- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- e2-48-902/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00599-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- J. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, V. R.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Vitalijus Jaroščenka
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams Kęstučiui Chrapačui, Laurai Rudauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei A. S. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir atsakovės priešieškinį dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos atidalinimo projekto patvirtinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, J. S., V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.ieškovas P. B., 2024 m. spalio 29 d. patikslinęs ieškinį, teismo prašo: 1) padalinti jam ir atsakovei A. S. nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį 28,5183 ha žemės sklypą, kurio ribų posūkio taškų koordinatės yra (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal sklypo padalinimo planą, kur – 150180 m² sklypas (pažymėtas žaliai) atitenka ieškovui P. B., o 135003 m² sklypas (pažymėtas raudonai) atitenka atsakovei A. S.; 2) nustatyti 135003 m² sklype (pažymėtas raudonai), esančiame (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) 0,1444 ha ploto servitutą naudotis šiame sklype esančiu pravažiavimu praeiti ir privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis pagal matininkės R. M. paruoštą planą; 3) priteisti iš ieškovo atsakovei A. S. 7 557,02 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypo skirtumą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2.Ieškinyje ieškovas nurodė, jog po nuosavybės teisių į žemę atstatymo, jis sesers A. S. prašymu, sutiko, kad ji naudotųsi žemės sklypo dalimi, kuria naudojasi iki šio laiko. Ji paėmė geresnę sklypo dalį, kadangi ganė karves, kad būtų geresnės sodresnės pievos, nes nereikės sėti, jau iki to buvo kolūkio užsėta. Atsakovė pažadėjo, kad kai bus dalinamos žemės, bus pakeisti sklypai, žemė bus padalinta kitaip, kad būtų lygiaverčiai sklypai, tačiau pradėjus dalinti žemę, atsakovė pakeitė nuomonę, pasakė, kad bus taip, kaip yra dabar.
3.2023 metų rudenį buvo ruošiama padalinti sklypą. Pagal pirminį padalinimo planą A. S. pageidavo gauti žemės sklypo dalį, pažymėtą raudona spalva, o ieškovui P. B. pasiūlyti sklypą, pažymėtą žalia spalva (priedas Nr. 3). Apie tai buvo parašyta 2023 m. gruodžio 5 d. ieškovo pasiūlyme, tačiau suklysta dėl sklypų, nes P. B. pageidavo dalies, kur yra pažymėta raudona spalva, arba A. S. nesutinkant, tada P. B. sutiktų, kad jam atitektų žemės sklypas, kuris yra kairėje kelio pusėje (ir plano kairėje), o dešinėje kelio pusėje esantis sklypas atitektų A. S.. Kadangi kairėje kelio pusėje esanti sklypas yra didesnis, nei dešinėje, sklypo ploto skirtumą P. B. sutiko kompensuoti. Dėl padarytos klaidos minėtame pasiūlyme, buvo išsiųstas 2023 m. gruodžio 13 d. patikslintas pasiūlymas, nurodant, kad ieškovas sutinka paimti žemės klypo dalį, pažymėtą plane raudonai. Tuo atveju, jeigu atsakovė nesutiktų su tokiu pasiūlymu, nurodė, jog ieškovas sutiktų, kad jam atitektų žemės sklypas, kuris yra kairėje kelio pusėje (ir plano kairėje), o dešinėje kelio pusėje esantis sklypas atitektų atsakovei. Kadangi kairėje kelio pusėje esanti sklypas yra didesnis, nei dešinėje, sklypo ploto skirtumą ieškovas sutiko kompensuoti (priedas Nr. 9). Tačiau atsakovė su tokiu pasiūlymu nesutiko, apie tai telefonu pranešė ieškovo atstovui advokatui.
4. Po A. S. nesutikimo ieškovas parengė sklypo padalinimo planą, kuriame sklypus pažymėjo pagal antrą pasiūlymų variantą – 150180 m² sklypas (pažymėtas žaliai) atitenka P. B., o 135003 m² sklypas (pažymėtas raudonai) atitenka A. S.. Toks padalinimo būdas buvo pasirinktas, kad abiem žemės savininkams atitektų vienodi pagal kokybę sklypai, būtų atskiri sklypai, kad ateityje nebūtų ginčų dėl sklypų ribų. Šiuo metu atsakovė naudojasi tomis žemės sklypo dalimis, kur nėra riedulių, bei žemė pavasarį neapsemiama vandens.
