B. firma „Oscena“ siejusių ikisutartinių santykių specifiką. Atsakovams nebuvo jokio skirtumo, kam sumokėti sutarties kainą, jie tesiekė už jiems pasiūlytą sumą įgyti nuosavybės teises į perleidžiamą turtą ir šį savo siekį ieškovės ginčijamu sandoriu įgyvendino.

Vertinant ginčijamų sandorių turinį ir sudarymo aplinkybes per G. B. interesų prizmę dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog po preliminariosios sutarties sudarymo Pastatais faktiškai naudojosi G. B. firma „Oscena“. G. B. nuosavybės teise priklausė po Pastatais esanti Žemės sklypo dalis. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovų D. P. ir R. K. paaiškinimus, jog ginčijamos sutarties sudarymą iniciavo būtent G. B.. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog G. B. vardu buvo priimtas valinis sprendimas perleisti jo valdomą žemės sklypo dalį, šį perleidimą įforminant pagal sudėtingą daugiašalę schemą, pagal kurią būtų patenkinami visų šalių interesai. G. B. neturi pagrindo ginčyti ir neginčija savo valios, išreikštos per G. B., perleisti jam priklausiusią Žemės sklypo dalį. Sklypo perleidimo galimybės yra glaudžiai susiję su nuosavybės teisėmis į sklype esančius statinius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Žemės sklype pastatyti ieškovei priklausantys statiniai, kurių dalį ieškovė ketino perleisti G. B. firmai „Oscena“, o likusią dalį pasilikti sau. G. B. neturint intereso perimti perleidžiamus pastatus, Žemės sklypo perleidimas galėjo būti įgyvendinamas dalį Žemės sklypo perleidžiant ieškovei mainais už sumažinamą Pastatų kainą, kad būtų galima rasti Pastatų ir po jais esančios likusios Žemės sklypo dalies, kaip vientiso komplekso, pirkėją. Pastaroji aplinkybė, kartu su preliminarioje sutartyje pateikta turto perleidimo schema, pagal kurią G. B. taip pat būtų gavęs vos 1 Lt už ieškovei G. B. firmos „Oscena“ interesais perleidžiamą Žemės sklypo dalį, paneigia priešieškinyje nurodytą aplinkybę, jog atsakovas G. B. neturėjo jokio intereso priešieškiniu ginčijamam sandoriui sudaryti. Pripažinus, jog du šioje byloje ginčijami sandoriai sudaro bendrą teisinį santykį, akivaizdu, jog atsakovo G. B. interesų pažeidimas šioje byloje gali būti siejamas tik su bendros dviejų perleistų Žemės sklypo dalių kainos atitikimu perleisto turto vertei. Kaip nurodo atsakovas ir jo atstovas, vien faktas, jog ieškovė patvirtino Pastatų kainą sumažinusi 70.000 Lt mainais už galimybę įsigyti Žemės sklypo dalį už simbolinę kainą, kartu su ieškovės ginčijamos sutarties sąlyga, pagal kurią likusi atsakovui G. B. priklausiusi Žemės sklypo dalis perleista taip pat už 70.000 Lt sumą, leidžia daryti išvadą, jog bendra dviem sandoriais atsakovo G. B. perleisto turto vertė sudarė 140.000 Lt. Iš vienos pusės, tokia išvada yra paremta prielaidomis, kadangi preliminariojoje sutartyje Žemės sklypo dalis numatyta kaip dalinė kompensacija už perleidžiamus Pastatus, su kuria ieškovė sutiko G. B. firmai „Oscena“ neturėjus visos sutarties kainos, nėra aišku, ar sklypas už atitinkamą sumą būtų parduotas sudarant savarankišką sandorį (juolab, kad aptariama Žemės sklypo dalis užstatyta ieškovei priklausančiais statiniais, kas riboja potencialių pirkėjų ratą, o kartu ir patvirtina atsakovą turėjus interesą pasiekti susitarimą su ieškove), taip pat nėra aišku, ar kartu su Pastatais atsakovams D. P. ir R. K. perleista Žemės sklypo dalis būtų turėjusi analogišką, kaip kad nurodyta sutartyje, vertę, jeigu atsakovas G. B. būtų siūlęs pirkėjams įsigyti sklypo dalį be ieškovei priklausančių pastatų (suinteresuotumą sudaryti kompleksinį sandorį patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovų D. P. ir R. K. paaiškinimai, jog sandoriai buvo sudaryti G. B. iniciatyva ir pagal jos sukurtą schemą). Iš kitos pusės, net jei bendra abiejuose sandoriuose nurodyta perleidžiamų teisių į Žemės sklypą kaina neatitiko perleidžiamo turto vertės, spręsti, jog dėl tokio neatitikimo egzistuoja ieškovės ar atsakovų D. P. ir R. K. kaltė, nėra pagrindo. Kaip minėta, D. P. ir R. K. tiesiog sutiko su jiems pateiktu pasiūlymu dėl turto komplekso įsigijimo ir įvykdė visas iš civilinių teisinių santykių kylančias prievoles, be to, pateikta schema atitiko ir ieškovės interesus, kadangi turtą sutarta perleisti analogiškomis nurodytoms preliminariojoje sutartyje sąlygoms. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų egzistavus neleistiną kitų sandorių šalių poveikį atsakovą G. B. atstovavusiai G. B., taip pat interesų konfliktą tarp atstovaujamojo ir jo atstovės sąlygojusius nesąžiningus G. B. ir kitų sandorių šalių susitarimus. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog, vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 4 dalimi, jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo (šiuo atveju G. B.), bet ne atstovaujamojo (t.y. atsakovo G. B.) valią. Jokie atstovės valios trūkumai, galintys sąlygoti jos sudarytų sandorių ydingumą, nebuvo nustatyti, priešingai, kaip minėta, sandoriai sudaryti ir jų esminės sąlygos buvo nustatytos būtent G. B. iniciatyva. Atmestinas ir atsakovo G. B. ir G. B. firmos „Oscena“ argumentas, jog priešieškinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir faktas, jog G. B. turėjo įgaliojimą G. B. vardu sudaryti sandorius tik su Žemės sklypu, bet ne su statiniais. Iš vienos pusės, toks argumentas tik dar kartą patvirtina siekį parduoti žemės sklypą turėjusios G. B., o kartu ir jos atstovaujamo G. B., suinteresuotumą, jog į sutartinius santykius įsitrauktų ir ieškovė, kuriai nuosavybės teise priklausė Pastatai, kad įvyktų kompleksinis turto perleidimas, kas galėjo sąlygoti sutikimą perleisti dalį Žemės sklypo už simbolinę kainą. Iš kitos pusės, kaip matyti iš įgaliojimo turinio (b.l. 37, t. 1), atstovei buvo suteikta teisė disponuoti Žemės sklypu įvairiomis formomis ir būdais (įskaitant, pvz., pardavimą ir mainus), kas leidžia spręsti, jog G. B. išreiškė valią, jog G. B. savo nuožiūra sudarytų bet kokius sandorius, kurių rezultatu taptų pinigų gavimas mainais už perleidžiamas nuosavybės teises į Žemės sklypą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovo G. B. įvardijami jo teisių, susijusių su už perleistą turtą gautos kainos nepakankamumu, pažeidimai, esant kitoms įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, gali būti pašalinami reiškiant reikalavimą G. B. dėl iš atstovavimo santykių kylančios žalos atlyginimo, tačiau negali būti vertinami kaip pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl sandorio, kuriuo Žemės sklypo dalis perleista ieškovei už 1 Lt, pripažinimo negaliojančiu.

Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog priešieškinį pareiškė ne tik atsakovas G. B., tačiau ir atsakovė G. B. firma „Oscena“. Vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, CPK 5 straipsniu, teisę į teismui reiškiamo reikalavimo patenkinimą turi tik materialinį suinteresuotumą tokio reikalavimo patenkinimu turintys subjektai. Kadangi atsakovė G. B. firma „Oscena“ nėra priešieškiniu ginčijamo sandorio šalis, sandorio pripažinimas negaliojančiu nesukurtų šiai bendrovei jokių civilinių teisių ar pareigų, nėra pagrindo spręsti, jog ši atsakovė turi teisę į priešieškinio patenkinimą.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi (b.l. 101-102, t. 1) ieškovei atidėtas 2.400 Lt žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo. Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistina atitinkama žyminio mokesčio suma (CPK 96 str.). Analogišku pagrindu iš atsakovų valstybei priteistinas Kauno apylinkės teismo nutartimi paduodant nepagrįstu pripažintą priešieškinį atidėtas žyminis mokestis- 2.100 Lt. Kadangi teisės aktuose nenumatyta solidarioji dalyvaujančių byloje asmenų atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas, žyminis mokestis priteistinas lygiomis dalimis- po 1.050 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog G. B. pateikdamas savo ir G. B. firmos „Oscena“ vardu atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 3, t. 2), šį skundą teismui patenkinus ir 2014 m. kovo 12 d. nutartimi panaikinus skundžiamą nutartį, yra pagrindas G. B. sumokėtą žyminį mokestį grąžinti. Priešpriešines sumas užskaičius tarpusavyje, iš G. B. valstybei priteistina žyminio mokesčio suma mažintina iki 950 Lt.