5.Ieškovui atitenka 1,5177 ha didesnis sklypas. Pagal 2024 m. sausio 1 d. įvertinimą, 28,5183 ha sklypo vertė yra 142 000 Eur, todėl 1,5177 ha sklypo dalies vertė yra 7 557,02 Eur. Kadangi kairėje kelio pusėje esanti sklypas yra didesnis, nei dešinėje, sklypo ploto skirtumą ieškovas sutinka kompensuoti.
Šalies argumentai
6. Ieškovo teigimu, jis pasirinko tokį atidalinimo būdą, kad būtų išlaikomos vienodos žemės naudojimo sąlygos, ateityje būtų išvengta ginčų dėl ribų, yra suformuoti du sklypai su aiškiomis ribomis. 28,5183 ha žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal sklypo padalinimo planą, 150180 m² sklypas (pažymėtas žaliai) atitenka ieškovui, o 135003 m² sklypas (pažymėtas raudonai) atitenka atsakovei.
7. Matininkės R. M. parengtame projekte 135003 m² sklype (pažymėtas raudonai), kuris numatytas A. S., yra numatytas 0,1444 ha ploto servitutas. Todėl atidalinant sklypus natūra, reikalinga nustatyti servitutą minėtame sklype, kad per šį sklypą būtų galima patekti į gretimus sklypus. Ieškovas bendravo su Nacionalinės žemės tarnybos atstovais, ir sužinojo, kad servitutas bus atlygintas, kai bus padalintas žemės sklypas. Jei už servitutą atsakovei neatlygins, ieškovas įsipareigoja tai padaryti asmeniškai, pagal žemės kainos įvertinimą – 719,01 Eur už 0,1444 ha servitutinio kelio.
Atsiliepimas
8.Atsiliepime į ieškinį, atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, jog ginčo šalys pagal faktinį susitarimą naudojosi sklype realiomis dalimis apie 30 metų, ieškovas ir atsakovė savo teisių užtikrinimą nusistatė matininkų pagalba žemės sklype nustatant naudojimosi tvarką, kur kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis realios daikto dalys atitiko jiems priklausančias idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Visiems bendraturčiams teko vienodo vertingumo daikto dalys pagal savo naudingąsias savybes. Nusistačius realiąsias dalis bendraturčiai naudojosi nustatytomis žemės sklypo dalimis. Atsakovė iš jai tekusios sklypo dalies išsirinko ir išsivežė visus akmenis, paruošė dirvą atitinkančią agrotechniniams reikalavimams, saugiam žemės dirbimo technikos panaudojimui. Ieškovas, atvirkščiai, savo žemės sklypo dalies netvarkė, nepašalino ten esančių akmenų, išnuomojo jam tenkančią žemės sklypo dalį, o dabar siekia atsakovės sutvarkytos žemės sklypo dalies.
9.Atsakovės įsitikinimu, ieškovo prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją jo, kaip bendraturčio dalį, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.
10.Ieškovo ir atsakovės 2023 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytame UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kadastrinių matavimų plane sklypo pietinėje dalyje (plano apatinėje dalyje) yra pažymėtas bendro naudojimo kelias. Ieškovas nurodė, kad per sklypą einantis kelias užima 0,1444 ha ploto, kuriam reikalinga nustatyti servitutą. Atsakovė pateikė teismui 2024 metais paruoštą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos paskirstymo projektą, kuriame yra pateikta žemės sklypo dalis, skirta kelio paskirčiai ir sudaro 1206 m² arba 0,1206 ha plotą. Esant šalių pateiktuose matavimuose neatitikimui, nėra galimybės teisingai išspręsti kelio servituto klausimo. Dėl šios aplinkybės negalimas sklypo dalių atsidalijimas pagal ieškovo pateiktą atsidalijimo planą ir atitinkamai nustatyti žemės sklype kelio servituto.
11.Tuo tarpu atsakovės su priešieškiniu pateiktame žemės sklypo naudojimo paskirstymo plane, nurodytos žemės sklypo idealiosios ir realiosios daikto dalys sutampa, pagal jas paruošus atsidalinimo projektą galimas žemės sklypo atsidalinimas į tris sklypus, kas faktiškai atitinka ginčo šalių nuo seno naudojamas sklypo dalis, jos ir toliau naudojamos ta pačia tvarka iki pateikto ieškinio, paliekant priėjimus prie naudotinų sklypo dalių pagal nusistovėjusią sklypo dalių konfiguracija, atitinkančią racionalumo ir protingumo principus. Atsakovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atidalinti ginčo sklypą į 2 ar daugiau sklypų.
Šalies argumentai
12.Atsakovė 2025 m. birželio 15 d. pateikė prašymą Dėl priešieškinio dalyko patikslinimo, kurį teismas priėmė nagrinėti, laikydamas, jog tai pareiškimas Dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, juo atsakovė prašė: 1) patvirtinti atsakovės paruoštą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą be ieškovo P. B. sutikimo; 2) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekte pažymėtą žemės sklypo dalį su indeksu ,,1“, kurios dydis yra 14,2592 ha, nustatant jame kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis) – 0,0642 ha plote; 3) Ieškovui priteisti naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekte pažymėtą žemės sklypo dalį su indeksu ,,2“, kurios dydis yra 7,5086 ha; 4) Ieškovui taip pat priteisti naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekte pažymėtą žemės sklypo dalį su indeksu ,,3“, kurios dydis yra 6,77505 ha, nustatant jame kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis) – 0,0642 ha plote; 5) priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas išlaidas ruošiant procesinius dokumentus: 1 200 Eur sumoje už priešieškinio paruošimą ir atstovavimą teisme, žemės sklypo paskirstymo plano paruošimą – 400 Eur, už žemės sklypo pertvarkymo projekto paruošimą – 1 200 Eur, žyminį mokestį – 109 Eur.
13.Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Žemės valdos projekto rengėjas VĮ Žemės ūkio duomenų centras Žemės tvarkymo ir geodezijos departamentas Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius paruošė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo projektą, kuriuo sklype suformavo 3 sklypus, jiems aiškiname rašte suteikė numerius: 1 ir 2 bei 3. Teritorijos, kurioje vykdomas žemės sklypo pertvarkymo projektas ribos suprojektuotų žemės sklypų ribų posūkio taškai pažymėti skaičiais ir pateikti žemės sklypo pertvarkymo projekto brėžinyje (WWW.ZPDRIS.lt). Projekte Nr. 1 pažymėta sklypo dalimi pastoviai iki bylos pradėjimo teisme naudojosi atsakovė, todėl ji teismo prašo šią žemės sklypo dalį jai priteisti, o pažymėto sklypo dalimis projekto Nr. 2 ir 3, kuriomis naudojosi ieškovas atsakovė prašo priteisti jam (ieškovui) P. B..
Atsiliepimas
14.Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas prašė netenkinti priešieškinio. Ieškovo teigimu, jis, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu pateikė padalinimo projektą 2-ų atskirų sklypų, kurie iš esmės atitinka dabar esamo sklypo ribas, bei padalinamas natūraliai esančiomis ribomis, t.y. grioviu ir keliu. Toks padalinimas yra optimaliausias, yra išlaikomos vienodos žemės naudojimo sąlygos. Tuo tarpu, atsakovės pasiūlytas sklypų atidalinimo būdas neatitinka pirminės valios, kadangi buvo sutarta, kad atsakovė laikinai naudosis tomis sklypo dalimis, kuriomis dabar naudojasi, ji nori šias sklypo dalis pasilikti sau, motyvuodama, kad ji dirba šią žemę nuo pat pradžių. Tačiau ji pasirinko geresnes sklypo dalis, kur yra mažiau lauko riedulių. Be to, ji iškirto medžius toje dalyje, kurią nori perduoti ieškovui. Pats sklypų padalinimas, nors išlaiko sklypų dydžių proporcingumą, tačiau dalina sklypą į daugiau dalių, ieškovui tenka 2-u atskiri žemės sklypai, vienas nuo kito atitolę. Tai prieštarauja žemės konsolidavimo principui. Todėl atsakovės pasiūlytas žemės sklypo padalinimo planas neatitinka ne tik įstatymo reikalavimo, bet ir neužtikrina ieškovo interesų netrukdomai naudotis savo nuosavybe.