Šalys taip pat pateikė duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas: G. B. pateikė duomenis apie patirtas 3.917,38 Lt atstovavimo išlaidas (nors paslaugos buvo teikiamos atsakovams G. B. ir G. B. firmai „Oscena“, kaip matyti iš pateiktų mokėjimo dokumentų, mokėjimus atliko G. B.; b.l. 128-132, t. 2), ieškovė nurodo patyrusi 4.840 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 150-154, t. 2), atsakovai D. P. ir R. K.- po 1.000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 148-149, t. 2). Kadangi reikalavimus atsakovams D. P. ir R. K. reiškė tik ieškovė, t.y. jų išlaidos atsirado dėl nepagrįsto ieškinio šioje byloje pateikimo, nesant pagrindo spręsti, jog nurodytos atstovavimo išlaidos yra per didelės, jų atlyginimas atsakovams D. P. ir R. K. priteistinas iš ieškovės. Analogišku pagrindu iš ieškovės atsakovui D. P. priteistinas išlaidų, susijusių su UAB „Skena“ atliktu Pastatų pagerinimų vertinimu, kuris į bylą pateiktas įrodinėjant restitucijos negalimumą (ši aplinkybė būtų buvusi vertinama tuo atveju, jeigu teismas būtų tenkinęs ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia), atlyginimas- 2.420 Lt (b.l. 146-147, t. 2). Vertinant ieškovės ir atsakovo G. B. patirtas išlaidas, dėmesys atkreiptinas į tai, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovai G. B. ir G. B. firma „Oscena“ iš vienos pusės, reiškė nepagrįstus reikalavimus, iš kitos pusės, gynėsi nuo nepagrįstų reikalavimų. Spręsti, jog šių reikalavimų apimtis buvo iš esmės skirtinga, nėra pagrindo dėl to, jog formaliai abiem atvejais buvo ginčijamas nekilnojamojo turto perleidimo sandorio teisėtumas ir reikalaujama taikyti restituciją. Kartu teismas akcentuoja, jog ieškovei turi tekti didesnė bylinėjimosi išlaidų dalis (jos patirtų išlaidų suma didesnė) dėl nepagrįstų procesinių veiksmų kelis kartus tikslinant ieškinį. Nurodytos aplinkybės, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sąlygoja išvadą, jog šalys neturi pagrindo viena iš kitos reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Analogišku santykiu, kaip ir atstovavimo išlaidos (55/45 atsakovų naudai), tarp ieškovės ir atsakovų G. B. ir G. B. firmos „Oscena“ dalintinos ir teismo patirtos išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės valstybei priteisiant 47,05 Lt, iš atsakovų G. B. ir G. B. firmos „Oscena“- po 19,24 Lt.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus, įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. vasario 24 d., 2014 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 12 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Kauno rajono ŽŪB „Vežimas“, juridinio asmens kodas 159721329, 3.420 Lt (trijų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties litų) (990,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Kauno rajono ŽŪB „Vežimas“, juridinio asmens kodas 159721329, 1.000 Lt (tūkstančio litų) (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės Kauno rajono ŽŪB „Vežimas“, juridinio asmens kodas 159721329, 2.447,05 Lt (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus 5 ct) (755,76 Eur) žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 969,24 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt devynis litus 24 ct) (280,71 Eur) žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. B. firmos „Oscena“, juridinio asmens kodas 132361141, 1.069,24 Lt (tūkstantį šešiasdešimt devynis litus 24 ct) (309,67 Eur) žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.