15.Trečiasis asmuo J. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog trečiojo asmens sutuoktinė (byloje atsakovė) su ieškovu jau seniai yra išsprendę žemės padalinimo ir naudojimosi klausimą. Trečiojo asmens turima agronomo specialybė padeda tinkamai prižiūrėti pasėlius, organizuoti tinkamą sėjomainą, tokiu būdu, jis palaiko atsakovės atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti jam sklypo dalį, o atsakovei išmokėti kompensaciją už didesnį plotą. Ieškovo prašomas jam priteisti įdealiąją dalį viršijant 1,5177 ha plotą, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją 7 557,02 Eur, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes nuosavybė yra neliečiama. Ji gali būti paimama tik valstybės visuomeniniams poreikiams ir tinkamai atlyginus. Ginčo žemės sklypo plotas leidžia atidalinti žemės sklypą taip, kad atidalinamas sklypas atitiktų turto idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
16.Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog ginčo šalys pagal faktinį susitarimą naudojosi žemės sklype realiosiomis dalimis apie 30 metų, o galimai ir ilgiau. Ieškovas ir atsakovė savo teisių užtikrinimą žemės sklype nusistatė matininkų pagalba, kad kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis realiosios daikto dalys atitiktų bendraturčiams priklausančias idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Abiem bendraturčiams teko vienodo vertingumo daikto dalys pagal savo naudingąsias savybes. Bet nusistačius realiąsias daikto dalis, bendraturčiai skirtingai naudojosi žemės dalimis. Atsakovė iš jai atitekusios žemės dalies išsirinko ir išsivežė visus akmenis, paruošė dirvą atitinkančią agrotechniniams reikalavimams ir saugiam žemės dirbimo technikos panaudojimui. Ieškovas, atvirkščiai, savo žemės sklypo dalies netvarkė, nepašalino esančių akmenų, išnuomojo jam tenkančią žemės sklypo dalį, o dabar siekia ne tik savo, bet ir atsakovės sutvarkytos žemės sklypo dalies. Trečiasis asmuo palaikė atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, neprieštaravo, kad ieškovui būtų priteista jo patikslintame ieškinyje nurodyto dydžio kompensacija, atsakovei priteisiant ieškovo patikslintame ieškinyje prašoma atidalinti žemės sklypo dalis.
17.Atsiliepime į patikslintą priešieškinį trečiasis asmuo J. S. su atsakovės reikalavimais sutiko, nes atsakovė su ieškovu buvo susitarę ir pasidalinę naudojimui ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pasidalintoje dalyje, kuria iki ginčo naudojosi atsakovė, matininkė realiai paruošė projektuojamų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą su numeriu ,,1“, todėl šioje dalyje trečiasis asmuo sutinka su priešieškiniu.
18.Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti, o patikslintą priešieškinį – atmesti, prašė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka, kad buvo būtina atsakovei iškirsti miškelį, maždaug 15 arų žemės sklype, ten buvo eglių ir alksnių, liko tik šakos ir medžių kelmai, bet susijusių įrodymų pateikti negali. Sutikimo atsakovei dėl to nebuvo davęs, jo niekas neklausė. Jokio susitarimo su atsakove dėl žemės pasidalinimo nebuvo. Atsakovė žemę deklaravo ir gavo susijusias išmokas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė ginčo žemę yra išnuomoję. Žemė yra dirbama. Kuri žemės dalis yra geresnė, ieškovas negali pasakyti. Tik toje vietoje, kur yra kūdra, niekas neauga, taipogi yra paliktos trys krūvos akmenų. Jam tegul lieka kūdra, o atsakovė tegul pasiima tuos akmenis. Tai, kad ieškovui tektų didesnė žemės dalis, jis dalį žemės atsakovei sutinka kompensuoti.
Žemesnės instancijos teismas
19.Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas palaikė patikslintą priešieškinį jame išdėstytais argumentais, kurį prašė patenkinti, prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su patikslintu ieškiniu atsakovė nesutiko.
Šalies argumentai
20.Atsakovės atstovas nurodė, jog ieškinyje taip, kaip ieškovas prašo padalinti (atidalinti) žemės sklypą, gaunasi nelygios sklypo dalys. Tokiu būdu, ieškovas savo interesais nori padaryti neproporcingą žalą daikto paskirčiai ir atsakovės nuosavybei. Ieškovas ieškiniu siekia atidalinti žemės sklypą tokiu būdu, kad jam atitektų didesnė žemės sklypo dalis, o atsakovei – mažesnė. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos nustatytam principui. Tai būtų esminis žemės savininko teisių pažeidimas. Tokiu būdu, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai nėra teisėti, ieškovo pareikštas ieškinys negali būti patenkintas. Atidalijimas yra galimas tik nustatyta tvarka, kuria pasinaudojo atsakovė, pasikreipdama į nustatytas institucijas tikslu paruošti žemės sklypo padalijimo projektą. Projektą atsakovė pateikė teismui ir ieškovui. Šis projektas yra įgyvendintas, maksimaliai išnaudojant žemės plotą. Pagal ieškovo reikalavimą sumažėja pats žemės plotas ir paliekamas griovys bendram naudojimui. Pagal atsakovės priešieškinį tokia situacija būtų tik iš dalies, sumažėtų bendro naudojimo teritorija, griovys atitektų bendram naudojimui atsakovei. Pagal atsakovės pateiktą Planą išlieka realios sklypo dalys lygios, nepažeidžiant šalių interesų. Šiaurės kairinėje pusėje sklypai yra vienodi, žemės struktūra yra geresnė kaip dešinėje pusėje. Dešinėje pusėje yra durpynas. Atsakovė laikosi šalių tarpusavio susitarimo, kuris buvo iš pat pradžių. Pagal atsakovės planą geresnė sklypo dalis ir blogesnė sklypo dalis atitektų ieškovui ir atsakovei. Tai parodo, kad atsakovė ginčo sklypą siekia pasidalinti geranoriškai, ne savanaudiškai. Visa žemė yra dirbama pilnai. Žemės sklypo plane nėra atžymėta, kad žemės sklype telkšo vandens telkinys. Dėl pasakyto, atsakovės priešieškinis turėtų būti tenkinamas.
21.Atsakovė teismo posėdyje pažymėjo, jog ginčo žemę su ieškovu seniai atsidalino gražiuoju, atsižvelgė, kur buvo griovys, stulpai, jie žemę deklaravo, o ieškovas žemę išnuomojo. Jie iš sklypo išrinko akmenis, apie 10 tonų, samdė traktorius, reikėjo atkasti žemę, kad tuos akmenis galima būtų ištraukti. Tuo tarpu, ieškovo žemė yra apleista, jis žemės neprižiūrėjo, yra palikti suversti, į žemę įaugę akmenys. Ieškovas žemės nedirbo, ją buvo išnuomojęs. O jie dirbo visas žemes, apie 35 metus, jų žemė yra išdirbta. Atsakovės vyras 2 metus dirbo ieškovo žemę. Kūdros sklype nėra. Ieškovas pasirašė, kaip sutinka pasidalinti žemę, o dabar pats nežino, ko nori. Mano, kad ieškovas ant jos pyksta, kad motina jai už jos priežiūrą paliko namą. Ir seseris ieškovas nuteikė prieš ją. Atsakovę tenkina ginčo žemės padalinimas į 3 sklypus. Ieškovui atiteks žemė, kaip jie pasidalino iš pradžių, 1990 metais. Paruoštas projektas atitinka pirminį žemės pasidalinimo sąlygas, ribas.
22.Teismo posėdyje trečiasis asmuo J. S. ir jo atstovas nurodė, jog trečiasis asmuo yra atsakovės pusėje, palaikė patikslintą priešieškinį jame išdėstytais argumentais, kurį prašė patenkinti, o su patikslintu ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo paaiškino, kad ginčo žemė yra dirbama 35 metus, yra išpuoselėta, apie 300 tonų buvo išvežta akmenų. Ieškovo nurodyto miškelio nebuvo. Melioracija valė griovį, buvo iškirstas tik pagriovys, ,,į mišką nelindo“, eglių vidury lauko nebuvo. Prašo tenkinti patikslintą priešieškinį.
Atsiliepimas
23. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė, jog šioje civilinėje byloje yra kilęs privataus pobūdžio ginčas dėl žemės sklypo atsidalijimo tarp šio žemės sklypo bendrasavininkų. Žemės sklype nėra Lietuvos valstybei priklausančios dalies, todėl Tarnyba neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tarnybos vertinimu, ieškovo patikslinto ieškinio ir atsakovės patikslinto priešieškinio pagrįstumo klausimas spręstinas teismo, tik išnagrinėjus ir įvertinus visus surinktus byloje įrodymus ir pagal nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Šiuo atveju, šalys geranoriškai gali susitarti ir bylą užbaigti taikos sutartimi.
24.Trečiojo asmens NŽT atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose į procesinius dokumentus (patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį) išdėstytus argumentus, teismo sprendimo priėmimą paliko teismo nuožiūrai, nes tarp bylos šalių kilęs privataus pobūdžio ginčas ir tarnyba neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Baigiamose kalbose atstovė akcentavo, kad ieškiniu teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turėjo atitikti Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką: turėjo būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, būti įgyvendinamas techniškai, atitikti atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus, atitikti dalis pagal nuosavybę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Nuo 2025 metų kiekvienam žemės sklypo plane servitutui yra rengiamas atskiras servituto planas, kur yra servituto ribos žymimos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pagal ieškovo plane nurodytą servitutą jo negalima bus įregistruoti, nes neatitinka dabar keliamų minėtų reikalavimų. Servituto nustatymo dydis priklauso nuo konkretaus atvejo, yra apskaičiuojamas pagal atskiras skaičiuokles.
25. Trečiasis asmuo V. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, jai apie posėdžių vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį, jų patikslinimus trečiasis asmuo teismui taip pat nepateikė ir savo pozicijos dėl ieškovo ir atsakovės reikalavimų raštu neišdėstė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
26.Byloje surinkta rašytinė medžiaga, remiantis Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 28 5183 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ieškovui ir ½ dalį atsakovei.
27.Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl tolesnio minėto žemės sklypo (jo dalių) naudojimosi, todėl su reikalavimais dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, atsakovės paruošto žemės sklypo pertvarkymo projekto patvirtinimo, kelio servituto nustatymo jie kreipėsi į teismą.
28. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tarp bendraturčių kilus ginčui dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos, ginčas yra sprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
29.Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
30.Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais, kai „ 1) pagal detaliajame plane, numatančiame tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais 6 sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka; 8) kai nustatomi servitutai šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju.“.
31.Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atsidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos.
32.Detalesnę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 66 punkte reglamentuota, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Dėl ieškovo patikslinto ieškinio ir atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų
33. Nagrinėjamojoje byloje, bylos šalys savo reikalavimus kelia procesiniuose dokumentuose: ieškovas 2024 m. spalio 29 d. pateiktame patikslintame ieškinyje teismo prašo: padalinti jam ir atsakovei A. S. nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį 28,5183 ha žemės sklypą (nurodytos ribų posūkio taškų koordinatės) kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal sklypo padalinimo planą, kuriuo 150180 m² sklypas (pažymėtas žaliai) atitenka ieškovui P. B., o 135003 m² sklypas (pažymėtas raudonai) atitenka atsakovei A. S.; prašo nustatyti 135003 m2 sklype (pažymėtas raudonai), esančiame (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) 0,1444 ha ploto servitutą naudotis šiame sklype esančiu pravažiavimu praeiti ir privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis pagal matininkės R. M. paruoštą planą bei priteisti iš ieškovo atsakovei 7 557,02 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypo skirtumą; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu, atsakovė patikslintu priešieškiniu teismo prašo: patvirtinti atsakovės paruoštą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą be ieškovo sutikimo; priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekte pažymėtą žemės sklypo dalį su indeksu ,,1“, kurios dydis yra 14,2592 ha, nustatant jame kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis) – 0,0642 ha plote; ieškovui priteisti naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekte pažymėtą žemės sklypo dalį su indeksu ,,2“, kurios dydis yra 7,5086 ha; ieškovui priteisti naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekte pažymėtą žemės sklypo dalį su indeksu ,,3“, kurios dydis yra 6,77505 ha, nustatant jame kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis) – 0,0642 ha plote; priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
34.Ieškovo vertinimu, patikslinto ieškinio reikalavimai turi būti patenkinti, nes toks buvo tarp jo ir atsakovės pirminis susitarimas dėl ginčo sklypų padalinimo (atidalijimo), tokį (ieškinyje nurodytą) padalinimo būdą ieškovas pasirinko, kad abiem žemės savininkams, jam ir atsakovei, atitektų vienodi pagal kokybę sklypai, būtų atskiri sklypai, kad ateityje nebūtų ginčų dėl sklypų ribų. Nurodė, kad šiuo metu atsakovė naudojasi tomis žemės sklypo dalimis, kur nėra riedulių, ir žemė pavasarį neapsemiama vandeniu, nors jo ir atsakovės pirminis susitarimas buvo kitoks.
35.Atsakovės įsitikinimu, žemės sklypai atidalintini į 3 sklypus, nes tokiu būdu, žemės sklypo idealiosios ir realiosios daikto dalys sutaptų, tai atitiktų faktiškai ginčo šalių nuo seno naudojamas sklypo dalis, paliekant priėjimus prie naudotinų sklypo dalių pagal nusistovėjusią sklypo dalių konfiguracija, atitinkančią racionalumo ir protingumo principus. Nėra objektyvių duomenų, kad sklypai būtų nelygiaverčiai.
36. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktą medžiagą, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, trečiojo asmens atsakovės pusėje J. S. pasisakymus, ieškovo ir atsakovės iniciatyva kviestų liudytojų parodymus, nustatė, jog atsakovės iniciatyva paruoštas ir pateiktas teismui žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektas, kurį atsakovė prašo teismo patvirtinti be ieškovo sutikimo, labiausiai atitinka faktinę tarp bylos šalių: ieškovo ir atsakovės, daugiau kaip 30 metų susiklosčiusią situaciją dėl ginčo žemės naudojimo, t.y. kokiomis žemės dalimis jie ir naudojosi.
37.Šiuo atveju, teismas nesutinka su ieškovu, kad esant kitokiam (pirminiam) susitarimui su atsakove dėl žemės naudojimo, tokį jį ir turėtų teismas patvirtinti, tokiu būdu, tenkinanti jo patikslinto ieškinio reikalavimą. Kaip matyti iš atsakovės, taip pat atsakovės pusėje esančio trečiojo asmens J. S. paaiškinimo, kur jie neigia minėto susitarimo su ieškovu buvimą, per nurodytą ilgą laiko tarpą (virš 30 metų) minėtas ieškovo susitarimas taip ir nebuvo įgyvendintas. Dar daugiau, atsakovė deklaravo faktiškai naudojamą žemę, ieškovas dėl jo faktiškai naudojamos žemės sudarė ilgalaikius rašytinius susitarimas dėl žemės panaudos, nuomos, matyti iš kartu su ieškiniu ir priešieškiniu pateiktų dokumentų (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, 2024 m. gegužės mėn. Nacionalinės mokėjimo agentūros rašto), 2024 m. spalio 14 d. pateiktų papildomų dokumentų (panaudos sutarties), kas rodo abiejų žemės savininkų, ieškovo ir atsakovės ilgalaikį susitarimą dėl konkrečios žemės dalies naudojimo. Todėl teismo nuomone, atsakovė visiškai pagrįstai patikslintu priešieškiniu prašo atidalinti žemės sklypus, taip kaip tie sklypai daug metų bylos šalių – ieškovo ir atsakovės faktiškai buvo naudojami.
38.Atsakovės pateiktas Pertvarkymo projektas, kuriuo ginčo žemė dalinama į 3 sklypus, išlaiko ginčo žemės savininkų, ieškovo ir atsakovės, nustatytas idealiąsias dalis – po ½ dalį žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, ginčo žemė būtų dalinama į mažiau sklypų, t.y. 2 sklypus, tačiau atsakovei atitektų kur kas mažiau žemės nei ieškovui (ieškovui 150 180 m², atsakovei 135 003 m²). Be to, turėtų būti nustatytas 135 003 m² sklype 0,1444 ha ploto servitutas tikslu naudotis šiame sklype esančiu pravažiavimu praeiti ir privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis (pagal matininkės R. M. paruoštą planą). Todėl teismo nuomone, atsakovė visiškai pagrįstai patikslintu priešieškiniu prašo atidalinti žemės sklypus, taip kad būtų išlaikytos kiekvienam savininkui priklausančios (po ½) sklypo dalys. Šiuo atveju, ieškovo reikalavimo patenkinimas iš esmės pažeistų atsakovės, kaip žemės savininkės, teises į žemę, ją naudojant pagal tikslinę (žemės ūkio) paskirtį.
39.Taip teismas negali sutikti su ieškovu, kad tenkinus atsakovės patikslintą priešieškinį pagal atsakovės pateiktą Pertvarkymo projektą, jam atitektų iš esmės mažesnės vertės žemė. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra svarbu pažymėti, jog iš atsakovės, jos pusėje buvusio trečiojo asmens J. S. paaiškinimų, liudytojų T. S., G. S., M. S., S. B. parodymų matyti, kad atsakovė visą laiką faktiškai naudojama žeme rūpinosi, ją su šeima dirbo, prižiūrėjo, tręšė, pasirūpino, kad būtų išrinkti ir išvežti buvę akmenys, valė pagriovį, kas rodo, jog ji dėjo visas galimas pastangas, kad minėtos žemės vertė nesumenktų, t.y. nesumažėtų. Tuo tarpu, ieškovas ilgą laiką žemę nuomojo, perdavė ją naudotis kitam asmeniui, žemės nuo akmenų nevalė, akmenų nerinko ir nepasirūpino, kad tai atliktų faktiniai žemės naudotojai. Nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas kokiais tai veiksmais siekė padidinti žemės vertę. To neparodė ir teisme ieškovo prašymu liudytojomis apklaustos G. B. ir I. M.. Teismas daro išvadą, kad būtent dėl šios priežasties atsakovės žemė minėtu aspektu galimai yra geresnė.
40.Ieškovo teigimu, jo sklype telkšo vanduo, yra kūdra. Tačiau teismas pažymi, jog pateiktuose dokumentuose nėra atžymų apie vandens telkinį, kitokį ilgalaikį vandens buvimą ginčo sklype. Sklypo paskirtis taip pat nėra pakeista, yra žemės ūkio. Žemė yra dirbama. Kitų objektyvių duomenų teismui nebuvo pateikta. Laikytina, jog šios aplinkybės ieškovas neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).
41.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su ieškiniu ieškovas pateikė teismui Žemės įkainojimą, kur ginčo žemės sklypo vertė nurodyta 142 000 Eur. Tokia sklypo verte vadovaudamasis ieškovas paskaičiavo 7 557,02 Eur piniginę kompensaciją ir ją įsipareigojo sumokėti atsakovei už žemės sklypo skirtumą. Tai rodo, jog pats ieškovas laiko, jog viso (28,5183 ha) žemės sklypo vertė yra minėtame sklypo įkainojime nurodyto dydžio. Matyti, kad jis sklypo dalių atskirai neįkainojo ir susijusių objektyvių įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, jog sklypo dalys yra vienodos vertės.
42.Atsakovė teikdama teismui Pertvarkymo projektą, kartu pateikė susijusią medžiagą, jog minėtas projektas yra techniškai įgyvendinamas, procedūriškai ir techniškai priimtinas, matyti, kad minėtą Projektą parengė Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, (duomenys neskelbtini) buvo surašytas Žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta teigiama išvada dėl galimo Projekto tvirtinimo. Tuo tarpu, iš ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateikto Plano negalima padaryti išvados, jog minėtas Planas yra techniškai įgyvendinamas, procedūriškai ir techniškai priimtinas.
43.Kaip matyti iš patikslinto priešieškinio, atsakovė prašo nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis) tiek jos sklypo dalyje su indeksu ,,1“, tiek ieškovo sklype (žemės sklypo pertvarkymo projekte pažymėtoje sklypo dalyje su indeksu ,,3“) – 0,0642 ha plote. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad minėto kelio servituto nustatymas kaip tai pažeistų ieškovo teises, teisėtus interesus. Tuo tarpu, kelio servituto nustatymas pagal patikslintą ieškinį, 135 003 m² sklype 0,1444 ha ploto, pagal matininkės R. M. paruoštą planą pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, nes ,,įsiterptų“ į atsakovės žemės sklypą, būtų ieškovo ir atsakovės bendrai naudojamas kelias.
44.Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktas Pertvarkymo projektas ir jame išdėstytas sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, fiziškai įgyvendinamas, atitinka bendraturčių (ieškovo ir atsakovės) dalis žemės nuosavybėje, nedaro neproporcingos žalos daiktui, į faktinį žemės naudojimą, taip pat į tai, kad nepažeidžia kitų asmenų teisių, teismo įsitikinimu, yra tikslinga ieškovo 2024 m. spalio 28 d. patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir patenkinti atsakovės 2025 m. birželio 15 d. patikslinto priešieškinio reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
45. Patikslintą ieškinį atmetus, lieka neatlygintinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu, patenkinus patikslintą priešieškinį, atlygintinos atsakovės ir jos pusėje buvusio trečiojo asmens J. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnis).
46.Į bylą pateikti duomenys rodo, kad atsakovė turėjo tokių bylinėjimosi išlaidų: už priešieškinio pateikimą mokėjo 109 Eur žyminį mokestį, už priešieškinio paruošimą ir atstovavimą – 1 200 Eur (b.l. 21; kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą – 200 Eur (b.l. 91; kvitas (duomenys neskelbtini)), už atsiliepimo parengimą – 300 Eur (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), už Pertvarkymo projekto parengimą – iš viso 1 200 Eur (b.l. 62, 63, 89, 90), už žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą, nužymėjimą – (310+100) 410 Eur (b.l. 19, 20). Šiuo atveju, į atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą neįtrauktinos išlaidos, susijusios su minėto plano parengimu, t.y. 410 Eur suma, nes 2025 m. birželio 15 d., patikslinus priešieškinio dalyką, atsakovė priešieškinį grindė kitu, Pertvarkymo projektu bei prašė priteisti susijusias išlaidas. Tokiu būdu, iš ieškovo atsakovei priteistinos 3 009 (109+1 200+200+300+1 200) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o 410 Eur išlaidos nepriteisiamos.
47.Trečiasis asmuo už atsiliepimo parengimą patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovo.
48.Taip pat iš ieškovo priteisiamos 39,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, kaip bylą pralaimėjusios šalies (CPK 88, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Patikslintą priešieškinį tenkinti.
Patvirtinti atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paruoštą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą be ieškovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti atsakovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą žemės sklypo dalį su indeksu ,,1“, kurios dydis yra 14,2592 ha, nustatant jame kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis) – 0,0642 ha plote; ieškovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą žemės sklypo dalį su indeksu ,,2“, kurios dydis yra 7,5086 ha; ieškovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat priteisti naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą žemės sklypo dalį su indeksu ,,3“, kurios dydis yra 6,77505 ha, nustatant jame kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis) – 0,0642 ha plote.
Priteisti iš ieškovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 009 Eur (trijų tūkstančių devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų 65 ct) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.